Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis Neringos g. 11, Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta - Šiaulių miesto savivaldybė, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, su įpareigojimais;

2) 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL (2500 Eur) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikoma, kad yra sumokėta 2 MGL (100 Eur) baudos. Galutinė bausmė 48 MGL (2400 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2025 m. gegužės 2 d., apie 3.00 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF -0071 (patikros sertifikato Nr. 2215254), jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pripažįsta, kad buvo neblaivus. Su nustatytu promilių kiekiu – 2,06, sutinka. Važiavo namo. Nesujautė labai apsvaigęs, alkoholį vartojo kaime, išgėrė apie 3 litrus. Alkoholį vartojo kokias 4 val., užsinorėjo namo ir sugalvojo važiuoti. Savo tokį poelgį vertina blogai. Išvadų dėl to, kad prieš penkis metus buvo teistas už tą pačią nusikalstamą veiką, nepadarė. Turi „durną“ pomėgį vairuoti, nors teisių neturi. Automobilis priklauso jam, tik AB „Regitroje“ neįregistruota pirkimo – pardavimo sutartis. Baudos už ankstesnį nusikaltimą iki šiol nesumokėjo, nes ne visada darbo buvo. Vairuotojo teisių niekada neturėjo. Neilgai pasivažinėjo, tik savaitę, ir tai ne kiekvieną dieną, nusipirkęs tą automobilį. Administracine tvarka, už vairavimą be teisių, buvo baustas prieš 5 metus. Prieš 5 metus teisė vairuoti buvo atimta, kad važiavo neblaivus.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, nes A. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Įtariamasis A. Š., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam įteiktą įtarimą suprato. Psichinėmis ligomis nesirgęs, nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, nėra gydytas psichiatrijos ligoninėse. Viską supranta, jaučiasi gerai, parodymus duos. Automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tai jo nuosavybė. Yra deklaravęs, bet „Regitroje“ neregistravo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį yra pirkęs prieš „gerą“ savaitę, galimai, iš vaikino vardu Danielius, gerai nepamena. Yra pilnai sumokėjęs, mašina yra jo. Negali automobilio savo vardu turėti. Vakar, su drauge A. R. buvo pas mamą (duomenys neskelbtini). Ten vartojo kartu su ja ir jo mama alkoholį. Naktį su A. nutarė grįžti į namus, į Šiaulius. Baigėsi pas mamą alkoholis, todėl nebuvo kas veikti ir norėjo namo. Buvo išgėręs alaus, maždaug tris litrus. Gėrė tik alų, jokio kito alkoholio nebuvo. Apie 2.30 val., gerai laiko nepasakys, iš Radviliškio rajono, iš mamos namų, jie su A. išvažiavo į Šiaulius. Jo mama miegojo, nematė. A. nieko jam nesakė, kad girtas vairuoja. Grįžo į Šiaulius. Jie gyvena už (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jautėsi tikrai pakankamai gerai, buvo orientuotas. Bet suprato tuo pačiu, kad yra neblaivus ir negalėtų vairuoti. Jį sustabdė vairuojantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sustojo. Jis nebėgo, nesipriešino, su viskuo sutiko. Vairavo ne tik girtas, bet ir be teisių. Nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Kurį laiką taip važinėja. Buvo jau baustas už vairavimą neblaiviam ir be teisių. Buvo gavęs baudą ir uždrausta vairuoti trejus metus. Jau praėjo tas laikas. Baudos nėra sumokėjęs, buvo 3200 eurų kažkur. Gailisi kad taip vėl pasielgė, yra kaltas. Sutiks bylą baigti pagreitinto proceso tvarka (b. l. 85–88).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo R. P. 2025 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2025 m. gegužės 2 d., apie 3.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,06 prom.) A. Š. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 5–8).

2025 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Matomas gatvėje stovinti pilkos spalvos automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimas (b. l. 20–29).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 01250000242990) nurodyta, jog 2025 m. gegužės 2 d., 3.20 val., policijos ekipažas S1157 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., sustabdytas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,22 prom., antru pūtimu – 2,06 prom. girtumas (b. l. 15–19).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresn. tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. gegužės 2 d., dirbant nustatytame maršrute „Pietinis, Šiaulių r.“, pajėgų vienete „S1157“, kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. L., apie 3.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo važiuojantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio važiavimo pobūdis sukėlė abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti automobilį. Toliau stebint minėtą automobilį, jo vairuotojas iš (duomenys neskelbtini), kai panaudojus spec. šviesos ir garso signalus, jį sustabdė ties (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Priėjus prie vairuotojo, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir/ar asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, o ir jokių kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi. Vyriškis prisistatė esantis A. Š.. Toliau bendraujant su automobilio vairuotoju, įvertino jo būklę bei požymius ir įtarė, kad vairuotojas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagrįstai įtardamas, kad vairuotojas yra neblaivus, paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio 15 min. laikotarpyje, be to paaiškino, kad reikės pasitikrinti girtumą. Vairuotojas paaiškino, jog alkoholį vartojo maždaug prieš 10 min. Palaukus ne trumpiau nei 15 min., vairuotojo buvo paprašyta atlikti testus, t. y. eiti tiesiai linija – pėda po pėdos ir stovint pirštu pataikyti į nosies galą. Vairuotojas paprašytus testus atliko. Naudodamas alkoholio kiekio matuoklį „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0071, patikros sertifikatas Nr. 2215254, galioja nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., pirmu – 3.19 val. patikrinimu buvo nustatytas 2,22 prom. neblaivumo laipsnis. Antru – 3.40 val. buvo nustatytas 2,06 prom. neblaivumo laipsnis. Panaudojus POLIS II naršyklę asmens duomenų sutikrinimui buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas tikrai yra A. Š., kuris neturi įgijęs spec. teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilyje kartu važiavo vyro sugyventinė – A. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Sugyventiniai aiškino, kad važiavo iš Radviliškio m. į namus – (duomenys neskelbtini). Nustačius nusikalstamos veikos požymius, automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. A. Š. sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Įvykis užfiksuotas „Body cam“. Prie tarnybinio pranešimo pridėta alkotesterio parodymai ir sertifikatas (b. l. 9–14).

2025 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. Š. alkotesteriu 3.19 val. nustatytas 2,22 prom., 3.40 val. – 2,06 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. Š. sutiko (b. l. 30).

2025 m. gegužės 2 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į aikštelę, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Z. (b. l. 32).

2025 m. gegužės 7 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog įtariamasis A. Š. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuotraukos kopiją (b. l. 42–45).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo D. Z. ir pirkėjo A. Š. dėl transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo (b. l. 46).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio „Peugeot 307“, 2,0 HDi kaina su PVM 1120 Eur (b. l. 33).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. Š. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. gegužės 2 d., apie 3.00 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Šiaulių m., vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas). Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,06 prom. neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš tai buvo teistas 2 kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, bausmės neatlikęs, t. y. visos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. Š. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 62–67), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58–61), vykdo individualią veiklą (b. l. 54–56).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskyrus kaltinamajam vieną iš alternatyvių bausmių – baudą, ši jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, be to, kaltinamasis jos iki šiol nėra įvykdęs, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis A. Š. nusikalto neatlikęs (nesumokėjęs) 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos – 2152,15 Eur (Antstolių informacinės sistemos 2025 m. gegužės 22 d. duomenys), todėl ji turi būti bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Iš 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad kaltinamajam A. Š. į paskirtą bausmę buvo įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 24 d., 21.20 val., iki 2020 m. gegužės 25 d., 10.10 val., t. y. vien para, ir laikoma, kad yra sumokėti 2 MGL (100 Eur) baudos.

Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. gegužės 24 d.) galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo A. Š. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą. Kadangi A. Š. į paskirtą bausmę įskaityti 2 MGL (100 Eur), o pagal šiuo metu galiojančią BK 66 straipsnio 2 dalies redakciją turi būti 6 MGL (300 Eur), t. y. neįskaityti 4 MGL (200 Eur), todėl teismas laiko, kad 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis yra 1952,15 Eur (2152,15 Eur – 200 Eur).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laivės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1952,15 Eur dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 2 d., 3.40 val. (b. l. 75–79), iki 2025 m. gegužės 2 d., 11.59 val. (b. l. 93–95), tai yra viena para, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 50, 75 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. (BK 67 straipsnio 1 dalis) Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju A. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso kaltinamajam, todėl siekiant baudžiamajame įstatyme nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, kaltinamajam skirtina baudžiamoji priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–92), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. APD-2025-05709 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. Š..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. Š. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilio registracijos liudijimas perduotinas konfiskacija vykdančiai institucijai.

2. Kompaktinis diskas su pareigūnų „Body“ kamerų įrašais, paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. skirti laisvės atėmimą 4 (mėnesiams) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1952,15 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 15 ct) dydžio baudą.

Nebenustatyti A. Š. naujo termino savanoriškam baudos sumokėjimui.

Apie pakeistą baudos dydį informaciją pateikti A. Š. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiai antstolių (duomenys neskelbtini)kontorai.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. Š. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 2 d., 3.40 val., iki 2025 m. gegužės 2 d., 11.59 val., tai yra vieną parą, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š. atidėti vieneriems metams, skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. Š. recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 3 punktais, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš A. Š. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, paimtą ir saugomą aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiaulių m., bei automobilio registracijos liudijimą, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- kompaktinį diską su pareigūnų „Body“ kamerų įrašais, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.