Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas:

1994-06-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 109 str. 1 d. - 3 m. l/a; 2000-06-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. - 2 m. l/a. Remiantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ Nr.VIII-1619 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktos bausmės dalies atleistas; 2002-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - 3 mėn. l/a su turto už 100 Lt konfiskavimu. 2002-08-23 paleistas iš Vilniaus 2 griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2010-06-16 d., apie 22.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, miško masyve, esančiame Molėtų pl. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad sudavė smūgį per pakaušį nukentėjusiajam I. K., po ko jam nukritus ant žemės, jis spardė kojomis ne mažiau aštuonių kartų į įvairias kūno vietas, po to apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir radęs pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, 80 litų vertės su jame buvusia „Omnitel“ sim kortele, 30 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, 100 litų vertės su jame buvusia „Tele2“ sim kortele, 50 litų vertės, 140 litų grynųjų pinigų, kuprinę, 50 litų vertės, ausines nuo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, 20 litų vertės, laisvų rankų įrangą nuo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, 15 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. K. 485 litų žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. kaltu prisipažino iš dalies iš paaiškino, jog 2010-06-16 d., apie 22 val., ėjo per mišką, esantį prie Santariškių, Molėtų pl. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Miške sutiko nukentėjusįjį, R. D. ir K. N., kurie vartojo alkoholį, prisijungė prie jų, pradėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju. Rimvydas su Karoliu buvo prie staliuko. Apie ką kalbėjo su nukentėjusiuoju, pasakyti negali, nes nepamena, kadangi buvo neblaivus. Prasidėjo muštynės. Dėl ko jos kilo, taip pat negali pasakyti. Kaltinamasis nurodė, jog mušė nukentėjusįjį I. K., suduodamas jam smūgius tiek rankomis, tiek kojomis. Kiek pamena, sudavė jam vieną smūgį rankomis ir 2-3 smūgius į šoną kojomis. Tuo metu, kai sudavė smūgius nukentėjusiajam kojomis, jis gulėjo, buvo neblaivus. Po smūgių sudavimo išėjo namo. Nukentėjusysis jau buvo pasišalinęs. Išeidamas nieko nepasiėmė, t.y. jokių telefonų, ausinių, laisvų rankų įrangos ar pinigų iš nukentėjusiojo neėmė. Pas jį šių daiktų ir nebuvo rasta. Iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog „Tele2 pildyk“ sim kortele, esanti pirmajame policijos komisariate priklauso jam, kadangi jis tą vakarą norėjo kažkam paskambinti ir buvo įsidėjęs į I. telefoną. Apklaustas teisme kaltinamasis patvirtino, jog buvo įdėjęs savo kortelę į nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Šią kortelę policijos pareigūnai jam grąžino.

Nepaisant to, jog apklaustas teisme kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu, įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo I. K. parodymais. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamąjį T. D. pažįsta, kadangi buvo kelis kartus su juo susitikęs. 2010-06-16 d. miškelyje prie Molėtų pl., prie stalo gėrė alų, kalbėjosi su Karoliu ir kitu vaikinu, kurio vardo neprisimena. Po kiek laiko, gal apie 21 val., prie jų priėjo T., kuris buvo neblaivus, pradėjo kalbėti nesąmones, paprašė duoti jam išgerti. Situacija panašėjo į konfliktinę, todėl I. K. susiruošė eiti. Jam nuėjus apie 20 metrų, iš nugaros pajuto smūgį. T. pasivijo jį ir trenkė į galvą, į pakaušį. I. K. nugriuvo. Tada kaltinamasis spardė jį kojomis, prispaudė keliais, iškraustė kišenes, paėmė du telefonus, 140 Lt, buvusius džinsų kišenėje, nuplėšė kuprinę, daiktus, o nukentėjusysis nubėgo ir iškvietė policiją. Jį mušant, kiti asmenys tikriausiai neprisidėjo. Girdėjo, kaip vienas dar sušuko „gana spardyti“. Vėliau kartu su policijos pareigūnais miške rado kuprinę, kuri buvo iškratyta, išversta, o joje buvę daiktai: ausinės, keletas DVD diskų, visokių smulkmenų, akiniai, buvo sulaužyti ir išmėtyti. Viskas buvo išmėtyta, iškratyta toje vietoje, kur jį mušė, t.y. maždaug už 20 metrų nuo tos vietos, kur vartojo alkoholį. Pirmąją dieną policijos pareigūnai surado telefoną „Nokia 6020“, kuriame buvo įdėta kita kortelė, o I. K. kortelė buvo išmesta. Kitas telefonas buvo grąžintas vėliau. Atvykus policijos pareigūnams, jie paprašė parodyti vietą, kur viskas vyko. Jis ėjo su policininkais ir pastebėjo kaltinamąjį su dviem kartu buvusiais vaikinais nusileidžiančius nuo kalniuko, kurie pamatę policijos pareigūnus, pasileido bėgti atgal į miškelį. Apžiūrėję tą vietą, rado vieną telefoną ir kuprinę. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis jo nebuvo prašęs paskolinti telefono. Jis taip pat nebuvo davęs T. D. telefono ir kitiems tikslams, pvz. apžiūrėti ar palaikyti. Kaltinamasis jokių savo kortelių į jo telefoną nebuvo įdėjęs. Nukentėjusysis byloje pareiškė 170 Lt civilinį ieškinį, kuri sudaro 140 Lt pagrobtų grynųjų pinigų ir negrąžintos „Omnitel“ sim kortelės vertė (30 Lt). Nurodė, jog pareikštą ieškinį palaiko pilna apimtimi.

Teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo K. N. parodymais, kuris apklaustas teisme nurodė, jog 2010 m. vasarą, tikslaus laiko jau nebeprisimena, susitiko su R. Prie jų priėjo neblaivus nukentėjusysis, kuris pradėjo siūlyti pirkti įvairius daiktus, visokius drabužius, telefonus. Išsidėliojo alaus, dešrelių, pradėjo viską kepti. Po kurio laiko pasirodė kaltinamasis. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo nesutarimų. Jie rėkė vienas ant kito, pradėjo stumdytis, buvo pargriuvę. Viskas vyko apytiksliai 20-30 metrų atstumu nuo jų. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau nurodė jas ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tuomet kur kas geriau viską atsiminė. Patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus, kuomet nurodė, jog 2010-06-16 d., apie 20.00 val., susitiko su draugu R. mieste ir nuvažiavo į jo gyvenamą rajoną (Molėtų pl.) prie miškelio. Atsisėdo pavėsinėje ir sėdėjo. Po kiek laiko atėjo R. pažįstamas, kurio vardo jis nežino. Jis prisėdo prie jų. Vyras buvo neblaivus ir dar turėjo su savimi alaus butelį. Jie kalbėjosi, po kiek laiko atėjo R. dėdė. Tarp vyro ir R. dėdės kilo konfliktas, jie dėl kažko tai susipyko. R. dėdė kumščiu trenkė vyrui per veidą, po to per pilvą. Vyras nukrito. Dėdė gulintį vyrą prispaudė kojomis, mušė jį. Ar kraustė kišenes nukentėjusiajam, jis nematė, kadangi stovėjo toliau nuo jų. Po to nukentėjęs vyras atsikėlė ir nubėgo. Jie trise pasiliko. Ką R. dėdė pavogė iš nukentėjusiojo - jis nežino. Jis su R. norėjo išeiti iš miško, tačiau pamatę policijos pareigūnus, nubėgo. R. dėdė nubėgo į vieną pusę, o jie su R. – į kitą pusę. Po to su R. išsiskyrė. R. nuėjo namo, o jis – į stotelę. Nei jis, nei Rimvydas to vyro nemušė, o tą vyrą mušė tik R. dėdė. Jam mušant nukentėjusįjį, R. dar šaukė, kad nemuštų. Apklaustas teisme liudytojas nurodė, jog atvykus pas tyrėją, jam pasakė, kad dingo nukentėjusiojo daiktai. Vėliau jie buvo sugrąžinti. Kalbėjo apie šį įvykį su R.. Jis sakė, kad nuėjo į mišką paieškoti ir rado miške tuos daiktus. Sakė, kad rado telefoną miške prie pavėsinės. Jis pats to nematė.

Teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo R. D. parodymais, kuris apklaustas teisme nurodė, jog sėdėjo miškelyje su buvusiu klasioku K. N.. Miškelyje sutiko nukentėjusįjį, kuris pasiūlė išgerti alaus. Jie išgėrėme alaus. Tuomet nukentėjusysis paklausė, ar jie nenori pirkti rūbų visokių, daiktų. Jie atsakė, kad nenori. Sėdėjo, kartu su nukentėjusiuoju gėrė alų. Atėjo R. D. dėdė – T. D.. Jie su nukentėjusiuoju stovėjo, šnekėjo, šnekėjo ir pradėjo ginčytis. Ginčijosi apie 10-15 metrų nuo stalo. Jis su K. tuo metu buvo prie stalo. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė ir susimušė. Kuris kurį pastūmė, nežino, tik matė, kai jie gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis griuvo ant žemės. Jo kuprinė ir visi joje buvę daiktai, išbyrėjo. Nukentėjusiojo telefonas iškrito ar tai jį paėmė – neatsimena, vienas ar du telefonai buvo – taip pat jau nepamena. Tuomet nukentėjusysis išbėgo. Jie taip pat leidosi paskui, tačiau pamatė su nukentėjusiuoju ateinančius policijos pareigūnus ir grįžo atgal į mišką. Po šio įvykio jis buvo nuėjęs į mišką ir surado ten daug visokių daiktų, priklausiusių nukentėjusiajam, kuriuos surinko. Liudytojas, apklausiamas teisme, nurodė, jog tikslių to vakaro įvykių jau neprisimena, kadangi tai įvyko gana seniai, tačiau apie tai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio, kai viską kur kas geriau atsiminė. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuomet nurodė, jog 2010-06-16 d., apie 21.00 val., kartu su draugu K. N. sėdėjo netoli jo namo esančiame miškelyje. Prie jų atėjo iš matymo pažįstamas Irmantas. Jis su savimi turėjo alaus. I gėrė alų. Bekalbant prie jų atėjo dėdė T. D., kuris buvo neblaivus. T. su I. susistumdė, kadangi I. apkaltino, jog T. anksčiau yra iš jo pavogęs šašlykinę. I. norėjo išeidinėti, kadangi kelis kartus vis atsisveikino. Jam išeidinėjant, T. stumtelėjo Irmantą. Irmantas nukrito. T. nuėmė Irmantui nuo pečių kuprinę, ją atsegė ir iškraustė, tačiau joje nieko vertingo nerado. Po to vienoje rūbų kišenėje rado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ ir jį paėmė, o kai Irmantas krito ant žemės, iš jo kišenės iškrito kitas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“. Kai I. gulėjo ant žemės, jis T. sakė, kad nelįstų prie jo, tačiau jis neklausė. T. kojomis prispaudė gulintį Irmantą ir kraustė jo kišenes. Irmantas atsikėlė ir nuėjo. Jie trise liko miške. T. apžiūrėjo abu telefonus. Iš vieno telefono išėmė sim kortelę ir įsidėjo savo kortelę. Netrukus jie susiruošė eiti namo. Nusileido kalniuku žemyn ir pamatė policijos pareigūnus. Jie pradėjo bėgti į mišką. Matė, kad bėgdamas T. išmetė vieną telefoną. Kai jis sugrįžo namo, atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Maždaug po pusvalandžio namo sugrįžo ir T. kuris taip pat buvo sulaikytas. Birželio 17 d., kai jis buvo paleistas iš policijos, jis apieškojo įvykio vietą ir rado telefoną „Nokia 6030“ bei ausines nuo telefono „Nokia“ ir „Samsung“. Apklaustas teisme liudytojas patikslino, jog iš tiesų nukentėjusysis apkaltino jo dėdę pavogus šašlykinę. Nekentėjusysis ilgai neišėjo, kelis kartus atsisveikino. Jam išeidinėjant T. stumtelėjo I. ir jis nukrito. Nukentėjusysis stojosi, tačiau jį vėl pastūmė, patampė. Kaltinamasis galėjo nuplėšti nukentėjusiojo kuprinę. Kuprinė buvo prasegta ir kai dėdė ją pakėlė, visi daiktai pradėjo byrėti. Pamena, kad T. D. išėmė iš nukentėjusiojo vieną telefoną, kurį po to išmetė. Paties išmetimo fakto R. D. nurodė nematęs, tačiau jam apie tai minėję policijos pareigūnai. Abu, t.y. tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Iš įvykio vietos pirmasis pasišalino nukentėjusysis, kurio daiktai liko. Ten buvo ir telefonas, kurį pasiėmė kaltinamasis. Jis vėliau, t.y. kitą dieną, atėjo ir surinko tuos daiktus.

Teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo L. Z. parodymais, kuris apklaustas teisme nurodė, jog 2010-06-16 gavo pranešimą kad miške, adresu Molėtų pl. 39, Vilniuje sumuštas ir apvogtas vyriškis. Nuvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi I. K., kuris paaiškino, kad miške jį užpuolė, sumušė ir atėmė kuprinę su įvairiais daiktas ir du mobiliojo ryšio telefonus. Eidami link įvykio vietos, pastebėjo iš miško išeinantį vyriškį, kuris, juos pamatęs, pradėjo bėgti į miško gilumą. Tada nukentėjusysis nurodė, kur gyvena kaltinamasis. Nuėję ten bendravo su liudytoju R. D., o vėliau atėjo ir T. D., kurie buvo sulaikyti. Apžiūrint įvykio vietą miške nieko nerado. Vėliau, apytiksliai už 50 metrų nuo įvykio vietos, kurią nurodė nukentėjusysis, stalo, rado nukentėjusiojo kuprinę ir išmėtytus joje buvusius daiktus. Dar vėliau miške rado vieną telefoną, kurį nukentėjusysis atpažino, tačiau šio telefono kortelė buvo išmesta, į jį buvo įdėta kita sim kortelė.

Teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo A. G. parodymais, kuris apklaustas teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas L. Z., t.y. jog buvo gautas iškvietimas, kad miške apiplėštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusysis, kuris parodė vietą, kur viskas vyko. Ten yra laukymė, suoleliai, kur nukentėjusysis su kaltinamuoju ir kitais asmenimis išgėrinėjo. Įvykio vietoje įtariamųjų nepavyko sulaikyti, tačiau buvo girdėti, kaip jie nubėga mišku. Vėliau pastebėjo iš miško išeinantį vyriškį, kuris, juos pamatęs, nubėgo. Nukentėjusiajam nurodžius, kur asmenys gyvena, įtariamieji buvo sulaikyti. Apieškojus vietovę, buvo surasti kai kurie nukentėjusiojo daiktai, mobilaus ryšio telefonas. Išbarstyti nukentėjusiojo daiktai, jo kuprinė buvo rasti ne įvykio vietoje, o toliau nuo jos, t.y. apytiksliai 15-20 metrų atstumu, o telefonas buvo rastas visiškai kitoje vietoje. Nukentėjusysis rastą telefoną atpažino.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje objektų, turinčių reikšmės bylai tirti, nerasta (b.l. 6-7).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis nustatyta, jog R. D. pateikė daiktus, kuriuos rado įvykio vietoje kitą dieną, t.y. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6030“, „Tele 2 pildyk“ sim kortelę, mobilaus ryšio telefono „Nokia“ ir „Samsung“ ausines (b.l. 47), kuriuos rado nuėjęs link tos vietos, kur buvo nubėgęs jo dėdė „Tadikas“ (b.l. 46).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis I. K. atpažino mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ bei šviesios spalvos (b.l. 17-19), kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam (b.1. 20).

Daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, jog nukentėjusysis I. K. atpažino mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, ausines nuo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, laisvų rankų įrangą nuo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ (b.l. 22-27), kurie buvo apžiūrėti (b.l. 28-30) ir grąžinti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam (b.1. 31).

Sim kortelės apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta kaltinamajam priklausanti „Tele 2 pildyk“ sim kortelė (b.l. 66-68), kuri buvo grąžinti pagal pakvitavimą kaltinamajam (b.1. 69).

Alkotesterio duomenimis 2010-06-17 d., 00 val. 31 min., T. D. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b.l. 550.

K. T. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino tik iš dalies, t.y. nurodė, jog įvykių metu buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena, tačiau pamena, jog bendravo su nukentėjusiuoju, sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis. Nepamena, jog būtų kažką iš nukentėjusiojo paėmęs, todėl šioje dalyje savo kaltės nepripažįsta. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad nukentėjusiojo telefone rasta kortelė priklauso jam, kad ją įsidėjo į I. K. kortelę norėdamas kažkam paskambinti. Su jam pareikštu 170 Lt civiliniu ieškiniu sutinka. Kaltinamojo T. D. kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. padarymu įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, t.y. nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų K. N., R. D., L. Z., A. G. parodymais, A. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, alkotesterio parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis I. K. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme, davė nuoseklius parodymus ir šių parodymų nekeitė. Jis nurodė, kad susitiko su kaltinamuoju, kilo konfliktas. Jis bandė iš pasišalinti, tačiau kaltinamasis jį pasivijo ir sudavė trenkė per galvą, per pakaušį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės. Tuomet kaltinamasis sudavė jam kojomis ne mažiau aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas. Iškraustė jo kišenes, pagrobė du mobilaus ryšio telefonus, kišenėje buvusius 140 Lt, kuprinę ir joje buvusius daiktus – ausines, laisvų rankų įrangą. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai K. N., R. D. taip pat patvirtino, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas. Kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam ir šis nugriuvo ant žemės. R. D. nurodė, jog kaltinamasis kraustė I. K. kišenes, paėmė mobilaus ryšio telefonus, nuo pečių nuplėšė kuprinę, iš kurios išbyrėjo įvairūs ten buvę daiktai. Tiek liudytojai, tiek ir kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusysis iš įvykio vietos išbėgo pirmas, o jie pasišalino vėliau. K. N. ir R. D. nubėgo į vieną pusę, o T. D. – į kitą pusę. Bėgdamas T. D. išmetė vieną mobilaus ryšio telefoną, kurios buvo surastas policijos pareigūnų jau gerokai toliau nuo įvykio vietos. 2010-06-17 R. D. dar kartą sugrįžo į įvykio vietą ir nuėjęs link tos vietos, kur nubėgo jo dėdė T. D., surado mobilaus ryšio telefoną su sim kortele, ausines, laisvų rankų įrangą, kuriuo pateikė policijos pareigūnams, o nukentėjusysis šiuos daiktus atpažino kaip savus. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai K. N. ir R. D. nurodė, jog geriau visas įvykio aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, todėl šiais jų parodymais ir reikėtų vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatyta tvarka teismas konstatuoja, jog inkriminuojamą nusikaltimą padarė T. D.. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi jis pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skirdamas bausmę T. D. ir nustatydamas jos dydį, teismas įvertina tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis nedirba, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

I. K. pateikė 170 litų civilinį ieškinį (b.1.15-16), kuris įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Kaltinamajam paskirtos kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į teismo paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamųjų išbūtas laikinajame sulaikyme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme 2010-06-16, 23 val. 05 min. iki 2010-06-17, 17 val. 00 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo I. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. D. I. K. naudai 170 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.