Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Š. ir jo gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis S. Š. (anksčiau E. K.) perduotas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei dvejų metų laisvės atėmimo bausmei atlikti už tris nusikalstamas veikas, numatytas 1981 m. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių pasikėsinimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, nurodytas Notingemo Magistratų teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduotame Arešto orderyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) kompetentingos teisminės institucijos – Notingemo Magistratų teismo teisėjo Leong 2023 m. gegužės 23 d. išduotas Arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio S. Š. suėmimo ir perdavimo Jungtinei Karalystei paskirtai ir neatliktai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.

2. Europos arešto orderis išduotas remiantis 2015 m. birželio 3 d. Linkolno Karūnos teismo nuosprendžiu, kuriuo S. Š. nuteistas už tris nusikaltimus dėl pasikėsinimo paimti vaiką neturint įstatymo suteiktos teisės, tai yra nusikalstamas veikas, numatytas 1981 m. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių pasikėsinimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. 2015 m. birželio 12 d. Linkolno Karūnos teismas paskyrė S. Š. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 12 d.

3. Notingemo Magistratų teismo išduoto Arešto orderio e) dalyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

4. S. Š. buvo suimtas 2013 m. gegužės 28 d. Jis pripažino, kad 2013 m. gegužės 27 d. buvo vaikų žaidimų aikštelėje, tačiau neigė, kad klausė vaikų, ar jie nori su juo išvykti. Jis teigė manantis, kad vaikai yra vyresni, o vienai iš moterų - 16 metų. Jis neigė, kad su šia moterimi pradėjo pokalbį apie lytinį santykiavimą ir tvirtino, kad pokalbio iniciatyva apie lytinius santykius buvo iš jos pusės. 2013 m. lapkričio 7 d. S. Š. buvo apkaltintas 3 kaltinimais dėl pasikėsinimo pagrobti vaiką ir paleistas už užstatą, kad dalyvautų teisme 2013 m. lapkričio 27 d. 2015 m. birželio 4 d. S. Š. buvo nuteistas Linkolno Karūnos teisme jam nedalyvaujant, o 2015 m. birželio 12 d. tame pačiame teisme paskirta bausmė. 2016 m. vasario 8 d. Anglijos Linkolno Karūnos teismas išdavė orderį jo suėmimui.

5. Pagal Jungtinės Karalystės išduotą Arešto orderį S. Š. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

6. 2024 m. sausio 4 d. S. Š., dalyvaujant gynėjui, supažindintas su Notingemo Magistratų teismo 2023 m. gegužės 23 d. išduoto Arešto orderio turiniu, jam išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. S. Š. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Arešto orderį išdavusiai Jungtinei Karalystei ir nurodė, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes nusikalstamų veikų, dėl kurių yra nuteistas, nepadarė. Jungtinėje Karalystėje jį atstovavo ne jo pasirinktas, o valstybės paskirtas gynėjas, kuris jam netiksliai nurodė teismo datą ir, kai S. Š. buvo atvykęs į Jungtinę Karalystę, jokio posėdžio nebuvo. Kai advokatas pranešė apie dar vieną posėdžio datą, S. Š. teigia negalėjęs atvykti, apie ką jam pranešė. Nuo to karto iki 2019 metų advokatas su juo nebendravo. S. Š. žinojo, kad buvo nuteistas, tačiau prašė savo advokato paduoti apeliacinį skundą, tačiau kaip dabar paaiškėjo, apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė perduoti S. Š. Jungtinei Karalystei 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.

7.1. Teismas, visų pirma, pažymėjo, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių S. Š. nuteistas Jungtinėje Karalystėje Linkolno Karūnos teismo nuosprendžiu 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, atitinka abipusio baudžiamumo sąlygą, nes užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnį 156 straipsnio 1 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį.

7.2. Antra, teismas pripažino, kad S. Š. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas nuosprendis, tačiau žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu, ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu. S. Š. teiginius, jog jis vyko į teismą, tačiau jam niekas nesuteikė informacijos apie teismo posėdžius, teismas laikė jo gynybine versija, neatitinkančia Arešto orderio byloje esančių duomenų.

7.3. Teismas akcentavo ir tai, kad 2014 m. kovo 26 d. posėdžio metu S. Š. buvo asmeniškai paaiškinta, jog neatvykus į teismą, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant bei, kad viso proceso metu jį atstovavo advokatas. Be to, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog S. Š. turės galimybę teikti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio paduoti.

7.4. Galiausiai, dėl nuosprendžio vykdymo senaties teismas pažymėjo, jog S. Š., žinodamas apie jam paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, vengė ją atlikti, todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga, vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalimi, sustojo. S. Š. teismui patvirtino, kad dar bylos nagrinėjimo metu jis išvyko iš Jungtinės Karalystės į Australiją, jo paties teigimu – rašyti disertacijos. Be to, jis pasikeitė ir savo vardą bei pavardę, kas neabejotinai apsunkino minėto asmens paiešką. S. Š., nors ir žinodamas apie vykusį teismo procesą bei paskirtą bausmę, į Jungtinę Karalystę nenuvyko. Teismas akcentavo, jog teisės aktuose atsisakymo perduoti dėl nuosprendžio vykdymo senaties pagrindas tiesiogiai nėra numatytas, šiuo atveju teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios prieštarautų teisingumo interesams ir nulemtų S. Š. neperdavimą Jungtinei Karalystei.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

8. Perduotino asmens S. Š. gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį, pareiškimą dėl S. Š. perdavimo atmesti ir atsisakyti perduoti S. Š..

8.1. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neturint pakankamai duomenų, vadovaujantis netikslia ir akivaizdžiai prieštaringa informacija, neišsiaiškinus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes.

8.2. Advokatas pažymi, jog Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateiktame prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose buvo pateikta nepakankamai informacijos, kad būtų galima spręsti S. Š. ekstradicijos klausimą. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė net tris paklausimus dėl dokumentų ir duomenų pateikimo (2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2024 m. sausio 5 d.). Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija pateikė ne visus atsakymus į pateiktus klausimus, dėl dalies klausimų nurodė, jog yra laukiama atsakymo iš teismo, dėl kitų informavo atsakymus pateiksianti artimiausiu metu. Tačiau tam tikri reikšmingi atsakymai taip ir nebuvo gauti (nors 2024 m. sausio 15 d. atsakyme teigiama, kad duomenys bus pateikti artimiausiu metu, atsakymo į 2024 m. sausio 5 d. paklausimą taip ir nebuvo sulaukta). Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija neapteikė informacijos, patvirtinančios, kad S. Š. buvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, kaip jis apie tai informuotas. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad S. Š. buvo įteiktas nuosprendis, informacija apie galimybę pateikti skundą su vertimais į lietuvių kalbą. Dėl šių duomenų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi du kartus, tačiau abu kartus prašymai pateikti informaciją buvo ignoruoti. Šiuo atveju nebuvo atsakyta ir į klausimą, kokia yra S. Š. neatliktos bausmės dalis, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas. Taigi faktiškai apygardos teismas perdavė asmenį net nežinodamas, kokiai bausmei atlikti asmuo perduodamas.

8.3. Be to, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašyme, papildomai pateiktuose dokumentuose yra daug prieštaringos, nepatvirtintos informacijos, akivaizdžiai neteisingų duomenų, dėl ko teismui nebuvo galimybės spręsti S. Š. perdavimo klausimą. 2023 m. lapkričio 20 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad 2015 m. kovo 26 d. teismo posėdyje atsakovą atstovavo jo gynėjas, kuris pranešė, kad asmuo yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kito teismo posėdžio metu (2015 m. kovo 13 d.) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, jog būtų nustatyta nauja posėdžio data. Advokatas palaikė ryšį su atsakovu, nes 2015 m. kovo 11 d. posėdyje informavo, kad atsakovas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gynėjas pažymi, jog lieka neaišku, kaip po 2015 m. kovo 26 d. teismo posėdžio kitas posėdis galėjo vykti 2015 m. kovo 13 d. ir kaip su šia teismo posėdžių chronologija yra susijęs 2015 m. kovo 11 d. posėdis. Antra, iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad advokatas arba neturėjo ryšio su S. Š., arba jo neatstovavo teisme (arba ir viena, ir kita), kadangi S. Š. niekada nėra buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta ir dar viena data – 2015 m. lapkričio 3 d., kuomet tariamai buvo bylos nagrinėjimo diena ir advokatas teismą informavo apie S. Š. buvimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taigi lieka neaišku, kada vyko procesas S. Š. atžvilgiu, kas šiame procese jį atstovavo, kas ir dėl kokių priežasčių teismui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie S. Š. buvimo vietą. Gynėjas akcentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 73 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę teismui pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai kreiptis dėl papildomos informacijos pateikimo, taip pat galimybę dėl informacijos pateikimo kreiptis pačiam teismui. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje minėtų priemonių teismas nesiėmė.

8.4. Gynėjo teigimu, iš pateiktos informacijos matyti, jog nagrinėjamu atveju S. Š. atžvilgiu yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Advokatas cituoja BK 96 straipsnio nuostatas ir pažymi, jog S. Š. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė paskirta 2015 m. birželio 12 d. Arešto orderis išduotas 2023 m. gegužės 23 d., tai yra, praėjus beveik 8 (aštuoneriems) metams nuo nuosprendžio priėmimo. S. Š. nuo Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų nesislapstė. Nuo 2014 m. iki 2018 m. oficialiai studijavo Australijoje (apie tai buvo informuotas Jungtinėje Karalystėje paskirtas valstybės advokatas, nurodant tikslią S. Š. gyvenamąją vietą). 2018 m. vasarą jis grįžo į Lietuvos Respubliką, deklaravo čia savo gyvenamąją vietą, įsidarbino Lietuvos Respublikoje, vėliau oficialiai pagal darbo sutartį išvyko dirbti į Nyderlandų Karalystę. S. Š. savo vardą ir pavardę pasikeitė tik 2018 m. vasarą, kai baigė galioti jo pasas, tai yra, praėjus daugiau kaip 3 (trejiems) metams nuo nuosprendžio Jungtinėje Karalystėje priėmimo, jau suėjus nuosprendžio vykdymo senačiai.

8.5. Gynėjas pažymi, jog Jungtinės Karalystės 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakyme taip pat teigiama, kad nėra žinoma, ar S. Š. žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, šiuo klausimu laukiama atsakymo iš teismo. Šie duomenys patvirtina, kad S. Š. laiku ir tinkamai, jam suprantama lietuvių kalba nebuvo pranešta apie priimtą nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę, arešto orderis neišduotas dėl Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų klaidos. S. Š. nevengė ir negalėjo vengti bausmės atlikimo, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nesustojo ir senatis šiuo atveju suėjo 2018 m. birželio 12 d. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių argumentų, kaip teisėsaugos institucijų delsimas, kuomet orderis nebuvo išduotas 8 (aštuonerius) metus, gali būti objektyviai pateisinamas. Šiuo atveju prašoma perduoti Lietuvos Respublikos pilietį, nuosprendžio vykdymo senaties terminas viršytas beveik tris kartus, terminas pasibaigė iš esmės dėl kompetentingų institucijų aplaidumo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, gynėjas teigia, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti išduoti S. Š..

8.6. Gynėjas nurodo ir tai, kad išduotas orderis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, kas taip pat sudaro pagrindą atsakyti jį vykdyti. Šiuo atveju orderyje nepateikta papildoma informacija, kaip buvo įvykdyta 3.2 papunktyje nurodyta sąlyga (jog asmuo, žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, įgaliojo advokatą jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė).

8.7. Gynėjas pažymi ir tai, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis BPK 75 straipsniu, kuriame numatyta supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) tvarka, nors S. Š. nesutiko būti perduotas Jungtinei Karalystei. Taigi teismas negalėjo vadovautis BPK 75 straipsnio nuostatomis.

9. Perduotinas asmuo S. Š. skunde prašo sąžiningo ir teisingo teismo.

9.1. Skunde paaiškina, jog advokatas jam dar 2014 m. rugpjūčio 11 d. atsiuntė laišką tuometiniu jo adresu Jungtinėje Karalystėje apie tai, kad teismo posėdis yra numatytas 2015 m. sausio 13 d. Atsižvelgdamas į tai, S. Š. teigia nusipirkęs bilietus ir 2015 m. sausio 10 d. savaitei laiko grįžo į Jungtinę Karalystę. Tačiau Linkolno teismo rūmuose jis buvo informuotas, kad joks posėdis 2015 m. sausio 13 d. nėra numatytas (teirautis dėl šios aplinkybės ėjo kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio), advokatas į jo žinutes ir skambučius tą savaitę neatsakė. Po to grįžo į Australiją ir gavo iš advokato žinutę, jog teismo posėdis numatytas 2015 m. kovo 11 d. Kadangi buvo išleidęs visus pinigus, atvykti į teismą nebegalėjo, prašė posėdį perkelti į rugpjūčio, geriausia – į spalio mėnesį (kad spėtų sutaupyti piniginių lėšų bilietui). 2015 m. kovo 11 d. posėdis įvyko ir per jį advokatas teismui nurodė melagingus duomenis, neva jo ginamasis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (advokatui tikslus adresas Australijoje buvo nusiųstas dar 2014 m. spalio 22 d.). S. Š. teigimu, jis buvo apgautas advokato Jungtinėje Karalystėje – su advokatu derino tik galutinio teismo posėdžio datą (jog spėtų sutaupyti lėšų atvykimui iš Australijos į Jungtinę Karalystę), tačiau vietoje to jam buvo pranešta apie prašymo skirti vėlesnę posėdžio datą netenkinimą ir nuteisimą už akių.

9.2. Skunde pažymi, jog po nuosprendžio priėmimo tikėjosi, kad advokatas bent jau parašys apeliacinį skundą. Suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui ir nesulaukus iš advokato jokių žinių, S. Š. teigia vėl jam parašęs, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Tuomet, praėjus 10 (dešimt) mėnesių po skundo padavimo termino pabaigos, kreipėsi į Jungtinės Karalystės parlamento atstovę Linkolne, kuri nukreipė jį į Linkolno teismo rūmų atstovę. Tik tuomet advokatas pagaliau atrašė S. Š.. Skundo autorius nurodo bijantis susidorojimo Jungtinėje Karalystėje, kadangi jau po jo sulaikymo du vyrai automobiliuose kvietė kaimynus su juo susidoroti. Susidorojimo bijo ir Jungtinės Karalystės kalėjime.

10. Lietuvos apeliaciniam teismui S. Š. taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

10.1. Ranka rašytuose paaiškinimuose nurodo, jog buvo sulaikytas ir neturėjo galimybės atspausdinti įrodymų dėl susirašinėjimo su advokatu Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo jo (S. Š.) kompiuteryje. Laiškus advokatui pavyko atspausdinti tik praėjus dviem dienoms po teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme (tam tikrų laiškų kopijos pateikiamos kartu su paaiškinimais). Pažymi, jog duomenis apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas nepagrįstai, teikė ir apygardos teismui, tačiau teismas šių duomenų nevertino.

10.2. Paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, susijusios su skundo autoriaus vykimu į 2015 m. sausio 13 d. posėdį, prie bylos, kaip nurodo perduotinas asmuo, pridėti jo apsilankymą Jungtinėje Karalystėje patvirtinantys dokumentai (čekiai, kelionės bilietai).

10.3. S. Š. pažymi, jog negali būti perduotas Jungtinei Karalystei, kadangi šioje valstybėje prieš jį buvo padaryti nusikaltimai dėl tautinės ir etninės neapykantos. Su juo buvo bandoma susidoroti, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, o 2013 m. prieš tokius asmenis dėl Jungtinės Karalystės noro išstoti iš Europos Sąjungos gyventojai buvo nusiteikę (teikdavo dėl tokių asmenų skundus). S. Š. nurodo bijąs, jog su juo gali būti bandoma susidoroti ir Jungtinės Karalystės kalėjime, todėl prašo leisti jam gintis būnant Lietuvos Respublikoje, būtinai laisvėje, kadangi tik taip jis galės surinkti jį teisinančius duomenis.

10.4. Perduotinas asmuo paaiškinimuose taip pat dėsto aplinkybes dėl nuosprendžio vykdymo senaties. Pažymi, jog nuo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio jo nebuvo ieškoma iki 2018 m. birželio 3 d., nors jo adresas Australijoje buvo žinomas. Leidimas išvykti į Australiją studijoms S. Š. buvo duotas teismo posėdyje 2014 m. kovo 26 d., apie jo ketverių metų studijas šioje šalyje buvo informuotas ir teismas (šios aplinkybės būtų matomos minėto teismo posėdžio vaizdo įraše). Tiek teismui, tiek advokatui, tiek prokurorui buvo žinomas universitetas, kuriame studijavo S. Š., todėl jo galėjo būti ieškoma per universitetą, savo gyvenamosios vietos Australijoje adresą jis buvo pateikęs ir advokatui. Jokio oficialaus pranešimo apie priimtą nuosprendį S. Š. nurodo negavęs, tik per Jungtinės Karalystės parlamento narę susisiekė su advokatu 2016 m. (tai patvirtinančius elektroninius laiškus galėtų pateikti).

10.5. Asmuo nenori būti perduotas Jungtinei Karalystei ir dėl to, kad ten jį vėl gintų šios šalies advokatas, kuomet pirmojo advokato gynyba buvo akivaizdžiai neefektyvi. S. Š. anglų kalbos žinios nėra pakankamos, tam tikrų teisinių terminų jis nesupranta.

10.6. S. Š. pateikia įvykių, už kuriuos jis nuteistas, paaiškinimą, nurodo, kaip įvykio dieną viskas vyko ir pažymi, jog šiuo atveju dvigubo baudžiamumo reikalavimas nėra tenkinamas. S. Š. teigia nepadaręs nusikaltimo nei pagal Jungtinės Karalystės, nei pagal Lietuvos Respublikos teisę (paaiškina nenorėjęs vaikų įsisodinti į automobilį, po pokalbio su jais išėjo iš aikštelės ir vėliau grįžo į ją neturėdamas tikslo jų kažkur vežtis).

10.7. Paaiškinimuose taip pat teigiama, kad S. Š. su advokatu tarėsi dėl teismo posėdžio perkėlimo, o galiausiai gavo laišką apie tai, kad yra nuteistas. Pažymi, jog apie 2015 m. birželio 3 d. teismo posėdį informuotas buvo tik 20 valandų prieš šį posėdį. S. Š. nurodo į advokato laišką atsakęs dar prieš teismą (2015 m. birželio 3 d., 3.51 val.), advokatas, atrašydamas jam į šį laišką, teiravosi dėl teismo posėdžio perkėlimo datos, tačiau šiame laiške, kaip nurodo S. Š., akivaizdžiai melavo, kadangi 2015 m. birželio 3 d. posėdis jau buvo praėjęs. Jog yra nuteistas, advokatas jį informavo tik 2015 m. birželio 13 d. laiške. Perduotinas asmuo iš karto nurodė advokatui, jog reikia paduoti apeliacinį skundą, rašė dėl to 5 ar 6 laiškus (galėtų juos pateikti, kai advokatas ras šiuos laiškus pas perduotiną asmenį kompiuteryje). Pats apeliacinio skundo nurodo nepadavęs, nes neturėjo tam pakankamai žinių. Advokatas į šiuos laiškus neatsakė, su juo susisiekti pavyko tik 2016 m. per minėtą parlamento narę ir tuomet advokatas nurodė S. Š. net negynęs. Taigi advokatas, kuris žinojo apie S. Š. bylą, neinformavo jo nei apie galutinį nuteisimą, nei apie jo paiešką. Dėl tokio advokato elgesio perduotinas asmuo pradėjo įtarti, kad jo byla yra nutraukta, o advokatas jam dėl visko melavo.

10.8. Kitame paaiškinime S. Š. nurodo skundžiamos teismo nutarties teiginius, kurie, anot perduotino asmens, yra melagingi: 1) nurodo nežinojęs apie 2015m. birželio 12 d. teismo posėdį; 2) veikos aprašymas orderyje yra nelogiškas, prieštarauja pirminiams liudytojų parodymams; 3) aptariamos veikos aplinkybės (kieno iniciatyva buvo kalbama apie lytinius santykius); 4) pažymi, jog 2013 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis nevyko, tą dieną tik susitiko su advokatu. 2015 m. birželio 3 d. buvo tartasi tik dėl teismo posėdžio perkėlimo, apie teismo posėdį 2015 m. birželio 12 d. teigia nieko nežinojęs; 5) teiginys, neva advokatas buvo netiksliai nurodęs jam teismo datą, yra neteisingas – atvykęs tą savaitę į teismo rūmus jis išsiaiškino, jog teismo posėdis nebuvo paskirtas ne tik tą dieną, bet ir mėnesį prieš ar po šios dienos; 6) nurodo ne negalėjęs atvykti į teismą, bet neturėjęs tam jokių galimybių (nes išleido visus pinigus vykdamas į teismo posėdį 2015 m. sausio 13 d., kuris, pasirodo, nevyko); 7) nurodo ne žinojęs apie nuteisimą, o tik įtaręs. Dėl advokato elgesio manė, jog jis S. Š. meluoja. Apie nuteisimo faktą oficialiai jam niekas nepranešė, kai rašė į Linkolno teismo rūmus 2016 m., nebuvo informuotas apie Jungtinėje Karalystėje vykdomą jo paiešką. 2018 m. tarptautiniuose oro uostuose jo taip pat niekas nesulaikė, 2019 m. kreipėsi į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas dėl teistumo pažymos, kurioje buvo nurodyta, jog jis neteistas; 8) abipusio baudžiamumo sąlyga šiuo atveju nėra tenkinama, perduotinas asmuo nurodė melagingus liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė; 9) advokatas teismo posėdyje Jungtinėje Karalystėje jam neatstovavo, tai pats nurodė 2016 m. laiške (neatstovavo ir skiriant bausmę S. Š.); 10) 2014 m. kovo 26 d. posėdyje S. Š. apie kito teismo posėdžio laiką informuotas nebuvo, jokie vertimai į lietuvių kalbą jam niekada nebuvo teikiami, vertėja buvo pakviesta tik į vieną teismo posėdį (2014 m. kovo 26 d.); 11) advokatas dar 2014 m. spalio 22 d. laiške buvo informuotas apie S. Š. adresą Australijoje; 12) S. Š. nebuvo paaiškinta, jog jam neatvykus byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant (kalbama buvo apie naujos teismo posėdžio datos paskyrimą); 13) atlikti bausmės S. Š. nevengė, dar 2016 m. birželio mėnesį rašė į Linkolno teismo rūmus teiraudamasis, kas vyksta su jo byla. Kai advokatas jam atrašė 2016 m. birželio 23 d., S. Š. pagal advokato patarimą pradėjo ieškotis kito gynėjo, tačiau S. Š. niekas neatsakė. Linkolno teismo rūmai apie vykdomą paiešką jo taip pat neinformavo; 14) vardą ir pavardę S. Š. pasikeitė tik 2018 m. lapkričio mėnesį, kuomet nuosprendžio vykdymo senatis jau buvo suėjusi; 15) į Jungtinę Karalystę nurodo nevykęs, nes neturėjo nei pinigų, nei darbo šioje šalyje, be to, norėjo atnaujinti bylą, kad pastaroji būtų išnagrinėta sąžiningai.

10.9. Galiausiai perduotinas asmuo pateikia „Trumpą įvykio aprašymą“, kuriame nurodo bendravimo su vaikais žaidimų aikštelėje aplinkybes, prieštaravimus tarp vaikų, kitų liudytojų parodymų (smulkiai aprašoma, kas, ką ir kuriuo metu pasakė, kur kas sėdėjo, kokiomis transporto priemonėmis judėjo).

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. BK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, 2020 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas), kuris taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

12. Susitarimo trečios dalies „Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“ VII antraštinėje dalyje (toliau šioje nutartyje cituojamos Susitarimo trečios dalies atitinkamos nuostatos) įtvirtintos ekstradicijos tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės vykdymo sąlygos. Arešto orderis gali būti išduodamas dėl veikos, už kurią pagal arešto orderį išduodančios valstybės teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 (dvylika) mėnesių, arba tais atvejais, kai bausmė jau paskirta ar sprendimas dėl įkalinimo priimtas, – bent 4 (keturi) mėnesiai (Sprendimo 79 straipsnio 1 dalis). S. Š. nagrinėjamu atveju buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi minėta arešto orderio vykdymo sąlyga yra tenkinama. Nors perduotino asmens gynėjo skunde teigiama, neva Jungtinė Karalystė šuo atveju nepateikė informacijos, kokia yra S. Š. neatliktos bausmės dalis, su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip nurodyta arešto orderio e dalyje, S. Š. (tuo metu E. K.) buvo suimtas 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 7 d. jis apkaltintas dėl pasikėsinimo pagrobti vaiką ir paleistas už užstatą. Nors iš minėtos informacijos ir nėra aišku, ar suėmimas S. Š. buvo taikomas visą laikotarpį iki užstato jam paskyrimo 2013 m. lapkričio 7 d., tai yra, kiek daugiau nei penkis mėnesius, net ir tokiu atveju likusi neatlikta bausmės dalis vis tiek būtų didesnė už Sprendimo 79 straipsnyje įtvirtintą minimalų terminą – keturis mėnesius. Pažymėtina, jog nors Lietuvos Respublika dėl neatliktos bausmės laiko teikė Jungtinei Karalystei atitinkamą užklausą (toks klausimas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašyme pateikti papildomą informaciją), šiuo atveju kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodė, jog S. Š. nesusisiekė su Linkolnšyro policija, jokių įrašų apie iš jo gautą korespondenciją nerasta, todėl jis privalo atlikti visą bausmę. Kaip matyti, faktiškai užsienio valstybės kompetentinga institucija, teikdama atsakymą Lietuvos Respublikai, informavo, jog S. Š. nėra pradėjęs atlikinėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laikinojo sulaikymo (ar suėmimo) įskaitymo į paskirtą bausmę klausimai, aukštesniojo teismo vertinimu, galėtų būti išspręsti nuosprendžio vykdymo metu ir nėra priežastis neperduoti S. Š..

13. Vadovaujantis Sprendimo 79 straipsnio 2 dalimi, perdavimas vykdomas su sąlyga, kad veikos, dėl kurių išduotas arešto orderis, yra laikomos nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės teisę, nepaisant veikos sudėties ar apibūdinimo. Kaip matyti, Sprendime, su tam tikromis išimtimis, numatytomis už atitinkamo pobūdžio nusikalstamas veikas (nurodytas Sprendimo 79 straipsnio 3 dalyje), įtvirtintas abipusio baudžiamumo reikalavimas. Perduotinas asmuo aukštesnės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose tvirtina nepadaręs jokios nusikalstamos veikos nei pagal Lietuvos Respublikos, nei pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, pateikia savo įvykių versiją, nurodo prieštaravimus tarp liudytojų parodymų (10.6., 10.8., 10.9. pastraipos). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismas, sprendžiantis asmens perdavimo klausimą (ar nagrinėjantis skundą dėl sprendimo asmenį perduoti) nesprendžia jo kaltės, įrodymų pakankamumo ir kitų tokio pobūdžio klausimų, kurie sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Sprendimo 86 straipsnyje, reglamentuojančiame arešto orderio turinį, taip pat numatyta, jog arešto orderyje turi būti nurodyta nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką laipsnį. Šių reikalavimų nagrinėjamu atveju buvo laikomasi, arešto orderyje aprašyti veiksmai yra aiškūs, suprantami, tikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės Jungtinė Karalystė pateikė ir papildomą informaciją dėl S. Š. atliktų veiksmų. Šie veiksmai, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, atitinka abipusio baudžiamumo reikalavimą, nes užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pagal BK 22 straipsnį, 156 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį. Taigi Sprendimo 79 straipsnio 2 dalyje numatyta perdavimo sąlyga šiuo atveju yra tenkinama.

14. Sprendimo 80 straipsnyje įtvirtinti arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai, 81 straipsnyje – kiti arešto orderio nevykdymo pagrindai, kurie, kaip matyti, nėra imperatyvūs. Vienas iš tokių arešto orderio nevykdymo pagrindų – jeigu arešto orderis išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, ir prašomas perduoti asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas. Susitarimo 81 straipsnio (i) dalyje atitinkamai numatytos šios taisyklės išimtys, viena kurių – žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu, ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu (būtent ši išimtis buvo pažymėta Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2023 m. gegužės 23 d. išduotame arešto orderyje). Šiuo atveju sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog arešto orderyje dėl šios sąlygos įgyvendinimo (jog asmuo įgaliojo advokatą jį ginti ir advokatas išties šį asmenį gynė) nėra pateikta papildomos informacijos, nors tokia šiuo atveju turėjo būti pateikta (8.6. pastraipa). Tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų veiksmų po arešto orderio gavimo, dėl papildomos informacijos pateikimo buvo kreiptasi į kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją ir ši atitinkamai pateikė tokią papildomą informaciją: 2023 m. rugpjūčio 16 d. paklausime buvo, be kita ko, teirautasi, ar S. Š. baudžiamajame procese atstovavo jo pasirinktas gynėjas ar valstybės paskirtas advokatas, Jungtinė Karalystė informavo, jog asmenį atstovavo jo pasirinktas gynėjas (2023 m. rugsėjo 5 d. atsakymas).

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju, kaip matyti iš S. Š. pateiktų dokumentų, perduotino asmens bendravimas su advokatu Jungtinėje Karalystėje nebuvo sklandus:

15.1. Visų pirma, advokatas išties informavo S. Š. apie teismo posėdžio, kuris faktiškai neįvyko, datą, tai yra, apie 2015 m. sausio 13 d. teismo posėdį. Kaip matyti iš S. Š. pateiktų dokumentų, advokatas 2014 m. rugpjūčio 11 d. pranešime nurodė S. Š., jog „teismo procesas vyks 2015 m. sausio 13 d.“. S. Š., kaip patvirtina jo pateikti kelionės dokumentai, vyko į šį teismo posėdį – 2015 m. sausio 12 d. atvyko iš Australijos į Jungtinę Karalystę ir buvo čia iki 2015 m. sausio 16 d. Jungtinės Karalystės teiktuose papildomuose paaiškinimuose posėdis, vykęs 2015 m. sausio mėnesį, neminimas. Taigi pagal teismui pateiktus duomenis S. Š., gavęs advokato pranešimą, išties vyko į posėdį, kuris, turimais duomenimis, nevyko. Visgi, kaip matyti iš paties S. Š. pateiktų laiškų, apie tai, kad 2015 m. sausio 13 d. posėdis gali nevykti, jis buvo informuotas advokato 2015 m. sausio 12 d. laišku.

15.2. Antra, Jungtinės Karalystės 2023 m. lapkričio 20 d. atsakyme pažymėta, jog S. Š. advokatas 2015 m. kovo 11 d. posėdžio metu informavo teismą, jog jo ginamasis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors, kaip teigiama S. Š. rašytiniuose paaiškinimuose, tuo metu jis buvo Australijoje (gynėjo skunde taip pat akcentuojama, jog S. Š. niekada nėra buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, 8.3. pastraipa). Duomenų, jog S. Š. aktualiu laikotarpiu būtų lankęsis Jungtinėse Amerikos Valstijose, teismui pateiktoje medžiagoje išties nėra. Taigi advokatas, gynęs S. Š. Jungtinės Karalystės teisme, savo ginamojo buvimo vietą galėjo nurodyti netiksliai.

16. Visgi nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog S. Š., kuriam buvo pradėtas baudžiamasis procesas užsienio valstybėje, turėjo advokatą ir šis jį atstovavo šio proceso metu. Kaip nurodyta Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2023 m. lapkričio 20 d. atsakyme, S. Š. pats dalyvavo teismo posėdyje Linkolno Karūnos teisme 2014 m. kovo 26 d., kur jis, be kita ko, buvo informuotas apie tai, kad jam neatvykus byla bus nagrinėjama be jo. 2015 m. kovo 11 d. posėdyje S. Š. atstovavo jo gynėjas (šio posėdžio data lietuviškame atsakymo vertime klaidingai nurodyta kaip 2015 m. kovo 26 d.), 2015 m. kovo 13 d. posėdyje S. Š. per gynėją buvo įspėtas, kad jei nedalyvaus teismo posėdžiuose, byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant. Teisminio nagrinėjimo metu ir skiriant bausmę, S. Š., kaip nurodyta minėtame atsakyme, taip pat atstovavo gynėjas. Paties S. Š. pateikti laiškai taip pat patvirtina, jog advokatas informuodavo savo ginamąjį apie suplanuotus teismo posėdžius, būtinybę juose dalyvauti pačiam S. Š. ir aplinkybę, jog neatvykus byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant (2015 m. vasario 24 d., 2015 m. kovo 2 d., 11 d., 15 d., 2015 m. birželio 2 d. laiškai). Nors aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar S. Š. pateikė visą susirašinėjimą su savo advokatu (tokios pareigos jis, beje, ir neturi), pateiktas susirašinėjimas (ar jo dalys) patvirtina, jog apie planuojamus posėdžius ir galimą bylos nagrinėjimą S. Š. nedalyvaujant jam buvo žinoma. Galiausiai, 2015 m. birželio 14 d. laiške advokatas nurodė S. Š., jog jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme (kartu pridedant oficialų advokato pranešimą apie tai). Taigi S. Š. buvo žinoma tiek apie patį baudžiamąjį procesą, tiek apie jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad perduotinas asmuo prioritetą teikė ne baudžiamosios bylos nagrinėjimui, o savo kvalifikacijos kėlimui Australijos universitete (kaip teigiama jo teiktuose paaiškinimuose), nepaneigia nei jo žinojimo apie vykusį procesą ir jame priimtą sprendimą, nei jo pareigos šiame procese dalyvauti.

17. Kadangi S. Š. buvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrindo kalbėti apie nuosprendžio vykdymo senaties suėjimą šiuo atveju nėra – vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalimi, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Negrįžimas į Jungtinę Karalystę, žinant apie joje priimtą nuosprendį ir bausmės paskyrimą, aukštesniojo teismo vertinimu, patenka į vengimo atlikti bausmę apibrėžimą. Be to, kaip nurodyta Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2023 m. lapkričio 23 d. atsakyme, nuosprendžio vykdymo senaties terminas šioje šalyje nėra įtvirtintas.

18. Nors, kaip teisingai pažymėta tiek gynėjo skunde, tiek perduotino asmens paaiškinimuose, S. Š. po nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo grįžo į Lietuvos Respubliką, buvo čia oficialiai įsidarbinęs, dirbti vyko ir į Nyderlandų Karalystę, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog į šalį, kurioje jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apie kurią jis žinojo, S. Š. visgi negrįžo. Kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 20 d. Jungtinės Karalystės atsakyme, nacionalinė S. Š. paieška Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbta dar 2016 m. vasario 8 d., tarptautinė paieška paskelbta 2017 m. balandžio 21 d., kol galiausiai 2023 m. gegužės 23 d. išduotas Susitarime numatytas arešto orderis dėl asmens perdavimo paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nors arešto orderio išdavimo laikas šiuo atveju ir buvo pakankamai ilgas (Sprendime numatyta tvarka, kaip minėta, taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d., arešto orderis išduotas 2023 m. gegužės 23 d.), nei nacionalinė, nei tarptautinė S. Š. paieška niekada nebuvo nutraukta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad arešto orderis išduodamas ne bet kokiu atveju, o tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad ieškomas asmuo, šiuo atveju S. Š., gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje. O kaip jau minėta, S. Š. buvo išvykęs į Australiją.

19. 2023 m. gegužės 23 d. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduotas arešto orderis yra tinkamos formos ir turinio. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama gauti papildomos informacijos, ne kartą kreipėsi į atitinkamas Jungtinės Karalystės institucijas. Visa reikšminga sprendimo dėl asmens perdavimo priėmimui informacija, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju buvo gauta. Perduotino asmens teiginiai apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje su juo gali būti „susidorota“, šiuo atveju yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs. Apygardos teismas, spręsdamas dėl S. Š. perdavimo Jungtinei Karalystei, nenustatė nei Sprendime įtvirtintų imperatyvių, nei kitų arešto orderio nevykdymo pagrindų. Su tokiomis išvadomis aukštesnės instancijos teismas sutinka. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat S. Š. ir jo gynėjo skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog sprendimas perduoti S. Š. Jungtinei Karalystei šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog tokį sprendimą priima vadovaudamasis BPK 75 straipsniu (numatančiu supaprastintą išdavimo tvarką, kuomet turėjo būti nurodytos BPK 73 straipsnio nuostatos), ši klaida, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduotino asmens S. Š. ir jo gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.