Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistojo M. L. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir už tai nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir BK 65 straipsniu, prie Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi skirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalies pridėta visa paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai 21 (dvidešimt viena) diena laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 8.00 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, nuteistųjų valgykloje, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo paketėlį su narkotine medžiaga – 0,246 g kanapių, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje 5,4 proc., kurias neteisėtai laikė nuteistųjų valgyklos pagalbinėse patalpose, jam priklausančioje spintelėje iki 2014 m. liepos 25 d., 13.00 val., kuomet neplaninės kratos metu jas surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies. Prokuroras nurodė, kad nuteistajam paskirta 20 parų arešto bausmė yra adekvati. Tačiau, anot prokuroro, apylinkės teismas, subendrindamas bausmę su Utenos rajono apylinkės teismo paskirta 3 metų 5 mėnesių bausme visiško sudėjimo būdu, jam galutinę bausmę paskyrė 3 metus 5 mėnesius ir 21 dieną. Mano, kad buvo padaryta spausdinimo klaida, t. y. kad galutinė bausmė turėtų būti 3 metai 5 mėnesiai ir 20 parų.

Motyvuojamoji dalis

M. L. apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas M. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Bendrindamas paskirtą bausmę su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi skirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalimi, pirmos instancijos teismas bausmių sudėjimo taisyklių nepažeidė.

Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad apsisprendimą skirti maksimalią sankcijoje numatytą arešto bausmę M. L., nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas dvylika kartų, nusikalto atlikdamas bausmę pataisos namuose už nesunkaus bei apysunkio nusikaltimų padarymą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis Marijampolės pataisos namuose nėra įtrauktas į įskaitą dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir psichikos susirgimų, tačiau 2014 m. liepos 30 d. buvo baustas už psichotropinių medžiagų (marihuanos) vartojimą (b. l. 65). Be to, charakterizuojamas neigiamai, nes turi 8 galiojančias nuobaudas, bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo (b. l. 66). Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad M. L. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O tai, kad jis prisipažino įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą ir dėl to labai gailisi, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Juolab, kad M. L. paskirta 30 parų arešto bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė yra proporcinga jo asmenybei bei pavojingumui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių bendrinimo aspektu, kaip to prašė prokuroras, nustatė, kad M. L. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams (b. l. 56-64). Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Teismas nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 27 d., o į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. ir 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžius, bei laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. (dvi dienas) (teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenys). Iš nuteistojo charakteristikos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2013 m. sausio 5 d. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos buvo nustatyta 2018 m. liepos 1 d. (b. l. 65). Taigi, 2015 m. sausio 29 d. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sudarė 3 metus 5 mėnesius ir 1 dieną. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir BK 65 straipsniu, pagrįstai prie Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi skirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalies pridėjo visą paskirą 20 parų arešto bausmę ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 5 (penkis) mėnesius ir 21 (dvidešimt vieną) dieną laisvės atėmimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendis nekeistinas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1699 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. L., išlaidas iki 2015 m. balandžio 22 d. sudaro 17,37 Eur (b. l. 95).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą M. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.