- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-649-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- L. M., J. V.
- Kategorijos
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) Č. G. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-732-547/2012 pagal pareiškėjo (skolininko) Č. G. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotiems asmenims: išieškotojoms L. M., J. V. ir antstolei A. M..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) Č. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolės A. M. 2012-05-30 sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. SD-J-3187, vykdomojoje byloje Nr.0151/11/0146 ir priimti sprendimą dėl išieškojimo negalimumo. Nurodė, kad iš dalies teismo sprendimą jis jau įvykdė, o likusios dalies įvykdyti negali, todėl ir skundžia antstolės veiksmus. Antstolė vykdė 2011-01-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta: ,,Įpareigoti Č. G. savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos“. 2011-10-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismas išaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodydamas, kad pravažiuojamasis kelias turi būti atlaisvintas pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių m. LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 Sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009-06-12 apžiūrėjęs kelią vietoje. Nurodė, kad schemoje jokių parametrų nebuvo nurodyta, o Šalčininkų teismo 2009-06-12 išvažiuojamojo teismo posėdžio protokole, kuriame yra užfiksuota faktinė padėtis yra numatyti tik atstumai tarp konkrečių objektų/taškų. Kelio ribos teismo sprendimu nebuvo nustatytos. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą, turėjo patikrinti, ar teismo protokole nurodyti atstumai yra išlaikyti, o ne konstatuoti, kad atstumas yra per siauras. Teismo sprendime buvo nurodytos ir konkrečios kliūtys, kurios turėjo būti pašalintos. Jos visos buvo pašalintos dar 2011 m. gegužės mėnesį: viela, tvora, gelžbetoniniai blokai ir priekaba buvo patraukti. Pareiškėjas nurodė, kad metaliniais strypais antstolė įvardijo jų kiemo riboženklius ir antenos laikiklį. Pretenzijos dėl kiemo riboženklių yra nepagrįstos, nes bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėjo klausimų dėl žemės sklypo ribų ir toks klausimas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Antstolė, atvykusi į vietą, turėjo pažymėti, kad teismo sprendimas iš dalies įvykdytas, nes to neginčijo ir išieškotojos, o antstolė nurodė, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Reikalavimas nuimti šulinio viršutinę dalį ir uždengti gręžinį metaliniu dangčiu yra neteisėtas ir jo įvykdyti neįmanoma, nes: 1) reikalaujama nugriauti dalį nekilnojamojo daikto, kuris valdomas bendrosios nuosavybės teise ir daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre; 2)iš ginčo šulinio namų valdoje esančio gyvenamojo namo gyventojai apsirūpina geriamuoju vandeniu, nes nei centralizuoto vandentiekio, nei kito vandens šaltinio nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skundu Č. G. neskundžia jokių antstolės procesinių veiksmų, išskyrus paties 2012-05-30 sprendimo neįvykdymo akto surašymą, nurodydamas, kad antstolė turėjo surašyti aktą konstatuodama sprendimo dėl išieškojimo negalimumą, o ne konstatuoti, jog sprendimas yra neįvykdytas. Nustatė, kad 2012-05-30 antstolė A. M. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad 2012-05-30 dienai Č. G. teismo sprendimo, įpareigojančio atlaisvinti pravažiuojantį kelią, vedantį prie ieškovių namų, nėra įvykdęs. Tebestovi geriamojo vandens šulinys, pravažiuoti su transporto priemone nėra galimybės. Teismas sprendė, kad antstolė tiksliai įvykdė įstatymo ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, surašė tinkamą procesinį dokumentą, laikydamasi įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl nėra įstatyminių pagrindų panaikinti antstolės surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias įstatymines normas pažeidė antstolė, surašydama skundžiamą procesinį dokumentą, jis reikalauja, jog antstolė surašytų sprendimą dėl išieškojimo negalimumo. Tačiau teismo sprendimu nėra priteistas joks išieškojimas iš Č. G., todėl antstolė negali surašyti tokio akto. Teismo nutartyje, kuria išaiškintas teismo sprendimo vykdymas, yra aiškiai nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti. Pareiškėjas nevykdo galiojančio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, o dalies veiksmų įvykdymas nereiškia teismo sprendimo įvykdymo pilnoje apimtyje. Tik atlikus visus teismo sprendime ir pagal jį išduotame vykdomajame rašte nurodytus veiksmus, antstolis galėtų konstatuoti, jog sprendimas yra įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) Č. G. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-21 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šioje byloje buvo skundžiamas antstolės procesinis veiksmas – fakto konstatavimas. Teismas visiškai nevertino antstolio veiksmų dėl kurių buvo paduotas skundas, dėl jų nepasisakė. Nutartyje nepasisakyta nei dėl vieno skundo argumento, o jų nebuvimas pripažintinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4p.).
Faktas, kad teismo sprendimas neįvykdytas konstatuotas netinkamai. Antstolė, atvykusi į vietą, privalėjo patikrinti ar sprendimas įvykdytas tokia tvarka, kuri nurodyta vykdomajame rašte ir teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinime. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinime buvo nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas remiantis parametrais, nurodytais Eišiškių m. LDT vykdomojo komiteto 1978 gruodžio mėn. 7 d. Sprendime ir prie jo pridėtoje schemoje iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio mėn. 12 d. apžiūrėjęs kelią vietoje: įvažiuojamo kelio plotis nuo stulpo iki stulpo yra 4 m. 5 cm, nuo stulpo iki tvoros- 4 m 97 cm., nuo šulinio iki bordiūro- 1 m 52 cm , nuo šulinio iki medžio 2 m 07 cm, įėjimas į ieškovių sodybą - 2 m 80 cm. Taigi antstolė, turėdama konkrečius parametrus, atvykusi į vietą turėjo pareigą patikrinti, ar šie atstumai tarp konkrečių taškų yra išlaikyti, jei neišlaikyti tai kiek būtent ir visus šiuos duomenis nurodyti akte. Tik toks fakto konstatavimas gali būti pripažintas tinkamu. Tuo tarpu antstolė, atvykusi į vietą neatliko jokių matavimų, net neturėjo su savimi įrenginių, reikalingų matavimams atlikti, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai konstatuoti fakto. Konstatuodama faktą antstolė pradėjo vertinti aplinkybes - ar privažiuoti su transporto priemone nėra galimybės, ar yra per siauras tarpas nuo šulinio ir sumestų ant žemės betoninių blokų, traktoriaus priekabos, augančių medžių. Visų pirma, visiškai neaišku kuo remiantis antstolė konstatavo faktą kad yra per siauras tarpas. Apie transporto priemonės važiavimą per šulinį bendros kompetencijos teismai net neužsiminė. Maža to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 kovo 29 d. Sprendimu nurodė: „ Teismas laiko, kad geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis šiuo atveju neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma“ . Šio teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2012 m. spalio 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendimo dalį dėl kelio, paliko nepakeistą.
Antstolė užuot fiksavusi bylai reikšmingas aplinkybes, jas vertino, t.y. veikė ultra vires.
Tiek antstolei, tiek Varėnos rajono apylinkės teismui buvo pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. Sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis. Abu teismo sprendimai, dalyje dėl kelio yra įsiteisėję ir remiantis CPK 18 str. yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinės kompetencijos teismai aiškiai pasisakė, kad šulinys neatlieka kelio (tako) funkcijos ir per jį, nesinaudojant juo, nei eiti nei važiuoti negalima. Antstolės teiginiai, kad yra per siauras tarpas važiavimui su transporto priemone parodo vieną - kad antstolė ignoruoja įsiteisėjusi teismo sprendimą ir ruošiasi jį pažeisdama, bei viršydama savo kompetenciją, nustatyti išieškotojoms kelią tiesiai per šulinį, vienas jo sudedamąsias dalis pašalindama (šulinio viršutinė dalis ir šulinio antžeminė dalis), per kitas dalis (šachtinė dalis ir grindinys, kurio spindulys aplink šulinį 2 m.) nustatydama transporto priemonių judėjimą, tokiais veiksmais aiškiai atsisakydama vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Šulinys nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir D. S., iš kurios tiek pareiškėjas, tiek antstolė gavo draudimą atlikti kokius nors veiksmus su jos nuosavybe. D. S. nėra įpareigota nei vykdyti teismo sprendimo, nei leisti kitam asmeniui laužyti jos nuosavybę. Antstolė verčia pareiškėją padaryti nusikaltimą - sunaikinti svetimą turtą. Tokie antstolės veiksmai yra aiškiai neteisėti ir Varėnos rajono apylinkės teismas negalėjo jų sankcionuoti.
2005-06-22 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-513 Dėl higienos normos HN43:2005 „Šuliniai ir versmės“: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ reglamentuoja šulinio įregimą ir numato, kad šulinys turi antžeminę dalį (12 p.) bei stogelį (13 p.) (viršutinę dalį). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinime yra nurodyta, kad pareiškėjas turi nuimti šulinio viršutinę dalį, o ne antžeminę dalį, tuo tarpu antstolis, savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui, nurodo, kad Č. G. privalo nuimti ir šulinio antžeminę dalį. Konstatuodamas šią aplinkybę antstolis aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kadangi pagal „Šuliniai ir versmės“ šulinio antžeminė dalis yra atskira šulinio konstrukcijos dalis, kurios teismas neįpareigojo naikinti.
Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį išėjo už pareikštų reikalavimų ribų bei pasisakė dėl tų klausimų, kurie šioje byloje net nebuvo keliami, tokiu būdu išreikšdamas savo šališkumą, o būtent nurodydamas: „Č. G., vilkindamas teismo sprendimo vykdymą, 2012-05-24 pateikė antstolių kontorai raštą, kad jis negali vykdyti teismo sprendimo, nes pateikė LAT kasacinį skundą ir prašo sustabdyti nutarties vykdymą, nors jo pateikti skundai LAT nebuvo priimti. Pareiškėjas nevykdo galiojančio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo“. Pirma, šioje byloje turėjo būti išspręstas klausimas - ar antstolė tinkamai, objektyviai konstatavo faktą. Antra, teismas, šiais savo pasisakymais pagrindė, kad buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Turėdamas savo išankstinę nuomonę, kad Č. G. nevykdo teismo sprendimo, vilkina jo vykdymą, teismas negalėjo nagrinėti bylos dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo konstatuotas faktas dėl teismo sprendimo įvykdymo/neįvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. M., J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Nesuprantama ką turi omenyje apeliantas, teigdamas, kad teismas nevertino antstolio veiksmų. Šia prasme absoliučiai teisinga Varėnos rajono apylinkės teismo išvada, kad „savo skundu Č. G. neskundžia jokių antstolės procesinių veiksmų, išskyrus paties 2012-05-30 sprendimo neįvykdymo akto surašymą, nurodydamas, kad antstolė turėjo surašyti aktą konstatuodama sprendimo dėl išieškojimo negalimumą, o ne konstatuoti, kad sprendimas yra neįvykdytas.“ Tai visiškai atitinka pareiškėjo skundo reikalavimo turinį. Pareiškėjas netikslino skundo reikalavimų, o atskirajame skunde iškraipo savo paties žodžių esmę ir nurodo, jog jis skundu skundė antstolės procesinį veiksmą, kuriuo buvo konstatuotas faktas.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjo skundo argumento. Atskirajame skunde apeliantas teikia argumentus, kurių anksčiau nenurodė. Kaltindamas antstolė tuo, kad ji viršijo kompetencijos ribas, apeliantas nukrypsta nuo savo skundo esmės, faktiškai bandydamas skųsti antstolės veiksmus konstatuojant aplinkybes, dėl kurių nebuvo paduotas joks skundas.
Administracinėje byloje ginčas vyksta dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo 2011-09-21 įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978, byla grąžina pirmajai instancijai ir teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2013-02-27. Apeliantas painiojasi sąvokose bei aplinkybėse, kartu klaidindamas ir teismą, nes šioje civilinėje byloje kalba eina apie Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 vykdymą, kuris su administraciniame teisme vykstančiu ginču nieko bendro neturi.
Apelianto „išvedžiojimai“ dėl šulinio antžeminės ir viršutinės dalių yra tik manipuliavimas sąvokomis.
Apelianto kaltinimai Varėnos rajono apylinkės teismui dėl šališkumo, kaip ir visi kiti skundo argumentai, atmestini, nes teismas konstatavo realias aplinkybes dėl bylos vilkinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartimi dėl skundo dalyko, t.y. dėl skundžiamo antstolės veiksmo - sprendimo neįvykdymo akto surašymo, pasisakyta pakankamai motyvuotai.
Pareiškėjas, dėstydamas argumentus, painioja du atskirus veiksmus - antstolio kompetencijai priskirtą faktinių aplinkybių konstatavimą bei vykdant vykdomąją bylą, sprendimo neįvykdymo fakto konstatavimą. Visi aukščiau dėstomi pareiškėjo argumentai priskirtini faktinių aplinkybių konstatavimui, kurio metu svarbi kiekviena detalė. Tuo tarpu vykdant teismo sprendimus dėl įpareigojimų asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų, teisiškai reikšmingas ir svarbus faktas yra tik tas, ar skolininkas pilnai ir visiškai įgyvendino visus teismo sprendimu nurodytus veiksmus, ar ne. Tik skolininkui įvykdžius visus veiksmus, galimas sprendimo įvykdymo konstatavimas. Per nustatytą terminą neįvykdyta bent dalis sprendimo patį sprendimą daro neįvykdytu. Č. G. pilnai teismo sprendimo neįvykdė - nedemontavo šulinio viršutinės dalies.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi išaiškinant sprendimo vykdymo tvarką, konstatuota, kad sprendimas, įpareigojantis Č. G. atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, pilnai įvykdytas bus ne tik atlaisvinant aukščiau nurodytais matmenimis pravažiuojamąjį plotą, bet ir nuimant viršutinę šulinio dalį, o atsiradusią angą uždengiant metaliniu dangčiu. Remiantis šių aplinkybių visuma, šalimais pravažiuojamojo kelio esančiais objektais bei faktu, jog šulinio viršutinė dalis nebuvo nuimta, aktu dėl sprendimo neįvykdymo ir buvo konstatuota, kad pravažiavimas per siauras, kas kartu byloja ir apie sprendimo neįvykdymą. Tai, jog akte nenurodyti matmenys tarp objektų, nesant nuimtai viršutinei šulinio daliai, nekeičia esmės. Vien paties fakto, jog vis dar stovi neišardyta viršutine dalimi šulinys, pakanka konstatuoti per siaurą pravažiuojamąją dalį bei sprendimo neįvykdymą.
Apie tai, kad yra teismo sprendimas atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, D. S. buvo žinoma, kadangi ji dalyvavo visuose teismo procesuose. D. S. suinteresuotu asmeniu taip pat buvo įtraukta ir Šalčininkų rajono apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl spendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis priimta dar 2011 10 20 d.).
Vykdydama teismo sprendimą dėl įpareigojimo Č. G., antstolė neviršijo įgaliojimų ir veikė įstatymų nustatytose ribose. Antstolė vykdomosios bylos vykdymo metu reikalavo tik nustatyta tvarka atlaisvinti kelią. Jokių kitų veiksmų atlikti nereikalavo. Pareiškėjui kelio taip kaip numatę teismai neatlaisvinus, visiškai teisėtai, remdamasi LR CPK 771 str., surašė sprendimo neįvykdymo aktą. Aplinkybė, jog akte vartojami tokie išsireiškimai, kaip kad „privažiuoti su transporto priemone nėra galimybės“, per siauras tarpas“ , nereiškia, jog viršyti įgaliojimai ar atliktas aplinkybių įvertinimas. Šiais žodžiais tik apibūdinta bendra esama situacija, kuri yra aiški, akivaizdi bei matoma iš fotonuotraukų. Kelias atlaisvinamas tam, kad juo būtų galima privažiuoti. Įvertinti tai, ar keliu galima pravažiuoti ar ne, kai kelias neatlaisvintas ir jo ribose stovi šulinys, specialios įrangos ir žinių nereikia. Jei kelias neatlaisvintas, nes nedemontuota šulinio viršutinė dalis, nebūtinas joks papildomas vertinimas, tam kad konstatuoti, jog transporto priemone juo nepravažiuosi ir pravažiavimui skirta erdvė per siaura. Tokios esamos situacijos aprašymas nėra pagrindas pačiam aktui naikinti ir taip juo konstatuotai realiai situacijai paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-1604-331/2012 panaikinti Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. ir2011 m. spalio 19 d. įsakymai Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir Nr. 43VĮ-(14. 43.2.)-1128. Tačiau kaip matyti, šiais įsakymais buvo priimti sprendimai dėl sklypų ploto, papildomo sklypo pirkimo - pardavimo sutarties bei įpareigojimo savininkams laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo reikalavimų ir kelio servituto. Aukščiau įvardytų įsakymų panaikinimas niekaip nesusijęs su ieškovių J. V. ir L. M. teisėmis į įstatymais nustatytą ir garantuojamą galimybę turėti privažiavimą prie joms nuosavybės teise priklausančio sklypo bei nenaikina civiline tvarka priimtų sprendimų, įpareigojančių Č. G. atlaisvinti vienintelį privažiavimą prie žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio teismo sprendimas, priimtas remiantis administraciniais teisės normos aktais bei situaciją vertinant skirtingų aplinkybių pagrindais bei kontekste. Administracinio teismo sprendimas nedaro negaliojančio civiline tvarka priimto ir įsiteisėjusio sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, jog šulinys priklauso jam kartu su D. S., kurios atžvilgiu išieškotojų ieškinys buvo atmestas, kaip nepagrįstas, todėl D. S. neįpareigota nei vykdyti teismo sprendimo, nei leisti kitam asmeniui laužyti jos nuosavybę, o jis, pareiškėjas, yra verčiamas atlikti nusikalstamas veikas. Iš turimų dokumentų matyti (tai pažymima ir skundžiamojoje nutartyje), jog viso bylinėjimosi proceso metu teismams buvo žinoma, kad šulinio bendrasavininkais yra Č. G. ir D. S.. Abu šie asmenys buvo įtraukti į teisminį procesą. Teismams buvo išdėstytos ir jie vertino visas aplinkybes, susijusias su privažiuojamojo kelio ir gręžinio atsiradimu, kelio užtvėrimu, viršutinės šulinio dalies pastatymu tik 2008 m. (nors iki tol buvo nekilnojamo turto registre neįregistruotas ir tik metaliniu dangčiu uždengtas gręžinys), tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas liko nepakeistas bei įpareigojantis tik Č. G. pašalinti šulinio viršutinę dalį. Antstolė nevertina teismo motyvų ir argumentų, kuriais remiantis teisminiame procese teismas įpareigojo viršutinę šulinio dalį nuimti išskirtinai tik Č. G.. Šio, jau išspręsto, klausimo peržiūrėjimas nebuvo ir Varėnos rajono apylinkės teismo kompetencijoje.
Niekuo nepagrįsti pareiškėjo pateikti argumentai dėl Varėnos rajono apylinkės teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2012-05-30 antstolės A. M. surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. SD-J-3187 teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Antstolė 2012-05-30 akte konstatavo, jog skolininkas sprendimo įpareigojančio atlaisvinti pravažiuojantį kelią, vedantį prie ieškovių namų neįvykdė. Tebestovi geriamo vandens šulinys. Privažiuoti su transporto priemone nėra galimybės. Yra per siauras tarpas nuo šulinio ir sumestų ant žemės betoninių blokų, traktoriaus priekabos, augančių medžių. Čia pat dar stovi prie priekabos du metaliniai strypai, kurie taip pat trukdo pravažiuoti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 įpareigojo Č. G., gyv. (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V., teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010-12-21 nutartimi apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartimi netenkino atsakovų Č. G. ir D. S. skundo ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2010-12-21 nutartį. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-10-20 nutartimi antstolės prašymu išaiškino sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, kad atsakovas Č. G. privalo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio 12 d., apžiūrėjęs kelią vietoje: įvažiuojamojo kelio plotis nuo stulpo iki stulpo yra 4 m 5 cm (t.1, b.l.5, nuotraukos Nr. 2,3), nuo stulpo iki tvoros - 4 m 97 cm, nuo šulinio iki bordiūro - 1 m 52 cm (t.1, b.l.5, nuotrauka 2,3), nuo šulinio iki medžio - 2 m 07 cm, ( t.1, b.l.8, nuotrauka Nr.7), įėjimas į ieškovių sodybą - 2 m 80 cm (t.1, b.l.17, t. 2, 72, nuotrauka Nr. 8). Taip pat išaiškino, kad esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, teismo procesinis sprendimas, kuriuo išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka yra įsiteisėjęs. Iš pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog jis iš esmės nesutinka su minėtu aktu, kadangi, pareiškėjo teigimu, dalis teismo sprendimo įvykdyta, o likusios teismo sprendimo dalies įvykdymas yra neįmanomas. Taigi, pats apeliantas pripažįsta, jog dalis sprendimo nėra įvykdyta. Pažymėtina, jog tik skolininkui įvykdžius visą sprendimą, galimas sprendimo įvykdymo konstatavimas. Jei per nustatytą terminą neįvykdyta bent dalis sprendimo, konstatuotina, jog sprendimas nėra įvykdytas. Todėl ta aplinkybė, jog skundžiamame akte nėra nurodyti konkretūs atstumai, esant akivaizdžiam faktui, kad dalis sprendimo nėra įvykdyta, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pareiškėjo dėstomi argumentai, susiję su negalimumu įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl šulinio viršutinės dalies nuėmimo ir gręžinio uždengimo metaliniu dangčiu atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ankstesnių teisminių procesų metu, o įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas vykdymo procese nėra galimas (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog antstolė, surašydama, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą veikė ultra vires. Ultra vires veikimu, pripažintinas antstolio veikimas viršijant kompetenciją. Nagrinėjamu atveju, antstolė, surašydama skundžiamą aktą, veikė įstatymų jai suteiktose ribose, t.y. reikalavimo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kitokių reikalavimų, kurie nebūtų susiję ir kildinami iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies vykdymo antstolė nereiškė. Apelianto teigimu, yra absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi nutartis yra be motyvų, t.y. neatsakyta į nei vieną skundo argumentą Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, kilusiam ginčui išspręsti pritaikė ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nutartyje išdėstė teismo padarytų išvadų motyvus, nurodė nustatytus faktus, analizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl aptartas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę LR CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo leista pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atskirajame skunde pateikiamas deklaratyvus teiginys apie teisėjo šališkumą, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Ta aplinkybė, kad byloje priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas taip pat nereiškia teismo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi administracinių teismų sprendimais. Administraciniuose teismuose nagrinėtose byloje buvo sprendžiami Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymų Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir Nr. 43VĮ-(14. 43.2.)-1128, kuriais buvo priimti sprendimai dėl sklypų ploto, papildomo sklypo pirkimo - pardavimo sutarties bei įpareigojimo savininkams laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo reikalavimų ir kelio servituto teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinėse bylose procesinių sprendimų priėmimas pats savaime neįtakoja Šalčininkų rajono apylinkės, Vilniaus apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtų procesinių sprendimų galiojimo bei vykdytinumo. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad 2005-06-22 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-513 Dėl higienos normos HN43:2005 „Šuliniai ir versmės“: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ numato, kad šulinys turi antžeminę dalį (12 p.) bei stogelį (13 p.) (viršutinę dalį), todėl antstolė nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo nuimti antžeminę dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas dėl šulinio viršutinės ir antžeminės dalių grindžiamas netinkama teisės normų interpretacija. Minėto įsakymo 12 punktas numato, jog „Šulinio antžeminė dalis (rentinys) turi būti ne žemesnė kaip 0,8 m. Rentinys gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis.“, 13 punkte numatyta, jog „Šulinys turi būti su stogeliu, turėti mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą.“. Taigi, pagal šį norminį aktą šulinys nėra skirstomas į antžeminę bei viršutinę dalis. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nutartyje yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti įvykdomas teismo sprendimas dalyje dėl šulinio demontavimo, t.y. turi būti nuimta šulinio viršutinė dalis, o gręžinys uždengiamas metaliniu dangčiu. Todėl apelianto interpretacijos dėl privalomumo pašalinti tik šulinio stogelį yra nepagrįstos.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Suinteresuotiems asmenims L. M., J. V. išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi jų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties nekeisti.