- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eII-269-865/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo K. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 295 eurų dydžio bauda, panaikinimo;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. (toliau – ir VMI) 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas), K. V. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 295 Eur dydžio baudą, nustačius, kad 2025 m. lapkričio 25 d., 07.28 val., Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau – ir Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo, vadovas Pareiškėjas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad jis nesutinka su Nutarimu ir paskirta nuobauda.
Pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad bendrovė faktiškai nevykdo ir niekada nevykdė jokios ūkinės veiklos. Pastaroji, per visą savo veiklos laikotarpį, negavo jokių pajamų, nevykdė komercinės veiklos, neturėjo darbuotojų ar realių ūkinių operacijų.
Pastebi, kad administracinis nusižengimas padarytas ne tyčia ir ne piktavališkai. Deklaracijos nepateikimas buvo nulemtas nežinojimo ir praktinės patirties stokos, o ne sąmoningo siekio išvengti pareigų ar nuslėpti duomenis. Nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos. Be to, valstybei nepadaryta jokia turtinė žala, kadangi bendrovė negavo jokių pajamų ir nevykdė veiklos. Nebuvo išvengta mokesčių ar kitų prievolių.
Taip pat pažymi, kad bendrovė artimiausiu metu bus likviduojama, nes pastaroji realiai nefunkcionuoja, todėl skirta bauda yra neproporcinga faktinėms aplinkybėms ir asmens kaltės laipsniui. Baudos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra formalus, padarytas be piktos valios bei nesukėlė neigiamų pasekmių ir esant visiškam bendradarbiavimui, prašo taikyti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba minimalią baudą, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti priimtą Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad EDS duomenimis, Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d., buvo pateikta 2025 m. gruodžio 8 d. Deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. praleidus numatytą terminą.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis — formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Nustatyta, kad Pareiškėjas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas ne pirmą kartą. Šį administracinį nusižengimą padarė būdamas 2025 m. vasario 11 d. baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. 2025 m. vasario 11 d. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (Priedas Nr. 1) ir skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, nepraėjus ANK 40 straipsnio numatytam terminui.
Nustatyta, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Pagal „Mano VMI“ portalo duomenis, Administracinio nusižengimo protokolas su lydraščiu buvo patalpintas „Mano VMI“ portale jo surašymo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą buvo papildomai informuota ir el. paštu „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, iš „Mano VMI“ duomenų matyti, kad Pareiškėjas protokolą perskaitė jo surašymo ir įteikimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 25 d., tačiau paaiškinimo ar kitos informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, jog kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir laikytina tinkama ir proporcinga.
IV. Teismo išvados
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nuobauda – 295 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad jis, 2025 m. lapkričio 25 d., 07.28 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (formos (duomenys neskelbtini)) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d.
Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu ir jam paskirta nuobauda dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos (formos (duomenys neskelbtini)) nepateikimo.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtą Metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą Pareiškėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pačių straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.
Pasisakydamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, kad ginčo dėl VMI privalomai pateikiamos deklaracijos nėra, ginčas šiuo atveju kilo dėl to, kad laiku nebuvo pateikta įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) deklaracija.
Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Kadangi šiuo atveju Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiga pateikti šio juridinio asmens ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis būtų deleguota kitam asmeniui, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) deklaracijos nepateikimą VMI laiku. Aplinkybė, kad minėta deklaracija vis dėlto galiausiai buvo pateikta, tačiau pavėluotai (past. – 2025 m. gruodžio 8 d.), jo atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nešalina. Kaip minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalis numato tokią pačią administracinę atsakomybę ir už deklaracijų nepateikimą, ir už pavėluotą duomenų pateikimą. Būtent Pareiškėjas privalo organizuoti įmonės vidinę veiklą taip, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pareiškėjui, kaip bendrovės vadovui, tenka visa su šiomis pareigomis priklausanti atsakomybė, todėl jis, turėdamas pareigą užtikrinti dokumentų ir duomenų pateikimą VMI tinkamai ir laiku, šios pareigos neįvykdęs, taigi padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Nors Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė keletą aplinkybių, jo nuomone, šalinančių jo kaltumą dėl nusižengimo arba mažinančių nusižengimo pavojingumą, o būtent tai, kad bendrovė nevykdo veiklos, todėl artimiausiu metu bus likviduojama, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Pareiškėjo vadovaujama bendrovė būtų buvusi atleista nuo deklaracijų pateikimo.
Taip pat atmestinas ir Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad nebuvo padaryta jokia turtinė žala, kartotinai pastebint, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo.
Taigi, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai aptariamu atveju kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, o Pareiškėjas, būdamas juridinių asmenų vadovu, turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis bei, žinodamas apie savo pareigą laiku ir tinkamai pateikti deklaraciją, turėjo pasirūpinti tuo.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos paskirta nuobauda.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
Teismo vertinimu Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti 295 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad Pareiškėjas už analogišką administracinį nusižengimą buvo baustas 2025 m. vasario 11 d. nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir už ši nusižengimo padarymą jam buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja Pareiškėją ir leidžia teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą ar mažesnę baudą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų Pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai pastarajam paskyrė baudą.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo Pareiškėjas buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 295 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
K. V. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.