- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- eI-3206-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. O.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui J. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašymu (el. b., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo J. O. 390,08 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudenciją, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Atsakovui nuosavybes teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą nuo 2012 m. gegužės 1 d. pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 14 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, tačiau į minėtus raštus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Remiantis tuo, darytina išvada, jog atsakovas galimai tyčiniais veiksmais savo įsipareigojimų nevykdo.
J. O. atsiliepimo į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 1-6).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tam savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinimo principas „teršėjas moka“. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nagrinėjamai bylai reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama sąvoką „atliekų turėtojas“, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vertinimo, kad tam tikras asmuo pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos faktiškai jam nebuvo teikiamos ir jis šias atliekas tvarkė pats. Asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju, nėra siejamas su komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu.
LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 taip pat išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 str. 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (LVAT administracinėse bylose Nr. A-442-2210/2011; Nr. A-442-1035/2011).
Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 buvo išdėstyti nauja redakcija.
Patvirtinusi Nuostatus, Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatuose taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
Atsakovui nuosavybes teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad vietinė rinkliava laikotarpiu 2012 – 2016 metais už atliekų tvarkymą ir surinkimą atsakovui buvo skaičiuojama taikant rinkliavos dydį, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydį patvirtina teismui pateikti atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai. J. O. kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 14 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, tačiau į minėtus raštus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Pažymėtina, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Duomenų, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu jam suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos arba pareigą mokėti vietinę rinkliavą yra įvykdęs, atsakovas taip pat nepateikė.
Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties termino taikymo nagrinėjamu klausimu nėra, todėl turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo, o konkrečiai 68 straipsnio 1 dalies, nuostatomis, nustatančiomis, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (LVAT administracinėse bylose Nr. A-438-2346/2012; Nr. A-438-2405/2012).
Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vilniaus rajono savivaldybės administracija į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 10 d. Vadovaujantis nurodytomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo 2017 m. balandžio 10 d. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėja prašo priteisti jai atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad ginčui taikytino senaties termino Administracija nėra praleidusi.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisės aktus reglamentuojančius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei teismų praktiką, yra pagrindas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš J. O. priteisti 390,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.
Priteisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš J. O. 390,08 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų ir aštuonis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.