Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-146-48/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,If draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos baldų prekyba“ (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė ,,Interselas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių rymonta“ bei uždaroji akcinė bendrovė ,,Panevėžio būstas“) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, spręsdamas klausimą, kam – nuomotojui ar nuomininkui – teko pareiga prižiūrėti elektros tinklų sistemą, vadovavosi UAB „Interselas“ ir atsakovo sudaryta nuomos sutartimi Nr. 2004/07/01, vertindamas sutarties šalių santykių turinį būtent pagal sutartines nuostatas, o ne pagal CK 6.383, 6.387, 6.391 straipsnius, Statybos įstatymą, Energetikos įstatymą, Statybos techninį reglamentą STR 01.12.07:2004, Statinių techninės priežiūros taisykles, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir / arba Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinąsias taisykles.

Teismas, įvertinęs nuomos sutarties nuostatas, sprendė, kad nuomotojas savo pareigos prižiūrėti patalpų elektros ūkį nuomininkui nebuvo perdavęs. Todėl nors tai nebuvo privalu remiantis ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 „Dėl elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo“, būtent patalpų nuomotojas turėjo pavesti bet kuriam asmeniui (fiziniam arba juridiniam, pagal darbo arba civilinę rangos sutartį), turinčiam reikiamą kvalifikaciją ir žinių apie elektros ūkį, šį ūkį prižiūrėti, t. y. jis turėjo pasirūpinti, kad būtų tinkamai ir be trukdžių įgyvendinami nuomininkui sutartimi prisiimti įsipareigojimai, tiekiant elektros energiją. Antra vertus, toks asmuo pagal minėtą ūkio ministro įsakymą ir neprivalėjo būti (dirbti) ginčo patalpose nuolat, t. y. vienu metu galėjo prižiūrėti keletą objektų, esančių skirtingose dislokacijos vietose.

Teismas, remdamasis protingumo principu, nemanė, jog baldų parduotuvė, kuri įsikūrusi penkiaaukščiame bendrabučio tipo pastate, yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl ieškinį ir CK 6.270 straipsnio pagrindu atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Teismas, nustatinėdamas priežastinio ryšio faktą, manė, jog būtina nustatyti, ar nuomininkui (atsakovui) teko pareiga rūpintis elektros tinklų priežiūra, daryti einamąjį remontą. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas rėmėsi ne elektros ūkio tinklų priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, o šalių sudaryta patalpų nuomos sutartimi, tačiau neįvertino šalis siejančių santykių specifikos, neatsižvelgė į šiuo atveju taikytinas daiktinės teisės instituto nuostatas, plečiamai aiškino atskiras šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties nuostatas, nevertino jų sąveikos bei nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuomos objektas buvo nekilnojamasis turtas – statinys, kurio sąvoka apima ir statinių įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybines konstrukcijas (Statybos įstatymo 2 str. 2 p.). Išnuomotose patalpose esančios inžinerinės, technologinės inžinerinės sistemos bei įrenginiai (tarp jų ir elektros inžineriniai įrenginiai, elektros linijos, elektros paskirstymo skydeliai ir t. t. ) yra skirti tam, kad patalpos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, ir yra ne kas kita, kaip apdraustųjų patalpų priklausiniai (CK 4.19 str.). Vadinasi, vidinis elektros laidų tinklas, elektros paskirstymo spinta yra nuomos patalpų, kurios buvo perduotos valdyti atsakovui nuomos pagrindais, priklausiniai. CK 4.14 straipsnis aiškiai nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Remiantis Lietuvos teismų praktika, priklausinys neseka paskui pagrindinį daiktą tik tuo atveju, jei tai specialiai aptariama sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003 ir kt.). UAB ,,Interselas“ ir atsakovo sudarytoje sutartyje tokios išlygos nėra, todėl akivaizdu, kad patalpų su jose esančiomis inžinerinėmis sistemomis valdymas buvo perduotas atsakovui, todėl jo, kaip nuomininko, pareiga rūpintis išsinuomotu daiktu, laikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą apėmė visas nuomos objekto dalis. Šiuo konkrečiu atveju šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas ignoravo ir dėl jų net nepasisakė sprendime.Teismas, nors ir pripažino buvus nuomininko pareigą daryti einamąjį remontą, o atsakovas byloje yra aiškiai pripažinęs, jog nevykdė nuomojamose patalpose esančių elektros tiekimo linijų ir kitų komunikacijų priežiūros ir remonto, šios pareigos nevykdymą pripažino teisėtu. Tokią savo poziciją teismas argumentavo tuo, kad prieš perduodant nuomos objektą jis buvo renovuotas, o ieškovas neįrodė, iš ko praėjus 3,5 mėn. atsakovas privalėjo suprasti, kad einamąjį remontą yra neatidėliotinai būtina atlikti. Tokia teismo pozicija nepagrįsta ir prieštaraujanti kitoms teismo sprendime išdėstytoms nuostatoms. Byloje esantys duomenys liudija, kad pradėjus komercinę veiklą atsirado elektros trikdžių, jie kartojosi, patalpose ne kartą buvo dingusi elektra, buvo sutrikęs reklaminės iškabos apšvietimas. Todėl atsakovo veiksmai, ignoruojant šias aplinkybes ir nesiimant adekvačių veiksmų, jokiais būdais negali būti pateisinami.Nors teismo sprendime ir konstatuota, kad nuomininkui – atsakovui – taikytini įstatymai numatė pareigą laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą, atlikti einamąjį remontą, tačiau teismas sprendime neatsižvelgė į tai, remdamasis nuomos sutarties 2.5 ir 2.7 punktais bei aplinkybe, jog patalpų perdavimo-priėmimo akte neužfiksuota elektros spintos raktų perdavimo faktas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ši pareiga yra neapimanti elektros ūkio priežiūros ir remonto ir yra priskirtina nuomotojui (UAB ,,Interselas“). Priimdamas šią išvadą, teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.), neatsižvelgė į sisteminę sutarties nuostatų sąveiką ir jų tarpusavio ryšį, sutarties sąlygų esmę ir tikslą, tikruosius šalių ketinimus ir faktinį jų elgesį. Kritiškai vertintinas ir teismo argumentas, kad elektros spintos raktų perdavimo neužfiksavimas patalpų priėmimo-perdavimo akte liudija aplinkybę, kad elektros ūkio priežiūra nebuvo perduota nuomininkui. Raktų perdavimo akte (Sutarties priedas Nr. 4) fiksuojamas nuomojamo pastato rakinamų patalpų raktų perdavimas. Elektros spinta nėra atskira pastato patalpa. Ji nėra rakinama durų spyna, turinti atskirą raktų komplektą. Elektros spinta aplinkinių saugumui užtikrinti uždaroma specialia formine plastiko rankenėle, kuri buvo perduota atsakovui. Tai, jog atsakovo darbuotojai galėjo patekti į elektros paskirstymo spintą, liudija ir tai, kad elektros darbus atlikti buvo kviečiamas R. S. , taip pat kai jis jau nebedirbo UAB ,,Interselas“, buvo prieinama prie elektros spintoje esančių įrenginių, nuomininko iniciatyva, nedalyvaujant nuomotojui, buvo įjungtas elektros tiekimas papildomam halogeniniam apšvietimui, stogo reklamai. Tą savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs ir pats atsakovas. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, kad nuomos sutartimi nebuvo, o ir negalėjo būti atskirai susitarta dėl pastato inžinerinių sistemų valdymo neperdavimo nuomininkui, kadangi šie patalpų priklausiniai yra neatskiriamu funkciniu ryšiu susiję su patalpų naudojimu pagal paskirtį, nuomotojui perdavus visą objektą kaip turtinį kompleksą nuomininkui, atsakovas tapo elektros tiekimo, ryšių linijų, vamzdynų ir kitų komunikacijų faktinis naudotojas ir juos eksploatuojantis asmuo. Todėl teisės aktuose detaliai numatytos pareigos tinkamai naudoti ir prižiūrėti vidinę elektros sistemą, stebėti ir užtikrinti tinkamą jos būklę, šalinti gedimus jos naudojimo nuomos sutarties metu teko atsakovui. Bylos faktinės aplinkybės liudija, jog vidinių elektros tinklų eksploatavimas buvo perduotas atsakovui, aplinkybės, jog jis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, kasdien naudojosi elektros tinklais ir elektros energija, neginčija ir pats atsakovas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, sprendime nurodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp gaisro sukeltos žalos ir pareigos prižiūrėti elektros ūkį nevykdymo, tačiau šios pareigos vykdymą nepagrįstai priskyrė nuomotojui, neatsižvelgė į šalis siejantiems patalpų nuomos teisiniams santykiams taikomą reglamentavimą bei jo pagrindu susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išvadą dėl elektros ūkio priežiūros ir einamojo remonto pareigos priskirtinumo nuomotojui pagrindė nuomos sutarties 2.5 punkte esančia sąlyga, aiškindamas ją plečiamai bei skyrium nuo likusių sutarties sąlygų, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus ir ikisutartinius bei po sutarties sudarymo susiklosčiusius faktinius nuomos šalių santykius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Ieškovas (draudikas) UAB ,,If draudimas“ trečiajam asmeniui UAB ,,Interselas“ yra išmokėjęs 296 987 Lt draudimo išmoką. Ieškovo manymu, trečiojo asmens UAB ,,Interselas“ turtui padaryta žala (dėl gaisro) atsirado dėl atsakovo UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“ veiksmų.

Tarp trečiojo asmens UAB ,,Interselas“ (naudos gavėjo) ir atsakovo 2004 m. liepos 19 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB ,,Interselas“ atsakovui išnuomavo patalpas (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 54-62). Nuomojamuose patalpose sausio 10 dieną kilo gaisras. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovas (draudikas) patalpų savininkui UAB ,,Interselas“ (draudėjui) išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovui (draudikui) subrogacijos pagrindu perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes trečiojo asmens (naudos gavėjo) ir atsakovo prievolės kyla iš patalpų nuomos sutarties.

Patalpų nuomos sutarties 2.5 punktu nustatyta, kad tretysis asmuo (nuomotojas) privalo užtikrinti normalų centralizuotą inžinerinių tinklų, elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šiluminių tinklų funkcionavimą ir galimybę jais naudotis. Taigi pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas patalpų savininkas UAB ,,Interselas“, o ne nuomininkas UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“ privalėjo rūpintis ir užtikrinti normalų elektros įrangos funkcionavimą. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinė priešgaisrinės inspekcija dėl gaisro atliko ikiteisminį tyrimą. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo elektros instaliacijos elektros paskirstymo skydeliuose gedimas (Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos baudžiamoji byla Nr. 09-1-03206-05).

Kai asmuo neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kadangi pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas atsakovas nebuvo atsakingas už elektros įrangą, tai civilinė atsakomybė jam neatsirado. Patalpų nuomos sutarties 3.6, 3.8 punktuose nustatyta, kad jei dėl nuomininko kaltės įvyksta vidaus santechninių įrengimų, inžinierinių tinklų ar kitokia avarija, tai nuomininkas apmoka patirtus nuostolius, kad nuomininkas, padaręs žalą patalpoms, privalo atlyginti padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai žala padaryta ne dėl jo kaltės. Minėta, kad dėl gaisro patalpose (duomenys neskelbtini), buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamojoje byloje tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Nustatyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos elektros paskirstymo skydeliuose gedimas. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas baudžiamojoje byloje pagal nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ekspertai tiksliai nenustatė gaisro kilimo priežasties. Tyrimas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs ar nesilaikęs priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo kilo gaisras.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad elektros įranga yra patalpų priklausiniai, todėl atsakovas privalėjo daryti ne tik patalpų, bet ir elektros įrangos einamąjį remontą. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 str.). Tačiau, pagal patalpų nuomos sutartį (sutarties 2.5, 2.8 punktai) pareiga prižiūrėti elektros įrangą priklausė UAB ,,Interselas“, o ne trečiajam asmeniui UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“. Kaip matyti iš patalpų priėmimo-perdavimo akto, raktų priėmimo-perdavimo akto UAB ,,Interselas“ trečiajam asmeniui UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“ elektros įrangos, raktų nuo elektros skydelių, elektros tinklų ir įrengimų schemų neperdavė (b. l. 61-62, t. 1). Vadinasi jie liko UAB ,,Interselas“ žinioje. Sutartį su energijos tiekimo įmone buvo sudaręs UAB ,,Interselas“. UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“ už sunaudotą elektros energiją mokėdavo UAB ,,Interselas“, kuris pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį būdamas abonentu privalėjo užtikrinti elektros įrangos saugumą ir tvarkingumą (CK 6.383 str., 6.387 str., 6.389 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad patalpų nuomotojo darbuotojas elektrikas R. S. atliko nuomojamose patalpose elektros įrangos instaliacijos darbus. Patalpų savininkui buvo pranešama apie elektros gedimus ir jo elektrikas R. S. trūkumus šalindavo. Tą aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja I. S. , kuri parodė, kad įvykus elektros gedimams buvo kviečiamas UAB „Interselas“ elektrikas, kad darbus, susijusius su elektros gedimais, atlikdavo R. S. parodė ir liudytojas V. A. . Pats R. S. taip pat tą aplinkybę patvirtino (Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos baudžiamoji byla Nr. 09-1-03206-05). Ta aplinkybė, kad gaisro metu R. S. bendrovėje ,,Interselas“ nebedirbo nepaneigia nuomotojo pareigas užtikrinti elektros įrangos normalų funkcionavimą.

CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sutarties prievolės nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Kaip jau buvo aptarta elektros įrangos priežiūra pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas teko nuomotojui, o ne atsakovui. Kadangi labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra techninis gedimas elektros įrangoje, atsakovui, neturėdamas prievolės užtikrinti įrangos saugumą ir tvarkingumą, civilinė atsakomybė neatsiranda (CK 6.256 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 3 540 Lt išlaidų, kurias jis patyrė apmokėdamas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 ir 3 dalys), valstybės naudai priteisiama 16,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB ,,If draudimas“ UAB ,,Klaipėdos baldų prekyba“ naudai 3 540 Lt atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 16,95 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.