- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-706-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01643-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-706-265/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui A. S. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. S. padėjėjos M. P. 2016-02-04 priimtą patvarkymą Nr. S1a-5936 dėl 5 376,65 Eur skolos ir 640,68 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, konstatavus, kad sprendimas įvykdytas 2013-07-11, ir nutraukti baudos išieškojimą. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui A. S. vykdyti 5 376,65 Eur skolos ir 640,68 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio iki bus išnagrinėtas skundas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojo atžvilgiu taikymu, todėl, spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, jog būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jei skundas bus perduotas nagrinėti antstolio veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, ir pastarajam galimai priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, pareiškėja nepraranda teisės kreiptis dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ar kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad įrodymai, kuriuos pateikti reikalauja pirmosios instancijos teismas, yra vykdomojoje byloje, kuri yra antstolio A. S. žinioje. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikia duomenis apie skundo antstolio A. S. kontoroje įregistravimą 2016-02-11. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo remdamasis formaliais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio iki bus išnagrinėtas skundas. Pareiškėja, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo sustabdymą, turėjo grįsti aplinkybe, jog teismui patenkinus jos skundą ir panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą, teismo procesinio sprendimo nebus įmanoma įvykdyti. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad netenkinus pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03421 bus pažeisti pareiškėjos interesai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų. Apeliantės teiginys dėl apsunkintos galimybės atgauti išieškotą pinigų sumą vertintinas kaip nepagrįsta prielaida, kuri nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su vykdymo veiksmų sustabdymu, paprastai taikomos tokiais atvejais, kai pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais teismo sprendimas vykdomojoje byloje būtų įvykdytas, turtas parduotas. Tokiu atveju netektų prasmės pats skundo pateikimas, nes panaikinus skundžiamą antstolio procesinį dokumentą nebūtų įmanoma šalių atstatyti į pradinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad antstolis be pagrindo vykdė išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, pareiškėja nepraranda teisės kreiptis dėl sprendimo vykdymo atgręžimo (Civilinio proceso kodekso 760 straipsnis), ar kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Darytina išvada, kad konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymo taikymo būtinumas ir tikslingumas neįrodytas (CPK 144 str. 1 d.)
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.