Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas E. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad Skundžiamame nutarime padarytos išvados yra formalios, paremtos nepatikrintomis prielaidomis, hipotezėmis, kurios nepagrįstos pakankamais, objektyviais, bei patikimais įrodymais. Administracinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, paviršutiniškai, neobjektyviai. Pareiškėjas gyvūnais rūpinosi, juos prižiūrėjo tinkamai, visavertiškai bei savalaikiai juos maitindavo ir jais rūpinosi. Pastebėjęs gyvūnų negalavimus gyvūnus pats arba su veterinaro pagalbą gydydavo. Pareiškėjas visus savo gyvūnus yra paskiepijęs.

3. Institucijos padarytos išvados prieštarauja VšĮ SOS gyvūnai direktorės I. R., kuriai 2019 m. kovo 11 d. buvo perduoti gyvūnai, rašte pateiktomis išvadomis, jog perduoti gyvūnai buvo neišsekę, neagresyvūs, neturi pagrindo teigti, kad su jais (gyvūnais) buvo žiauriai elgiamasi. Minėtas dokumentas mįslingai dingo, byloje jo nėra.

6. Skunde pažymima, kad 2020 m. liepos 3 d. E. P. buvo iškviestas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjime dalyvavo E. P. su advokatu, tyrėjas M. M. ir administracinio nusižengimo protokolą pasirašiusi tyrėja R. K., kuri bylos nagrinėjime dalyvavo formaliai, jokių veiksmų neatliko. Bylos žodinį nagrinėjimą vedė, visu veiksmus atliko, su pareiškėju ir jo atstovu bendravo M. M., kuris patikino, kad sprendimą priims ne jis, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnai. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Institucijai buvo pateiktas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes ikiteisminio tyrimo procesas dar nebuvo baigtas, prokuroro nutarimai ir aukštesniojo prokuroro nutarimai dar nebuvo įsiteisėję. 2020 m. rugpjūčio 27 d. tyrėjas M. M. bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė Skundžiamą nutarimą. Tyrėjo M. M. bendravimas, elgesys, nusistatymas E. P. atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu buvo neigiamas, todėl jis buvo šališkas, neobjektyvus, todėl jis negalėjo nagrinėti bylos, juo labiau priimti galutinio sprendimo. Skunde akcentuojama, kad ginčo atveju susiklostė situacija, kai nesibaigus baudžiamajam procesui (prokurorės procesinių sprendimų teisėtumas dar buvo tikrinamas teisme, jie dar nebuvo įsiteisėję), Institucija, nors ir būdama apie tai informuota, nutarė patraukti E. P. administracinėn atsakomybėn, vadovaudamasi neįsiteisėjusiais prokurorės nutarimais.

7. Skunde nurodoma, kad Skundžiamame nutarime padaryta nuoroda į teisės normą, kurią tariamai pažeidėjas pažeidė, tačiau nenurodoma, kokio konkrečiai punkto pažeidimus pareiškėjas pažeidė. Toks Skundžiamame nutarime suformuotas teisės aktų pažeidimas, nelaikytinas tinkamu, teisėtu ir teisingu, nes nenurodyta, kokiais veiksmais kiekvienos normos dispozicija pažeista.

8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Skundžiamame nutarime nurodoma, jog E. P. galimai pažeidė ir Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 ‚Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 19, 19, 49,3 punktų reikalavimus. Tiriamo įvykio metu, teisės aktas, kurio pažeidimu apkaltintas E. P., dar negaliojo. Institucija, priimdama Skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis teisės aktu, kuris galimo pažeidimo metu dar negaliojo.

10. Atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. ir jo atstovas advokatas M. Barčys teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

11. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

13. E. P. skunde, be kitų aplinkybių nurodo, kad jo atžvilgiu administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir Skundžiamą nutarimą priėmė tas pats asmuo – Institucijos atstovas M. M.. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar koliagialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį E. P. surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėja R. K. (b. l. 24). Skundžiamą nutarimą E. P. atžvilgiu priėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas M. M. (b. l. 1). Kitaip tariant, administracinį kaltinimą suformavęs, jį pareiškęs asmuo (R. K.) ir asmuo, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą iš esmės (M. M.) nesutampa, t. y. galutinį procesinį sprendimą priėmė ne tas asmuo, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą (užbaigė administracinio nusižengimo tyrimą). Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra M. M. pasirašyti pranešimai (b. l. 5, 10, 26) nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Be to, ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teisme tvarka numato galimas išimtis iš bendros taisyklės.

14. E. P. skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeistas non bis idem principas, nes administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo pradėta dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, t. y. nebaigus nagrinėti skundų dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. ANK 592 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 straipsnio 1 dalyje buvo įteiktas E. P. nutrauktas 2019 m. lapkričio 20 d. prokurorės nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 163-168). 2019 m. gruodžio 3 d. prokurorės nutarimu buvo patikslintas 2019 m. lapkričio 20 d. prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodant ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl E. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 169). Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena E. P. atžvilgiu pradėta prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį tikslinančio nutarimo pagrindu, laikantis ANK 592 straipsnio 4 dalyje ir BPK 214 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Viena ta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo teisena pradėta nesulaukus skundų dėl 2019 m. gruodžio 3 d. prokurorės nutarimo patikslinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimo rezultatų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog E. P. už tuos pačius buvo persekiojimas antrą kartą. Aptariamo argumento kontekste svarbu pažymėti, kad E. P. pačio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neginčijo, sutiko su prokurorės argumentais, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, tačiau ginčijo prokurorių procesinius sprendimus dalyje dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo Institucijai administracinei teisenai pagal ANK 346 straipsnio 3 dalyje pradėti (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 183-187).

15. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1-2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Šioje byloje E. P. inkriminuoti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punkto, 6 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 18, 19, 49.3 punktų reikalavimų pažeidimai.

16. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktuose, numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas. Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

17. Nutarties 14 punkte buvo minėta, kad jeigu administracinio nusižengimo teisena pradedama nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrindu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami (ANK 592 straipsnio 5 dalis), todėl teismas išvadas dėl teisinio reguliavimo pažeidimų grįs būtent atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

18. Liudytoja apklausta V. K. parodė, kad kaimynas, kurio sodo namas yra (duomenys neskelbtini), pats sodo name negyvena, ten laiko šunis, kurie yra nemaitinami, nevedžiojami, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Kaimynas šunų pamaitinti atvyksta vieną kartą per savaitę, arba dar rečiau. Šunys, būdami alkani garsiai loja, kelia didelį triukšmą. Šunys gyvena be vandens, tamsiose patalpose be galimybės pabėgioti (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 6-7). Liudytoja N. M. apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo viduje pamatė šunis, kurie buvo apkandžioti, ligoti. Namo viduje, aplink namą, pirtyje, priestate buvo matyti daug gyvūnų išmatų. Sklype ir name matėsi išmesto pakuotės nuo šunų maisto. Kad būtų palikta šunims atsigerti nesimatė. Prie namo gulėjo pusė šuns dalies (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 9). Liudytoja S. S. apklausos metu parodė, kad ji dirba VšĮ SOS gyvūnai veterinarijos gydytoja. Apie iš E. P. paimtus šunis gali pasakyti, kad jie atrodė prastai, buvo neprižiūrėti, turėjo parazitų, odos problemų, tiek kurie buvo išsekę išvyko į Kauno klinikas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 115). Liudytoja I. R. apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. ji nuvyko pasižiūrėti kaip laikomi šuniukai adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė baisias sąlygas. Per namo langą viduje pamatė antisanitarinėmis sąlygomis laikomus šunis, kurie atrodė baisiai. Aplink namą taip pat buvo antisanitarinė sąlygos. 2019 m. kovo 10 d. pats E. P. perdavė jai 9 šuniukus, kurie buvo dehidratuoti, išsękę, su dideliais odos sutrikimais (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 90). Liudytojai, E. P. kaimynai, - M. B., A. K., D. V., T. V., S. T. apklausų metu, be kita ko, parodė, kad E. P. šunys neprižiūrėti, jie lakstydavo palaidi po sodus, kadangi šunys buvo neprižiūrėti, žmonės juos pamaitindavo. Dėl E. P. šunų ne kartą kreipėsi į policiją. Šiuos liudytojų parodymus apie E. P. laikomų šunų būklę, jų laikymo sąlygas, jų nepriežiūrą, šunų lakstymą po sodų bendrijos teritoriją patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys bylos duomenys. 2019 m. balandžio 18 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtame vaizdo įraše (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 78-79), fotolentelėse (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 91-107) užfiksuota informacija, net specialių žinių neturinčiam specialistui, leidžia daryti išvadą, kad E. P. neužtikrino bent minimalių gyvūnų gerovę užtikrinančių laikymo sąlygų. Liudytojų parodymai, fotolentelės, vaizdo įrašai ne tik, kad neprieštarauja vieni kitiems, jie vieni kitus papildo, sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri teismui leidžia daryti išvadą, kad E. P. savo neveikimu pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 17 punktus, 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

20. Administraciniame kaltinime nurodoma, kad E. P. pažeidė ne tik Įstatymo nuostatas, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 18, 19, 49.3 punktų reikalavimus. Kaip teisingai pastebėjo atsakomybėn patrauktas asmuo, veikos padarymu metu (2019 m. kovo 10 -11 dienomis) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teisės aktas dar negaliojo, todėl Institucija Skundžiamame nutarime nurodydama teisės akto redakciją akivaizdžiai suklydo.