- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-447-245-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. l dalį dviems metams laisvės atėmimo.
BK 64 str. l ir 2 dalimis prie paskirtos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėta 2005-01-26 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. paskirta ir neatlikta bausmė 3 mėnesiai ir 22 d. ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai ir 22 dienos laisvės atėmimo.
Pagal BK 284 str. l dalį nubaustas laisvės atėmimu dviems metams.
BK 63 str. 1 ir 2 dalimis bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 3 mėn. ir 22 d. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš R. J. Valstybinei ligonių kasai 71,40 litų gydymo išlaidų ir 1000 litų neturtinės žalos T. V. naudai.
Civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies priteisiant 77,86 litų sumą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi ištaisyta 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida. Nutartyje nurodyta, jog bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d., bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 05 16.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti, tai yra, 2006-03-08 apie 15 val. Užbalių k., Pajevonio s., Vilkaviškio r., sodybos kieme prie gyvenamojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daiktą panašų į pistoletą demonstratyviai nukreipęs B. B. į krūtinę, grasino jį ir kieme buvusią B. B. nušauti, sodybą sudeginti, jei bus pranešta policijai, dėl ko B. B. ir B. B. buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2006-09-11 apie 8. 45 val. viešoje vietoje, esančioje Vilkaviškio m. S. Nėries g., prie parduotuvės "Ačiū", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai be jokio pagrįsto motyvo ir pateisinamos priežasties prikibęs prie ėjusio nepilnamečio T. V. tyčia šiam vieną kartą dūrė lenktiniu peiliu į nugaros sritį, tuo T. V. padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą nugaros srityje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sutrikdė T. V. bei visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui iš naujo tirti. Apeliantas skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta šališkai. Teigia, kad teisėja negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos, nes ji toje byloje buvo pratęsusi jo suėmimo terminus, be to, ta pati teisėja anksčiau yra jį nuteisusi. Nuteistasis nurodo, jog prokuroras taip pat buvo šališkas. Buvo pažeistos BPK 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Prokuroras A. Furmonas baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, dėl ko, nuteistojo nuomone jis taip pat negalėjo dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, privalėjo nusišalinti. Teigia, jog prokuroras A. Furmonas 1997 m. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę dirbo Marijampolės pataisos namuose. Minėtas darbuotojas su nuteistuoju elgėsi nepagarbiai, nesutiko suteikti prašomos konsultacijos. Apeliantas per savo gynėją reiškė teisėjai ir prokurorui nušalinimą, tačiau teisėja ir prokuroras nenusišalino. Nurodo, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes skelbiant nuosprendį nedalyvavo jo gynėjas advokatas V. Š.. Apeliantas teigia, jog teismas, pratęsdamas suėmimo trukmę nutartyse nurodydavo, kad jis padaręs sunkius nusikaltimus, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai priskirtini prie nesunkių nusikaltimų. Tokiu atveju nuteistasis nesuprato kokių nusikaltimų padarymais jis yra kaltinamas. Taip pat nuteistajam yra nesuprantami teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuosprendyje nurodyto asmens pavarde „M.“, nežino. Toks asmuo nebuvo nurodytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Teigia, jog nuosprendyje yra ir daugiau netikslumų. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodyti liudytojai. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo 2007 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi dėl klaidos ištaisymo. Nesutikimo motyvas – nutartį priėmė šališkas teismas. Apeliantas mano, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ir šališkai išnagrinėjo jo baudžiamąją bylą, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl R. J. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.
Teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegijai konstatuoja, kad nuteistojo padarytos veikos yra nusikalstamos ir atitinka BK 145 str. 1 d., BK 284 str. 1 d. įtvirtintiems nusikaltimo požymiams –jos aiškiai pavojingos ir priešingos baudžiamiesiems įstatymams.
Grasinimas žmogui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra jo bauginimas. Tai gali būti grasinimas nužudyti, ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas.
Apelianto teiginius, jog jis dėl šių nusikaltimų nekaltas, jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. požymių, paneigia nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl R. J. kaltės. Nors nuteistasis kaltu neprisipažino, teismui aiškino, kad atvykęs pas Bujauskus ginklo neturėjo, jiems negrasino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną nuteistasis atvykęs pas nukentėjusiuosius B. B. ir B. B. į namus jiems grasino pistoletu, sakė, kad iššaudys. Priėjęs prie B. B. taikėsi į jį, grasino, kad nudės kaip šunį, susprogdins, sudegins. Teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiosios B. B. vienodais ir nuosekliais parodymais. Teisme ji parodė, kad R. J. su pistoletu rankoje jai grasino, sakė, kad iššaudys kaip varles. Matė, kaip nuteistasis priėjęs prie nukentėjusiojo B. B. taikėsi į jį, girdėjo kaip grasino nudėti jį kaip šunį, o jei kreipsis į policiją – susprogdinti bei sudeginti. Ji išsigandusi nubėgo pas kaimynus Kvederavičius kviesti policiją. B. B. jai sakė, kad labai išsigando, bijojo, kad R. J. neįeitų į jų namus, nes ten buvo mažamečiai vaikai. Nuteistojo į namus neįsileido, nes jis anksčiau buvo sumušęs dukros vaiką ir dėl to buvo nuteistas. Nukentėjusiosios B. B. parodymus patvirtina kiti teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo. Liudytoja R. K. matė išsigandusią ir susijaudinusią B. B., kuri prašė telefono paskambinti policijai. Ji vėliau sužinojo, kad B. B. dukros sugyventinis švaistėsi pistoletu. Šios liudytojos bei nukentėjusiosios parodymams neprieštarauja ir liudytojos I. G. parodymai. Minėta liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad įvykio dieną matė parduotuvėje R. J., kuris ją išgąsdino, nes rankoje turėjo pistoletą, o norėdamas pirkti alaus, pistoletu parodė į šaldytuvą. Po to R. J. iš parduotuvės išsivedė nuteistojo brolis.
Esant šioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. yra kaltas dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiuosius B. B. ir B. B..
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.
Nuteistojo teiginiai, kad jis nusikaltimo nepadarė, prie parduotuvės „Ačiū“ buvo nakties metu po 12 valandos, atmestini, nes paneigti išnagrinėta bylos medžiaga.
Nukentėjusysis T. V. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus parodymus. Jis kategoriškai tvirtino, kad įvykio dieną apie 8.40 val. kartu su D. S. per pertrauką ėjo į parduotuvę „Ačiū“. Prie parduotuvės sėdėjo 4 vyriškiai ir gėrė. Pribėgęs nuteistasis dūrė peiliu į nugarą. Jautė skausmą, labai išsigando. Po įvykio nuėjo pas mokyklos med. darbuotoją, vėliau buvo nuvežtas į ligoninę. Aplinkybę, kad buvo sužalotas nukentėjusysis T. V., patvirtino ir liudytojai V. S. ir T. L.. Liudytojas V. S. teisme parodė, jog matė prie parduotuvės „Ačiū“ geriančius vyriškius. Matė kaip prie T. V. pribėgo nuteistasis ir sudavė į nugarą. Tomas pasakė, kad jam įdūrė peiliu. Pakėlus drabužius matė kraują. Tomas buvo išsigandęs, jam skaudėjo. Matė nuteistojo rankoje peilį. Liudytojas T. L. teisme parodė, kad matė kaip prie nukentėjusiojo pribėgęs nuteistasis paklausė „kam dar čia juokinga“ ir sudavė į nugarą. Girdėjo kaip T. V. pasakė, kad kraujas, matė kaip nubėgo link mokyklos. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad matė keletą jaunuolių einančių iš mokyklos, kurie praeidami pro parduotuvę „Ačiū“ kažką pasakė geriantiems vyriškiams, girdėjo triukšmą, matė kaip nuteistasis laikė už drabužių, vėliau girdėjo sakant, kad įdūrė. Liudytoja S. M. teisme tvirtino, kad, matė kaip nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo, klausė „ar dar negana, ar dar nori“, taip pat matė nukentėjusiojo nugaros srityje kraują. Liudytojas S. P. parodė, kad nuteistasis įvykio dieną prieš 8 val. buvo atėjęs į policijos komisariatą užsiregistruoti. Be to, smurto prieš nukentėjusijį T. V. faktą, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad T. V. kūno sužalojimai, kurie nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai-pjaunančio tipo įrankiu.
Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tai yra, įvykio vietos apžiūra, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais ir kita bylos medžiaga.
Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog nuteistasis savo nekaltumą iš esmės grindžia tik savo paties parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo įvertintiems įrodymams. Apelianto skundo teiginys, jog teismas nevertino įrodymų, nepilnai išnagrinėjo bylą, atmetamas, nes paneigtas bylos medžiaga. Teismo padarytos išvados pagrįstos įrodymais, kolegija su jomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus įvertino nepažeidžiant procesinių normų ir teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šiuos parodymus iš naujo. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad baudžiamojoje byloje neįrodytos jo padarytos nusikalstamos veikos, nepagrįsti ir yra paneigti nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas negali būti laikomas teismo šališkumo išraiška.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismo nuosprendyje nurodyta pavardė „M.“ jam nėra žinoma.
Iš tikrųjų teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinamojo R. J. parodymuose dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad jis ...< nuėjo pas M. >... Nuteistasis duodamas parodymus teisme teigė, jog ..< nuėjo pas M. >...
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis netikslumas laikomas rašymo apsirikimu ir dėl to nuosprendis nekeičiamas, nes tai neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimui ir nuosprendžio priėmimui.
Nuteistojo argumentas, kad teisėja negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos, nes ji toje byloje buvo pratęsusi jam kardomąją priemonę - suėmimą bei anksčiau buvo nagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J. buvo nuteistas, atmetamas. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte pasakyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pirmosios instancijos teismo teisėja A. Žemantauskienė sprendė ne įtariamojo, o kaltinamojo R. J. suėmimo pratęsimo terminus. Suėmimo termino pratęsimas kaltinamajam, kurio byla to paties teisėjo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nėra ta aplinkybė, dėl kurios teisėja negalėtų nagrinėti bylos.
Tai, kad teisėja nagrinėjusi byla anksčiau yra nagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje buvo R. J. nuteistas, nėra aplinkybė, numatyta BPK 58 str., dėl kurios teisėja negalėjo nagrinėti naujos baudžiamosios bylos.
Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog prokuroras A. Furmonas buvo šališkas, nes pažeidė BPK 57 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl nagrinėjant bylą teisme negalėjo dalyvauti kaip valstybinis kaltintojas, o taip pat jam atliekant laisvės atėmimo bausmę dirbo pataisos namuose ir nuteistojo nuomone, su juo elgėsi nepagarbiai, nesuteikė prašomos konsultacijos.
Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Prokuroro dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei nagrinėjant bylą teisme, taip pat ankstesnė tarnyba kitoje įstaigoje, nėra draudžiami BPK 58 straipsnio prasme.
Nuteistasis skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo į teismą iškviesti ir apklausti visi ikiteisminio tyrimo metu nurodyti liudytojai.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo bei kitos bylos medžiagos matyti, jog teismas eilę kartų kvietė į teismo posėdį liudytojus R. P. bei A. K., aiškinosi jų neatvykimo priežastis, ėmėsi priemonių, kad užtikrintų jų dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau liudytojai nebuvo surasti, teismo šaukimai jiems įteikti nebuvo. Liudytojai R. P. ir A. K. išvykę į užsienį (b.l. 55,56, 3 t.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi teisiamojo posėdžio protokolą ir nuosprendį, nenustatė, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja būtų neobjektyvi, šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis gynybine pozicija pasirinko besąlygišką kaltinimų neigimą, todėl, norėdamas paneigti bylos proceso metu gautus jo kaltę nusikaltimų padarymu patvirtinančius įrodymus, savaime suprantama, pats turėjo užimti aktyvią gynybinę poziciją ir rinkti jį teisinančius duomenis. Tačiau tokių duomenų nuteistasis teismui nepateikė. Nuteistajam buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų ir kaltinimų, taip pat pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus bei faktines aplinkybes vertino R. J. nepalankia linkme, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista teisė į nešališką teismą.
R. J. be pagrindo skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, nevertino jo parodymų, nenusišalino pareiškus teisėjai ir prokurorui nušalinimą.
Pirmosios instancijos teismo teisėja, nenustačiusi pagrindo dėl ko turėtų ji ir prokuroras nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pareikštą nušalinimą pagrįstai pripažino nepagrįstu ir toliau dalyvavo nagrinėjant bylą. Pareikštas nušalinimas buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.
Nuteistasis skunde nurodo, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes skelbiant teismo nuosprendį nuteistojo gynėjas nedalyvavo teismo salėje. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas.
BPK 308 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skelbiant teismo nuosprendį, kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžio salėje. Jeigu skelbiant teismo nuosprendį posėdžių salėje nedalyvauja prokuroras ar gynėjas, tai nėra kliūtis skelbti nuosprendį. Tačiau teismas apie tai privalo pranešti aukštesniajam prokurorui ar Lietuvos advokatų tarybai.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad skelbiant nuosprendį nedalyvavo nuteistojo gynėjas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, 2007 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas V. Š.. Teismas, išeidamas priimti nuosprendžio pranešė proceso dalyviams nuosprendžio paskelbimo datą - 2007 m. gegužės 16 d. Nuteistasis pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo teisingumo nepareiškė, nors pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį tokią teisę turėjo. Taip pat nuteistasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad per 3 dienas po teisiamojo posėdžio kreipėsi į teismą susipažinti su protokolu ir jam ši galimybė nebuvo sudaryta.
Nuteistajam R. J. skiriant bausmę buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). Už padarytas nusikalstamas veikas ( BK 145 str. 1 d. BK 284 str. 1 d. ), paskirtos didžiausios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė dar neišnykus teistumams, o taip pat ir į tai, kad naują nusikalstamą veiką –grasinimą nužudyti padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės. Ši teismo pozicija aiškiai matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės dalies (t. 3 b.l. 65), taip pat ir iš to, kad teismas R. J. pripažino recidyvistu ir skirdamas jam bausmę, taikė BK 56 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą recidyvistams.
Visos aptartos aplinkybės, t.y., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas bei kaltininko asmenybę vien tik neigiamai apibūdinantys duomenys, jo neišnykusių teistumų skaičius, patvirtina, kad teismo paskirtos bausmės ir savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos ir tikrai nėra per griežtos. Paskirta laisvės atėmimo bausmė adekvati nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei.
Teismas spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo BPK 115 str. reikalavimo nepažeidė, nes žala buvo padaryta R. J. nusikalstamais veiksmais.
BK 63 straipsnyje yra nustatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pažeidė BK 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, paskiręs bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnio 1 dalyje turėjo pirmiausia jas subendrinti taikant BK 63 straipsnio 1 d. 3 d. nuostatas. Tik subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d. 3 d., tvarka, teismas turėjo teisę taikyti BK 64 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nes nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p. 2 p.,
n u s prendė:
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d. 3 d., R. J. visiško sudėjimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. ir pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d., prie 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį 2005 m. sausio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.