Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Širvintuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti;

4) 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį galutine laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą turtinę žalą. 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

5) 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, mažiausiai tris kartus savo mažametę podukrą M. K. jėga metė į lovytę, dėl ko ji krisdama atsitrenkė į lovytės medines dalis ir taip nukentėjusiajai M. K. padarė poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia jėga suėmęs mažamečiui posūniui R. R. už rankų, metė jį į lovą, dėl ko nukentėjusysis R. R. koja atsitrenkė į medieną, taip pat 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. R. per veidą, padarydamas R. R. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje, tokiais savo veiksmais smurtaudamas mažamečiams nukentėjusiesiems M. K. ir R. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

4.6. liudytojos B. S. parodymai (1 t., b. l. 108-109), kad ji gyvena jos seseriai R. S. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute jos sesuo R. S. negyvena, ji jai ir jos šeimai yra leidusi gyventi. Ji šiame bute 2020 m. balandžio mėnesį gyveno kartu su savo vaikais: D. S., gim. 2003 m., E. P., gim. 2007 m., R. R., gim. 2011 m., M. K., gim. 2017 m. ir su jais kartu tuo metu gyveno jos tuo metu buvęs sugyventinis E. Š.. E. Š. su ja kartu gyveno daugiau kaip metus laiko ir jie abu kartu vedė bendrą šeimyninį gyvenimą. E. Š. su ja ir jos vaikais sutarė gerai. Ji pati nėra mačiusi, kad E. Š. jos vaikus būtų skriaudęs, ar prieš juos būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą. 2020 m. balandžio 18 d. dienos metu pas juos į namus atvažiavo jos sūnaus R. R. tėtis R. R., kuris pasiėmė su savimi sūnų R.. R. R. sūnų R. išsivežė pas save į namus, o 2020 m. balandžio 19 d. vakare R. R. pravežė į namus. Regimantas pas ją į butą neužėjo, o jam lydint R. link namų, R. pradėjo verkti. Tuo metu į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Ji buvo kieme ir girdėjo kaip jos sūnus R. R. atvykusiems policijos pareigūnams, bei girdint R. R., pradėjo sakyti, kad jį muša E. Š.. R. sakė, kad E. jį kelis kartus trenkė į sieną. Iš policijos pareigūnų ji sužinojo, kad jos sūnus R. tiek ją, tiek ir E. Š. apkaltino, kad jie prieš jį smurtavo. Ji nei prieš savo sūnų R., nei prieš savo kitus vaikus nėra smurtavusi, ji nėra jų skriaudusi. Ji išgėrusi eidavo miegoti, o ar E. tuo metu kai ji miegodavo smurtaudavo prieš jos vaikus ji šito nežino. Jos vaikai nėra jai sakę, kad prieš juos E. naudoja fizinį smurtą. 2020-04-19 tiek jai, tiek E. Š. policijos pareigūnai nustatė neblaivumą. Jai buvo nustatytas 2,56 promilės neblaivumas, o E.i 0,26 promilės girtumas;

4.7. liudytojo T. J. parodymai (1 t., b. l. 104-105), kad D. S. gyvenanti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra jo draugė. Jis pas D. dažnai lankosi jos namuose. D. gyvena kartu su savo mama B. S. ir savo broliais R. R., E. P. ir seserimi M. K.. Šiuo metu nuo 2020 m. balandžio 19 d. R. R. gyvena pas savo tėtį R. R.. Kiek žino, prieš R. R. smurtą naudojo B. S. sugyventinis E. Š.. Jis pats dažnai būdavo pas savo draugę D. namuose, ir matydavo, kad E. Š. namuose vartodavo alkoholinius gėrimus ir neblaivus skriausdavo R. R.. Tikslios datos jis nepamena, tačiau yra matęs kaip R. R. kažką E.i pasakydavo, tai R. R. atbėgęs atsiguldavo ant lovos, tuomet E. Š. paimdavo R. už jo rankų ir jo rankas laikydamas stipriai tyčia suspausdavo prie lovos. Matydavo, kad R. R. suverkdavo ir jis suprato, kad R. E. Š. savo tokiais fiziniais veiksmais sukeldavo fizinį skausmą. Ne kartą tokius veiksmus matęs. Pamena tokį atvejį, bet kada jis buvo tikslios datos jis nepamena, bet galėjo būti laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio, jis buvo pas savo draugę D. S. namuose, matė kaip neblaivus E. Š. tyčia pakėlė R. R. ir jį tyčia metė į lovytę, esančią antrame aukšte. Kiek pamena ar R. nėjo miegoti, ar R. E. pasimaišė po kojomis, bet matė kaip jis R.tį pakėlė į viršų ir jį tyčia metė į jo lovytę, esančią antrame aukšte. R. E. Š. savo tokiais fiziniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, nes R. lyg verkė. Jis pats nėra matęs, kad E. Š. būtų fiziškai smurtavęs prieš M. K., tik yra girdėjęs, kad jis ant mergaitės yra garsiai šaukęs. Nėra matęs, kad B. S. būtų smurtavusi prieš R. ir M. ar kitus vaikus. Jis nėra matęs, kad E. būtų mėtęs M. į jos lovytę. Kaip supranta E. Š. R. nemėgo, o B. S. pati bijojo sugyventinio, todėl ji nesudrausmindavo E. Š.;

4.8. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, iš kurių nustatyta (1 t., b. l. 8-14), kad įvykio vieta Juodupės g. 6-8, Dambravos k., Išlaužo sen., Prienų r., tai yra daugiabutis namas, dviejų aukštų, butas Nr. 8 yra antrame aukšte, bendrai namuose tvarkinga, išgertuvėms būdingų požymių neužfikuota;

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

6. Nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pasekmės – mažamečiams vaikams sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs R. R. poodinės kraujosruvomis kairiame žaste, kairėje šlaunyje, o M. K. poodinės kraujosruvomis nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nustatyta kaltė, kad E. Š. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažamečius vaikus R. L. ir M. K.. Teismas konstatuoja, kad ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai E. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. E. Š. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo prisipažino, nors ir negalėjo prisiminti detalių įvykio aplinkybių, tačiau jo veika pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, liudytojų, nukentėjusiojo R. L. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvados ir kiti aukščiau ištirti rašytiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. Š. 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, mažiausiai tris kartus savo mažametę podukrą M. K. jėga metė į lovytę, dėl ko ji krisdama atsitrenkė į lovytės medines dalis ir taip nukentėjusiajai M. K. padarė poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia jėga suėmęs mažamečiui posūniui R. R. už rankų, metė jį į lovą, dėl ko nukentėjusysis R. R. koja atsitrenkė į medieną, taip pat 2020 m. balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 13 d. iki 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. R. per veidą, padarydamas R. R. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje, tokiais savo veiksmais smurtaudamas mažamečiams nukentėjusiesiems M. K. ir R. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Kaltinamasis E. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. Š. anksčiau penkis kartus teistas, iš jų tris kartus teistas dėl smurtinių nusikaltimų žmogaus sveikatai, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, (1 t. b. l. 173-188; 2 t., b. l. 2-29), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 30-53). Nors kaltinamasis jauno darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą ar ribotą darbingumą nėra, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis dirbo trumpalaikiai, o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nustatyta, kad E. Š. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 54), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 172).

9. Vertinant kaltinamojo E. Š. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis 5 kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, 3 kartus teistas už smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, iš jų 2 kartus teistas dėl smurtinių nusikaltimų prieš šeimos narį, ankščiau eilę kartu buvo baustas administracine tvarka, per penkerius metus administracine tvarka baustas 17 kartų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, jis teisiamas jau šeštą kartą, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad E. Š. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab kaltinamasis nedirba, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas, o šiuo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

10. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.)

12. Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, ketvirtą kartą teisiamas už smurtinę veiką prieš žmogaus sveikatą, praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nuobaudų neįvykdytos baudos nesumokėtos. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas jokių socialinių ryšių (nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų), nors savo padarytą nusikalstamą veiką pripažino, tačiau savo elgesio kritiškai nevertino, teisiamojo posėdžio metu siekė ją pateisinti alkoholio vartojimu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, yra teistas už šios rūšies nusikaltimą jau tris kartus, darytina išvada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Visų šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas apribos E. Š. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant naujai paskirtos bausmės dalį.

14. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

15. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje ir apie daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

16. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, E. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 69-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą 2 (dviejų) parų laiką nuo 2019 m. kovo 1 d. 21:30 val. iki 2019 m. kovo 2 d. 13:54 val., nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. ir pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. sausio 11 d.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.