- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-10-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19462-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-606/2017
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19462-2016-4
2017 m. vasario 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš E. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini) “ 400 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 25 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), sugadinęs automobilio „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kairės pusės durų spyną, pateko į automobilį ir iš jo pavogė: 700 eurų vertės perforatorių „Hilti TE70C“, 2 vnt. bendros 800 eurų vertės perforatorių „Hilti T7C“, 1200 eurų vertės akumuliatorinių įrankių komplektą „Hilti“, 1200 eurų vertės lazerinį nivelyrą „Hilti“, 500 eurų vertės akumuliatorinį pjūklą „Hilti“. Tokiu būdu E. L. pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 4400 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-04-25 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį. Nesant galimybės bausmių subendrinti ar į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę ir suėmimo laiką, prašo, atsižvelgiant į tai, kad jis jau pradėjo integracinį procesą į visuomeninį ir šeiminį gyvenimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis padaręs vagystę, tą pačią dieną, o būtent 2016-04-25, vykdamas pasiimti pavogtų daiktų, buvo sulaikytas Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų. Šio sulaikymo metu jis nedelsdamas, savo noru policijos pareigūnams parodė kur yra paslėpti pavogti įrankiai ir juos sugrąžino. Nuo tos dienos, tai yra nuo 2016-04-25 jis buvo sulaikytas, o po to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo laikotarpiu jam buvo pareikštas įtarimas ne tik dėl šio nusikaltimo, bet ir dėl kitos analogiškos nusikalstamos veikos, kurią jis padarė iki 2016-04-25. Už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė 2016-04-12, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-04-25. Šį nuosprendį jis apskundė apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d. Skundžiamu nuosprendžiu 2016 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2016-04-25 ir nepagrįstai nesubendrino bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir paskirtas bausmes subendrinti. Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jis yra jau atlikęs, 2016-10-25 buvo paleistas iš pataisos namų. Šiuo metu jis visomis išgalėmis bando susirasti darbą ir integruotis į visuomenę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo mama, kuriai reikalinga priežiūra ir pagalba. Potencialus darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini) “ artimiausiu metu turi įdarbinti jį į įmonę statybininko pareigoms atlikti. Gaudamas atlyginimą jis turės galimybę padengti civilinius ieškinius, išvadas dėl savo elgesio padarė, pradėjo keisti savo gyvenimo būdą pagal visuomenės nustatytas gyvenimo normas. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas pataisos namuose prieštarautų teisingumo, protingumo principams bei bausmės paskirčiai.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. L. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, tačiau prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo E. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nuteistasis E. L. anksčiau teistas net 6 kartus, ir visus kartus už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat už kitas nusikalstamas veikas (BK 187 straipsnis), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijai, taip pat baustas administracine tvarka. Nors nuteistasis E. L. 2016 m. lapkričio 24 d. įsidarbino (t. 2, b. l. 43–45), nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą su civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu išsprendė taikos sutartimi (t. 2, b. l. 42), tačiau vien šios aplinkybės nesumažina jo pavojingumo visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra linkęs pasitaisyti, ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Akcentuotina, kad nuteistasis E. L. 2015 m. gruodžio 22 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, nepraėjus nei keturiems mėnesiams, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, taikant BK 64¹ straipsnį, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio turinio nustatyta, kad nuteistasis E. L. tvirtino, jog nusikalstamos veikos padaryti nenorėjo, nes buvo ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau pažymėtina, kad nepraėjus nei dviem savaitėm po to, kai padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, 2016 m. balandžio 25 d. padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo E. L. nuoširdumu dėl to, kad jis daugiau nusikalstamų veikų nedarys.
Aptarti nuteistojo E. L. ankstesni teistumai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, jis nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, todėl akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nežymiai didesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio minimumas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. taip pat prašė skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Šiuo atveju pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2016 m. spalio 7 d. Tą pačią dieną apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio priėmė nutartį ir Klaipėdos apygardos teismas, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d., todėl iš esmės skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė galėjo būti subendrinta su įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, tačiau kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 7 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, teismas apie šio nuosprendžio įsiteisėjimą galėjo ir nežinoti, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme kaip ir neturėjo teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis E. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, jis paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2016 m. spalio 25 d., todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis yra visiškai įvykdytas. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad 2016 m. spalio 7 d. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nuteistasis dar nebuvo atlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. ir skundžiamu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos.
Kaip matyti, po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo nustatyta, kad iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo E. L. padarė dar kitas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d., todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.
Nuteistojo E. L. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, nesiskiria pagal pavojingumą, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, t. y. bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Kartu pažymėtina, kad nuteistojo E. L. apeliacinis skundas paduotas jo padėtį švelninančiais pagrindais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu ir skundžiamu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, nuteistojo padėtis iš esmės pablogėja, tačiau įskaičius į bausmės laiką visiškai atliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį, laikinojo sulaikymo laiką, nuteistojo padėtis sušvelnėja (galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laikas sutrumpėja), todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nuteistajam E. L. subendrindamas bausmes, BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidžia.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo E. L. priteisti 138,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, ginant šį asmenį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo E. L. priteisti išlaidas, patirtas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo E. L. apeliacinį skundą, atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjų dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo ir kaltinamojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, E. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintą, šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta subendrinta galutine šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą devynerių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį, laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. L. faktinio sulaikymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 138,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. L. atmesti.