Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-364-33/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-28
Bylos Nr.
2A-364-33/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Pesliakas (pirm.), Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
G. T.
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas J. Pesliakas Civilinė byla Nr. 2A-364-33/2008Teisėja R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorijos121.21; 44.2.4.2(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei G. T., atstovei advokatei Marinai Saveljevai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-28 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 100 litų turtinės ir 12 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-08-19 apie 20 val. Palangos „Bočių“ sodininkų bendrijoje ją užpuolė ir apkandžiojo atsakovo šuo. Turtinę žalą sudaro 100 Lt vertės suplėšytos kelnės ir 1 000 litų transporto išlaidos, neturtinę žalą už fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ieškovė įvertino 12 000 litų.

Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkintino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. B. 100 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 35,28 litų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Atsakovas neginčija įvykio aplinkybių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsakovo neatsargų elgesį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių padarytos turtinės žalos dydį, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad suplėšius drabužį ieškovei padaryta 100 litų turtinė žala.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2008-01-28 sprendimą –patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Nurodė, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis per mažas, neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, kad dėl sveikatos sužalojimo patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, iš dalies sumažėjo jos bendravimo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-08-19 „Bočių“ sodų bendrijoje ieškovei į koją įkando atsakovo šuo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su neturtine žala asmeniui, atsiradusia dėl sveikatos sužalojimo, bei neturtinės žalos dydžio nustatymu. Susiklosčiusiam teisiniam santykiui taikytinos LR CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad LR CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai ją atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Į pažeistą vertybę būtina atsižvelgti priteisiant neturtinės žalos dydį. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi nuo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), į jas privalo būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į Teismo medicinos instituto specialisto 2008-03-21 išvadą Nr. G 640-08 (03) (b.l. 76-77). Joje nurodyta, kad ieškovės sužalojimas dėl kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje yra nesunkus. Teisėjų kolegija pažymi, kad po atsakovo šuns įkandimo liko didelis (6 cm ilgio, 0,5-1,2 cm pločio) randas, dėl pūlingo proceso žaizdų gijimas užsitęsė. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl šuns padaryto sužalojimo ieškovei teko patirti didelius fizinius skausmus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su netikrumu dėl sveikatos būklės ateityje, nes žaizda sunkiai gijo, pūliavo, emocinį sukrėtimą, judėjimo apribojimą, susijusį su negalėjimu vaikščioti tam tikrą laiką. Atsižvelgiant į ieškovei padarytų sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad minėti nepatogumai, kilę dėl sužalojimo, tęsėsi gana ilgą laiką, o kai kurie iš jų trunka iki šiol.

Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovę užpuolęs šuo yra A. Stafordšyro terjerų veislės (b.l. 42). Ši veislė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-13 įsakymu Nr. 117 priskirta pavojingų šunų veislei. Pavojingi šunys dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas žinojo ir pripažino, kad jo šuo yra kovinis (b.l. 63), t.y. pavojingas ir kelia pavojų aplinkiniams. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, vedžiojo jį be pavadėlio ir antsnukio, t.y. elgėsi labai nerūpestingai. Pažymėtina, kad apeliantui už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.).

Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi yra atsakovo turtinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad jį išlaiko motina, augina nepilnametį sūnų, yra bedarbis, tačiau darbo biržoje neregistruotas, nepaaiškina, kodėl darbingo amžiaus asmuo yra išlaikomas motinos. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo materialinė padėtis nėra bloga.

Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis (LR CK 6.250 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokiu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir, priteisęs 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Tačiau atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją vertę, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Tokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į tai, kad atsakovo veika yra neatsargi, ji nepasireiškia didžiausio pavojingumo visuomenei forma, padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl mano, kad padidintas iš atsakovo ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis iki 6 000 Lt atitiks įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Pažymėtina, kad pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jai grąžintinas žyminis sumokėtas už ieškinį, t.y. 220,08 Lt (b.l. 4), ir apeliacinį skundą, t.y. 150 Lt (b.l. 69).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 180 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, bei 383 Lt išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 3 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo ieškovei priteisto neturtinės žalos dydžio keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-01-28 sprendimą pakeisti ir iš atsakovo V. B. ieškovei G. T. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 6 000 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei G. T. grąžinti žyminį mokestį: 220,08 Lt, sumokėtų už ieškinį AB banke „Hansabankas“ 2007-10-02 K. Donelaičio KA, 150 Lt, sumokėtų už apeliacinį skundą AB banke „Hansabankas“ 2008-02-11 Palangos KAC.

Priteisti iš atsakovo V. B. valstybei 180 Lt žyminio mokesčio bei 383 Lt išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkas Jonas PesliakasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėBronius Valius