Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos mamos mirties, pareiškėjos tėvas 2019 m. liepos 22 d. užsakė kadastrinius matavimus ir įregistravo nuosavybės teisę viešajame registre savo vardu į pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Jis toliau liko gyventi minėtuose pastatuose, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jam liko visi pareiškėjos mamai priklausę kilnojamieji, asmeniniai daiktai bei šeimos relikvijos.

4. Po pareiškėjos tėvo mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja pradėjo prižiūrėti tėvams priklausiusią sodybą, tvarkyti aplinką, mokėti mokesčius. Pareiškėja neturėdama jokių teisinių žinių į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, tačiau palikimą atsiradusį po tėvo mirties ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Mano, kad yra visi pagrindai prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes tiek pareiškėjos tėvas mirus pareiškėjos mamai priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinės mirties, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, bei mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja priėmė paveldėjimą faktiškai pradėdama valdyti tėvui priklausantį turtą, pastatus ir kitus daiktus.

5. Šiuo metu pareiškėja nori susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, bet yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o kitokiu būdu negali gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis), kaip tik kreipiantis į teismą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

7. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėja ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio B. K., dukra. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjos mamos vardu yra likęs registruotas turtas: kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad pareiškėjos tėvo vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą pareiškėjai įgijo būdami santuokoje. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Tiek pagal O. K., tiek pagal B. K. mirties dieną galiojusio CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmą turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po O. K. mirties, jos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina 2024 m. rugpjūčio 13 d. Testamentų registro išrašas apie O. K. palikimo priėmimo faktus bei Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad po O. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Nors per įstatymo nustatytą terminą po O. K. mirties nei pareiškėja, nei jos tėvas B. K. ar kiti įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus O. K., visą jos likusį turtą priėmė jos sutuoktinis B. K.. Jis 2019 m. liepos 22 d. užsakė kadastrinius matavimus ir įregistravo nuosavybės teisę viešajame registre savo vardu į pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos tėvai buvo įgiję santuokos metu. Pareiškėjos tėvui liko visi mirusios sutuoktinės kilnojamieji, asmeniniai daiktai bei relikvijos. Jis ir toliau liko gyventi minėtame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po O. K. mirties, jos palikimą priėmė B. K., tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

11. 2020 m. gegužės 11 d. mirus pareiškėjos tėvui, nei pareiškėja nei kiti galimi įpėdiniai į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina 2024 m. rugpjūčio 13 d. Testamentų registro išrašas apie B. K. palikimo priėmimo faktus bei Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės 2024 m. rugpjūčio 14 d. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad po B. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

12. Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarą laiku nesikreipė, tačiau rašytine bylos medžiaga bei rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad mirus B. K., pareiškėja, pradėjo prižiūrėti tėvams priklausiusią sodybą, ją tvarkyti bei mokėti su išlaikymu susijusius mokesčius. Ji toliau nepertraukiamai tėvų užgyventą turtą valdė ir prižiūrėjo ir prižiūri paveldimą turtą iki šiol. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po B. K. mirties, jo palikimą priėmė pareiškėja, tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

14. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.