Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. , atstovaujamo advokato Jauniaus Gumbio, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas 2007 m. gruodžio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą akcinės bendrovės banko (duomenys neskelbiami) administracijos vadovui – prezidentui A. B. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Protokole nurodyta, kad AB bankas (duomenys neskelbiami), nevykdydama Vyriausybės 2002-09-06 nutarimo Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašo patvirtinimo“ 1.17 punkto bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimų, nesustabdė 2007 m. vasario 22 d. iš UAB „BU Alvigda“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui R. L. 200000 Lt grynųjų pinigų sumos išmokėjimo (du kartus po 100000 Lt) ir 2007 m. vasario 23 d. direktoriui R. L. 100000 Lt grynųjų pinigų sumos išmokėjimo ir per įstatymo nustatytą laiką (ne vėliau kaip per tris darbo valandas) nepranešė apie šias kliento įtartinas operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT). Išanalizavus minėtoje sąskaitoje vykdytas operacijas nuo 2006-04-05 iki 2007-04-05 nustatyta, kad grynųjų pinigų išmokėjimas 3 kartus po 100000 Lt dviejų dienų laikotarpiu neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga.

Taip pat protokole nurodyta, kad AB bankas (duomenys neskelbiami), nevykdydama Vyriausybės 2002-09-06 nutarimo Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašo patvirtinimo“ 1.8 punkto bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimų, nesustabdė įtartinų operacijų su pinigais ir per įstatymo nustatytą terminą (ne vėliau kaip per tris darbo valandas) apie šias operacijas nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai:

- 2007 m. kovo 2 d. į UAB „Žali namai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pervestos 210000 Lt sumos dalies išmokėjimą grynaisiais pinigais: 2007 m. kovo 7 d. – 49 800 Lt bei 2007 m. kovo 8 d. – 49900 Lt;

- 2007 m. rugsėjo 6 d. į UAB „Žali namai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dviem pavedimais pervestos 531000 Lt sumos dalies išmokėjimą grynaisiais pinigais: 2007 m. rugsėjo 7 d. – 49 500 Lt bei 2007 m. rugsėjo 10 d. – 49800Lt;

- 2007 m. rugsėjo 7 d. į UAB „Blaze systems“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pervestos 468 437 Lt sumos dalies išmokėjimą grynaisiais pinigais: 2007 m. rugsėjo 7 d. – 49 500 Lt bei 2007 m. rugsėjo 10 d. – 46 000 Lt;

- 2007 m. rugsėjo 7 d. į UAB „Toleita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Žali namai“ pervestos 70000 Lt sumos dalies išmokėjimą grynaisiais pinigais 2007 m. rugsėjo 7 d. – 49500 Lt.

Protokole pažymėta, kad iš šių nurodytų AB „Žali namai“, UAB „Blaze systems“ ir UAB „Toleita“ AB banke (duomenys neskelbiami) esančiose sąskaitose vykdytų operacijų matyti, kad buvo atliekamos operacijos pinigais, kurių suma neviršija 50000 Lt, tokiu būdu siekiant išvengti jų įtraukimo į kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad apie 2007 m. vasario 22-23 d. iš UAB „BU Alvigda“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui išmokėtas sumas (300000 Lt išmokėtus per tris kartus) buvo pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. AB „Žali namai“, UAB „Blaze systems“ ir UAB „Toleita“ esančiose sąskaitose vykdytos operacijos bankui nepasirodė įtartinos, nes atitiko įprastinę šių klientų verslo praktiką, sąskaitose esančių pinigų kilmė buvo aiški. Be to, per dieną grynaisiais pinigais išmokamos sumos neviršijo 50 000 Lt.

II.

Teismas, spręsdamas dėl pažeidimo kvalifikavimo, konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos nėra apimtos vieningos tyčios, todėl teismas vertino, kad A. B. yra inkriminuojami keli savarankiški epizodai, o ne vienas tęstinis pažeidimas. Teismas nurodė, kad kiekvieną epizodą vertins atskirai.

Taip pat teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. į UAB „Blaze systems“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo pervesta 468437 Lt suma, kuri iš dalies išmokėta grynaisiais pinigais: 2007 m, rugsėjo 7 d. – 49500 Lt bei 2007 m. rugsėjo 10 d. – 46000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laiko tarpas tarp atliktų operacijų yra trumpas (3 dienos, 2007-09-07 – penktadienis, 2007-09-10 – pirmadienis), operacijos yra 500 Lt ir 4000 Lt mažesnės už 50000 litų, konstatavo, kad šios operacijos laikytinos įtartinomis ir bankas, gavęs 2007-09-10 nurodymą atlikti antrą panašaus dydžio operaciją, turėjo operaciją sustabdyti ir apie tai pranešti FNTT. Teismas konstatavo, kad A. B. pažeidė Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. l d. bei Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1411 1.8 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ str.

Teismas taip pat nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. į UAB „Toleita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „Žali namai“ buvo pervesta 70000 Lt suma, kuri iš dalies išmokėta grynaisiais pinigais: 2007 m. rugsėjo 7 d. išmokėta 49500 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo atlikta tik viena operacija su pinigais, kurios dydis nežymiai mažesnis negu 50000 Lt, o Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1411 1.8 punkte, numatant įtartinos operacijos kriterijus, vartojama daugiskaita, teismas padarė išvadą, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. pavienę operaciją nebuvo pagrindo laikyti įtartina ir nebuvo pagrindo jos stabdyti. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl šio epizodo teismas nutarė nutraukti nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. l p.).

III.

2) Teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl dviejų epizodų, nenurodė jokio teisės akto, kuris būtų įpareigojęs A. B. , kaip banko vadovą, stabdyti įtartinas operacijas. Banko vadovas tokių funkcijų neatlieka.

3) Teismo nutarimo motyvai yra prieštaringi. Teismas nurodė, kad A. B. yra atsakingas už pinigų prevencijos „sistemos“, vidinės kontrolės banke nesukūrimą, tačiau kaltu dėl dviejų epizodų jį pripažino už tai, kad jis nesustabdė įtartinų operacijų. Be to, teismas nevertino, kaip yra organizuojamas pinigų plovimo prevencinių priemonių įgyvendinimas. Pažymi, kad pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 15 str. 2 d. banke yra paskirti atsakingi asmenys už pinigų plovimo prevencinių priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT. Taip pat banke yra įkurtas Prevencijos departamentas. Banko darbuotojams yra nuolat organizuojami mokymai. A. B. yra netinkamas atsakomybės subjektas, nes banke buvo sukurtos visos reikiamos struktūrinės ir organizacinės priemonės pinigų plovimo prevencijos reikalavimams įgyvendinti.

4) Teismas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas operacijas pripažino įtartinomis pagal vertinamuosius požymius. Tačiau pagal banko patvirtintus kriterijus šios operacijos nelaikytinos įtartinomis. Nors AB banko (duomenys neskelbiami) „Pinigų plovimo prevencijos reikalavimai“ nebuvo suderinti su FNTT, jų buvo laikomasi. Pažymi, kad „sąlyginiai operacijų su pinigais įtartinumo požymiai“ teisės aktais nėra apibrėžti.

5) Teismas neteisingai vertino, kad dviejuose epizoduose nurodytos finansinės operacijos yra įtartinos. „Įtartinumo“ sąvoka nėra tiksliai apibrėžta, o teismas be pagrindo jas pripažino įtartinomis remiantis subjektyviu vidiniu įsitikinimu. Nė viena finansinė operacija neviršijo 50000 Lt, o ar ja siekiama išvengti įtraukimo į registrą, galima spręsti tik iš daugelio aplinkybių. Šiuo atveju banko darbuotojams atliekamos operacijos įtarimų nesukėlė.

6) Apelianto teigimu, byloje yra padaryta esminių procesinių pažeidimų: neaišku, ar protokolą surašė įgaliotas pareigūnas, teismas nesilaikė procesinių bylos išnagrinėjimo terminų (ATPK 261 str, 282 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas skyrė A. B. administracinę nuobaudą, t.y. dėl to, kad jis neužtikrino, jog būtų sustabdytos šios operacijos su pinigais ir apie jas būtų pranešta FNTT: 1) 2007 m. rugsėjo 6 d. į UAB „Žali namai“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dviem pavedimais pervestos 531000 Lt sumos išmokėjimas grynaisiais pinigais: 2007 m. rugsėjo 7 d. – 49500 Lt bei 2007 m. rugsėjo 10 d. – 49800 Lt; 2) 2007 m. rugsėjo 7 d. į UAB „Blaze systems“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pervestos 468437 Lt sumos išmokėjimas grynaisiais pinigais: 2007 m. rugsėjo 7 d. – 49500 Lt bei 2007 m. rugsėjo 10 d. – 46000 Lt.

ATPK 172¹⁴ straipsnis numato, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju, teisės aktai, kurių reikalavimų pažeidimu kaltinamas AB banko (duomenys neskelbiami) administracijos vadovas A. B. , yra: Vyriausybės 2002-09-06 nutarimu Nr. 1411 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais 1.8 punktas bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis. Tai yra pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole (t. 1, b.l. 5-6).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų finansinių operacijų vykdymo metu galiojusi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. redakcija nustatė, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną operaciją su pinigais, privalo tą operaciją sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie ją pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos su pinigais sumos. Finansinių operacijų vykdymo metu Vyriausybės 2002-09-06 nutarimu Nr. 1411 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais 1.8 punkte buvo nustatyta, kad operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, jeigu kliento atliekamų operacijų su pinigais pobūdis kelia įtarimą, jog siekiama išvengti operacijų su pinigais įtraukimo į kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad finansinė operacija, kurios metu iš UAB „Žali namai“ sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos pinigų sumos 2007 m. rugsėjo 7 d. (49500 Lt) ir 2007 m. rugsėjo 10 d. (49800 Lt) bei operacija, kurios metu iš UAB „Blaze systems“ sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos pinigų sumos 2007 m. rugsėjo 7 d. (49500 Lt) ir 2007 m. rugsėjo 10 d. (46000 Lt), laikytinos įtartinomis finansinėmis operacijomis pagal Vyriausybės 2002-09-06 nutarimu Nr. 1411 patvirtintų Kriterijų 1.8 punktą ir kad apie jas AB bankas (duomenys neskelbiami) turėjo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. nustatytais terminais. Šią išvadą patvirtina tokie byloje nustatyti faktai: iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų sąskaitų buvo išmokėtos grynųjų pinigų sumos, kurios tik nežymiai nesiekė 50000 Lt (t.y. vienkartinės ar susijusios finansinės operacijos suma, kuriai esant operacija turi būti įtraukiama į atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrą pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 1 d.); pakartotinis pinigų išmokėjimas buvo atliekamas praėjus trumpam laiko tarpui; minėtos operacijos, susijusios su grynųjų pinigų išmokėjimu, nebuvo būdingos administracinio teisės pažeidimo protokole paminėtiems subjektams (tai matyti iš sąskaitų išrašų, t. 1, b.l. 42-56 ir 57-68).

Iš Vyriausybės 2002-09-06 nutarimu Nr. 1411 nustatyto teisinio reglamentavimo yra aišku, kad bankas, kaip finansų institucija, privalo vertinti klientų atliekamas finansines operacijas jų įtartinumo aspektu. Šiuo atveju visos paminėtos aplinkybės, pagrindžiančios administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų finansinių operacijų įtartinumą, yra suprantamos, aiškios ir buvo žinomos banko darbuotojams šių operacijų atlikimo metu. Dėl paminėtų priežasčių teismas atmeta apelianto argumentus, kad pagal Vyriausybės 2002-09-06 nutarimu Nr. 1411 patvirtintų Kriterijų 1.8 punktą nebuvo galimybės nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokole paminėtų finansinių operacijų įtartinumo.

ATPK 172¹⁴ straipsnis nustato atsakomybę įmonių vadovams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. pažeidimo padarymo metu buvo AB banko (duomenys neskelbiami) vadovas (t. 2, b.l. 8) ir todėl yra tinkamas atsakomybės subjektas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kuriuose nesutinkama su atsakomybės taikymu banko vadovui už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas, apeliantas iš esmės kelia ne subjekto, bet banko vadovo kaltės klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad AB banko (duomenys neskelbiami) vadovo A. B. kaltė padarius paminėtą teisės pažeidimą pasireiškia tuo, kad jis nesudarė reikiamų sąlygų, jog banko darbuotojai identifikuotų šias įtartinas finansines operacijas ir apie jas laiku praneštų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. numatytais terminais ir tvarka. Apelianto argumentai, kad A. B. kaip banko vadovas buvo sudaręs visas reikiamas sąlygas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimų įgyvendinimui prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2005-07-26 raštas Nr. 25/10-12-3556 patvirtina, kad AB banke (duomenys neskelbiami) nebuvo parengti visi reikiami vidaus dokumentai (t. 2, b.l. 62).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinių pažeidimų, dėl kurių ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Administracinė nuobauda A. B. yra paskirta laikantis ATPK 35 str. numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino (ATPK 250 str. 7 p.), o bylos išnagrinėjimo termino (ATPK 282 str.) ar protokolo persiuntimo termino (ATPK 261 str.) pažeidimas teismų praktikoje esminiu proceso įstatymo pažeidimu nepripažįstamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno įgaliojimus patvirtina įstatymas (ATPK 259¹ str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo ir teisės taikymo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. įgalioto atstovo advokato Jauniaus Gumbio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.