- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- II-9-213/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jo atstovei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2011-11-29 nutarimo administracinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2011 m. lapkričio 12d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 12d. apie 21 val. 55 min. Draugystės gatvėje, Elektrėnuose, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo. Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 88 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 2d.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 29d. nutarimu Nr. 28N-1270315-11 G. B. buvo pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 2d. ir nubaustas 200 litų bauda.
Šalies argumentai
G. B. pateikė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimu panaikinimo ir administracinės bylos jo atžvilgiu nutraukimo. Skunde nurodė, kad minėto pažeidimo jis nepadarė, nes sukdamas į dešinę rodė atitinkamos krypties posūkį. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 12d. kartu su žmona, vaiku ir tėčiu išėjo iš Centro picerijos (Draugystės g. 11, Elektrėnai). Sėsdami į automobilį stebėjo, kaip, įsijungus signalizacijai, į aikštelę atvyko patrulių ekipažas. Vienas iš jų išlipo iš automobilio, patikrino duris, kitas policijos automobiliu labai greitai pralėkė į priekį, staigiais judesiais apsisuko ir privažiavo paimti išlipusio patrulio. Tuo metu aikštelėje buvo daugiau žmonių, vaikų ir policijos pareigūnas, nesaugiai vairuodamas automobilį, sukėlė grėsmę visiems, buvusiems ar galėjusiems staiga išbėgti į automobilių stovėjimo aikštelę. Pravažiuodamas automobiliu pro policijos ekipažą G. B. atsisuko į policijos patrulius ir pakraipė galvą. Skunde nurodė, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią iš pradžių suko su automobiliu į dešinę, po to į kairę. Kadangi policijos pareigūnai važiuodami paskui jo vairuojamą automobilį įjungė šviesos signalus, prašydami duoti jiems kelią, G. B. sustojo dešinėje kelio pusėje. Tada netikėtai prie langelio priėjo pareigūnas, paprašė duoti patikrinti dokumentus ir pradėjo klausinėti, ar jis vartojo alkoholį. Dokumentai buvo tvarkingi, tuomet jo paprašė nueiti į policijos patrulių automobilį ir pasitikrinti blaivumą. Matuoklis rodė, jog G. B. buvo visiškai blaivus. Tuomet jis policijos pareigūnų paklausė, kodėl jie automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai vairavo. Pareigūnai į klausimą neatsakė, tačiau pradėjo klausinėti, ar jis žino, jog sukant reikia rodyti posūkį. Skunde taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai pildė protokolą ir nurodė, jog už pažeidimą skirs pusę minimalios baudos ir jam reikės sumokėti 50 litų baudos, tačiau G. B. nesutiko su jam rašomu administracinio teisės pažeidimo protokolu, nurodydamas, kad jokio pažeidimo nepadarė. Skunde nurodė, kad jo vairuojamame automobilyje panelė yra automobilio viduryje, posūkio signalas yra puikiai matomas visiems automobilyje sėdintiems žmonėms, veikia posūkio vaizdo ir garso signalas. Nurodė, kad reikalavo policijos pareigūnų suteikti galimybę parašyti paaiškinimą, kadangi negali sutikti su tokiais pareigūnų kaltinimais, tuomet policijos pareigūnas davė protokolo lapą ir parodė, kur galėtų parašyti paaiškinimą. Tuo metu buvo smarkiai pasitempęs ranką ir negalėjo rašyti, todėl paprašė sutuoktinės, kad parašytų paaiškinimą už jį, tačiau pareigūnas neleido ir liepė rašyti pačiam. Skunde taip pat nurodė, kad tiek surašant protokolą, tiek nagrinėjant bylą policijos nuovadoje, jis nebuvo supažindintas su jokiomis savo teisėmis (protokolo antroje lapo pusėje nėra jokio G. B. parašo), todėl neturėjo galimybės susipažinti su byloje esančiais dokumentais. Protokole pažymėta, jog prie protokolų pridedami tarnybiniai pranešimai, su kuriais jis taip pat nebuvo supažindintas ir nežinojo, jog turi tokią teisę, todėl tikėtina, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti taip, kaip tai naudinga policijos pareigūnams, todėl jie negali turėti absoliučiai jokios įrodomosios galios. Kadangi jau protokole pažymėta, jog tarnybiniai pranešimai pridedami, greičiausiai jie buvo parengti iš anksto, dar prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes protokolo surašymo metu pareigūnai jokių papildomų dokumentų nepildė. Nagrinėjant bylą policijos nuovadoje nebuvo atsakyta į esminį klausimą, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 57 punktas, ar buvo padarytas pažeidimas. Pareigūnė, nagrinėjusi bylą, pasakė, kad jos nuomone, G. B. posūkio nerodė, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei nutarime nėra pažymėta, kokiais argumentais remiantis ji nusprendė, jog G. B. posūkio nerodė. Skunde taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai, pildydami protokolą, niekur nepažymėjo, jog buvo daugiau asmenų, galinčių paliudyti pažeidimo padarymo ar nepadarymo faktą, nors tuo metu jo vairuojamame automobilyje buvo jo tėvas G. B. ir jo sutuoktinė A. B.. Skunde G. B. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai, pildydami protokolą ir nagrinėdami bylą, padarė ir daugiau pažeidimų. Stabdydami jie pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktą - pats sustabdymas buvo neteisėtas, kadangi jie stabdė važiuodami už jo automobilio, įsijungę švyturėlius, tačiau reikalavimas sustoti nebuvo pareikštas, prisistatęs pareigūnas nenurodė, už ką jis yra sustabdytas, tiesiog uždavė keletą klausimų - ar vartojo alkoholį, ar jo dokumentai yra tvarkingi, ar sutinka pasitikrinti blaivumą. Nei karto jam nebuvo išaiškintos teisės, kurias turi protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu. Abu kartus buvo nurodyta, kad turi teisę skųsti nutarimą teismui, tačiau su bylos medžiaga nebuvo supažindintas. Praleisti bylos nagrinėjimo policijos nuovadoje terminai. Pareigūnė, nagrinėjusi bylą, nenustatė jokių lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareigūnai, įvertinę visas aplinkybes, nutarė skirti pusę minimalios baudos, o pareigūnė, surašiusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nusprendė, kad turi būti skirta bauda, didesnė už vidurkį. Šie faktai tik parodo, kad byla net nebuvo nagrinėjama, nebuvo iškviesti jokie liudytojai, nebuvo užrašyti jokie paaiškinimai, tiesiog formaliai atspausdintas nutarimas byloje, kuris buvo absoliučiai nemotyvuotas. Nurodė taip pat, kad pareigūnai neturi jokių įrodymų, kad jis padarė minėtą teisės pažeidimą. Kadangi G. B. neturėjo galimybės susipažinti su visais dokumentais, todėl jokie dokumentai, su kuriais jis nebuvo supažindintas, negali būti įrodymais šioje byloje, kadangi jie galėjo būti kelis kartu perrašyti ir pataisyti. Laiko, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su trūkumais, jame yra užfiksuota ne visa reikšminga informacija, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra nemotyvuotas, todėl neaišku, kokiais įrodymais remiantis jam paskirta bauda.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad G. B. nubaustas už tai, kad jis 2011-11-12 d. 21 val. 55 min. Elektrėnuose, Draugystės gatvėje, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 88 punkto reikalavimus. Atsiliepime taip pat nurodė, kad 2011-11-12 G. B. surašant administracinio teisės apžeidimo protokolą, jis buvo informuotas apie tai, kad jam gali būti taikomas administracinis nurodymas, ir siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau G. B. prašė administracinio nurodymo netaikyti (tai patvirtina jo paties rašytas paaiškinimas), todėl G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir 2011 m. lapkričio 29d. jis buvo iškviestas į bylos nagrinėjimą. G. B. atvykus į administracinės bylos nagrinėjimą, jis buvo supažindintas su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, taip pat kaip to reikalauja LR ATPK 272 str. buvo paklausta ar turės prašymų prieš pradedant nagrinėti bylą, tačiau G. B. jokių prašymų neišreiškė. Bylos nagrinėjimo metu G. B. paaiškino, kad pareigūnai jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neteisėtai, nes jo vairuojamo automobilio žibintai yra dideli ir tikrai turėjo matytis, kad jis rodė posūkį. Taip pat G. B. nurodė, kad surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai bando su juo susidoroti, tačiau jokių tai pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareigūnai asmeniškai būtų pažįstami su G. B., ar būtų suinteresuoti jį apkalbėti. Skunde G. B. nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su LR ATPK 272 str. numatytomis jo teisėmis ir pareigomis,, tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai, kad G. B. buvo su viskuo supažindintas patvirtina jo parašas. Atsiliepime taip pat nurodo, kad G. B. klaidina teismą ir melagingai teigia jog niekuomet nebuvo baustas už KET pažeidimus, tai paneigia prie bylos esanti pažyma apie asmens baustumą, jis melagingai teismui nurodo aplinkybes apie administracinės bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimo metu G. B. paprašė jį supažinti su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jie buvo pagarsinti, po to G. B. pasiteiravo ar galės gauti bylos medžiagą, jam buvo paaiškinta, kad tereikia parašyti prašymą ir bylos kopija jam bus išduota, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. G. B. įteikus nutarimo Nr. 28N-1270315-11 nuorašą, buvo paaiškinta tiek baudos sumokėjimo tvarka, tiek nutarimo apskundimo tvarka. Be to nutarimo apatinėje dalyje yra nurodyta asmeniui aktuali informacija dėl priimto nutarimo. Atsiliepime taip pat nurodė, kad teiginys jog buvo praleisti bylos nagrinėjimo terminai yra visiškai nelogiškas, ir neturintis teisinio pagrindimo, kadangi administracinė byla buvo išnagrinėta tą dieną, kuri buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Skiriant nuobaudą G. B. buvo vadovautasi LR ATPK 30² str. ir jam, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančiais ar sunkinančias aplinkybes, t.y. į tai, kad G. B. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Laiko, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato įgaliotas pareigūnas, tinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir teisėtą nutarimą paskirti G. B. už pažeidimą numatytą LR ATPK 124¹ str. 2 d. administracinę nuobaudą 200 litų baudą. Todėl prašė Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2011-11-29 nutarimą Nr. 28N-1270315-11 palikti nepakeistu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną vairavo automobilį, tačiau pažeidimo nepadarė. Parodė, kad kai išėjo iš kavinės kartu su žmona ir tėvu ir ėjo link savo automobilio, pamatė, kad dideliu greičiu į aikštelę atvažiavo policijos automobilis, vienas pareigūnas išlipo iš automobilio, o likęs automobilyje išvažiavo, apsisuko perėjoje ir grįžo į aikštelę atgal, pasiėmė grįžusį pareigūną. Kai jis išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu, į juos pažiūrėjo ir palingavo galvą parodydamas, kad kaip jie važinėja. Išvažiavus iš aikštelės jis pasuko į dešinę, paskui į kairę, o iš galo važiavo tie patys policininkai ir po kiek laiko jo vairuojamą automobilį sustabdė. Parodė, kad sukdamas į dešinę tikrai rodė posūkį, tai matė su juo kartu važiavusi žmona ir tėvas, o kai policijos pareigūnai jį sustabdė, paklausė ar vartojo alkoholį. Tuomet patikrino jo dokumentus, nuvedė prie policijos pareigūnų automobilio ir davė papūsti į alkotesterį, jis parodė tris nulius. Būdamas prie policijos pareigūnų automobilio jiems pasakė, kad taip chuliganiškai elgtis aikštelėje negalima, juk ten ir vaikų buvo, bet jie nieko neatsakė. Tuomet policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis nerodė posūkio. Laiko, kad protokolas yra surašytas už tai, kad pakritikavo policijos pareigūnus. Parodė, kad pareigūnai nedavė jam susipažinti su protokolu, o kai jie pradėjo rašyti protokolą jis išlipo iš jų automobilio, nes susinervavo ir norėjo parūkyti. Kai surašė protokolą, jam liepė surašytą protokolą pasirašyti, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad tėvas ir žmona matė, kad jis nepadarė pažeidimo. Nurodė, kad protokolo jam į rankas nedavė, tik parodė ir liepė pasirašyti, kadangi buvo tamsu, tai protokolo ir neperskaitė. Nurodė, kad paaiškinimą rašė ant protokolo. Parodė, kad surašytą protokolą perskaitė, kai nuėjo su žmona į policiją. Parodė, kad policijos pareigūnams minėjo ir apie liudytojus, kurie kartu buvo su juo, bet policininkai jam pasakė, kad policininkai irgi liudytojai. Parodė, kad S. viską pasakojo, tačiau ji nedavė jam susipažinti su byla, be to, S. nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų kaip viskas buvo. Kad surengs akistatas, nesakė, nesiūlė iškviesti liudytojus, nedavė susipažinti su jokiai dokumentais. Parodė, kad vėliau protokolas jam buvo duotas, o bylos nuorašo S. jam nesiūlė pasidaryti, net nepagalvojo, kad viskas bus taip rimtai. S. jam pasakė, kad pareigūnai buvo teisūs jį nubausdami, ji dar pasakė, kad gali skųsti šitą sprendimą.
Liudytojas A. T. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate patruliu. Iki to protokolo surašymo nebuvo susitikęs šio asmens. Parodė, kad G. B. stabdė, tačiau tikslios datos neatsimena. Nurodė, kad gavo pranešimą ir nuvyko apžiūrėti vietos, kolega jį išleido prie galinio Iki parduotuvės įėjimo, o pats nuvažiavo prie pagrindimio įėjimo. Po kiek laiko kolega sugrįžo ir jį paėmė. Kadangi jie policijos automobiliu ruošėsi išvažiuoti iš aikštelės, pastebėjo, kad priešais važiuojantis automobilis nerodė dešinio posūkio signalo ir todėl jį sustabdė. Parodė, kad būtent jis priėjo prie vairuotojo, paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, pasiūlė praeiti iki automobilio tam, kad surašyti protokolą. Jis iš pradžių sutiko, bet paskui pasakė, kad nesės į tarnybinį automobilį, todėl jis laukė savo automobilyje kol buvo rašomas protokolas. Kai protokolas buvo surašytas, jį pakvietė, kad jis susipažintu su protokolu. Jis norėjo, kad ateitų jo atstovas teisininkas, surašytą protokolą parodė ir sulaikytam asmeniui ir jo atstovui. Pažeidėjui davė protokolą, kad jį pasirašytų, bet jis neigė padaręs pažeidimą. Jis pasakė, kad atsisako nuo administracinio nurodymo. Parodė, kad tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad šis asmuo minėjo, kad kaip jie važinėja, bet jis automobilio nevairavo. Parodė, kad kai gauna iškvietimus turi reaguoti į juos staigiai. Parodė, kad protokolo gale yra aprašytas LR ATPK 272 straipsnis, teisės sulaikytam asmeniui aiškinamos žodžiu ir trumpai. Sakė sulaikytam asmeniui, kad gali apskųsti protokolą. Parodė, kad važiuodami visada žiūri į kelią, o su budėtoju kalbasi per raciją ir tai netrukdo. Nurodė, kad sustabdė pažeidėjo vairuojamą automobilį dėl to, kad nerodė posūkio, visu pirma paprašė dokumentų, o tik vėliau paklausė ar vartojo alkoholį. Po dokumentų patikrinimo paprašė, kad papūstų į alkotesterį, asmuo buvo nepatenkintas todėl norėjo patikrinti jo blaivumą. Parodė jam taip pat administracinį nurodymą ir pasakė, kad jeigu jis neturi pažeidimų, gailisi tai galės sumokėti pusę minimalios baudos, todėl jam pasakė, kad nesutikus su nurodymu, turi raštiškai nuo jo atsisakyti. Parodė, kad kiti asmenys buvę su sulaikytu vairuotoju buvo neblaivūs, nors jų blaivumo netikrino, tačiau jų paklausė dėl posūkio, jie patvirtino, kad sulaikytasis rodė posūkį. Su protokolu supažindino visus, mergina iš pradžių gal buvo sutikusi, kad taip galėjo būti, tačiau dabar neprisimena, ar tuo metu buvo kalbama apie liudytojus. Parodė, kad sulaikytam asmeniui leido skaityti protokolą, žmogus gali ir atsisakyti pasirašyti, bet vis tiek jam viskas yra išdėstoma. Nurodė, kad neprisimena tos aplinkybės, ar buvo surašytas tarnybinis pranešimas.
Liudytojas R. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Parodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu buvo susidūręs, rašė jam protokolą. Parodė, kad atvažiavo su kitu policijos pareigūnu prie IKI parduotuvės, kolegą išleido apžiūrėti vienas duris, o jis nuvažiavo prie kitų durų. Grįždamas paėmė kolegą. Pažeidėjas neparodė dešniojo posūkio signalo už tai jis buvo sulaikytas ir jam buvo surašytas protokolas. Parodė, kad su sulaikytuoju nekonfliktavo, tačiau jis buvo nepatenkintas jų darbu. Jis sakė, kad policininkai nevažiuoja ten kur reikia. Parodė, kad automobilyje sėdintiems asmenims neleido išlipti, tačiau pastarieji jų neklausė. Parodė, kad tikrai matė, kad sulaikytasis nerodė posūkio, nes sėdėjo už vairo. Tokiam dalykui išsiaiškinti tai galima pažiūrėti vaizdo įrašą, nes ten ta aikštelė yra filmuojama. Parodė, kad tikrai tą asmenį stabdė ne dėl to, kad pastarasis jiems palingavo galva. Parodė, kad sulaikytas asmuo ant protokolo pasirašė, todėl negalėjo jo neturėti. Parodė, kad sulaikytiems asmenims teisės aiškinamos, tarnybiniai pranešimai rašomi vėliau. Parodė, kad automobilį stabdė įjungtais šviesos signalais, gal ne viską prisimena. Parodė, kad ten nėra perėjos ten yra stovėjimo aiškštelė. Perėja be kelio ženklų negalioja. Parodė, kad prie sustabdyto automobilio priėjęs nebuvo, ten buvo jo kolega. Parodė, kad yra tokių automobilių, kuriose pačioje mašinos panelėje yra matomi posūkiai, tačiau jis sėdėdamas keleivio vietoje, tikrai nežiūri, ar sėdintis už vairo parodė posūkį ar ne. Kai kuriuose automobiliuose girdisi garsas kai yra rodomas posūkis.
Liudytojas G. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis nebuvo išgėręs, nes paliko žmonai mašiną prie picerijos, o sūnus jį pasiėmė. Nurodė, kad pareigūnams pasakė, kad automobilyje yra keturių mėnesių kūdikis, kiek galima stovėti, o jie atsakė, kad nenumirs. Parodė, kad automobilyje sėdėjo keleivio pusėje prie vairuotojo, kai privažiavo policinkai, jo sūnus jiems palingavo galva. Parodė, kad pareigūnai važiavo jiems iš galo ir po kiek laiko sustabdė. Iš karto paklausė ar vartojo alkoholį, tada patikrino sūnaus blaivumą, sūnus buvo blaivus. Dokumentai mašinos buvo tvarkingi, tai tada pasakė, kad sūnus posūkio neparodė, tačiau dar kartą patvirtino, kad sūnus tikrai parodė posūkį. Jie nerado ko prisikabinti tai lengviausia prisikabinti dėl posūkio.
Liudytoja L. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate poskyrio viršininke. Nurodė, kad ji nagrinėjo G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, nagrinėjimo metu paklausė, ar jis žino teises, kuomet G. B. paprašė jį supažindinti su tarnybiniais pranešimais, jį vieną iš jų perskaitė garsiai. Kai G. B. jai pasakė, kad nori susipažinti su visa byla, ji pasiūlė jam parašyti prašymą. Parodė, kad jai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. paaiškino, kad buvo atvažiavęs į piceriją ir kai jau išėjęs iš picerijos ėjo link savo automobilio, pamatė į aikštelę atvažiuojančius policijos pareigūnus. G. B. jai taip pat paaiškino, kad išvažiuodamas iš aikštelės, privažiavo prie policijos pareigūnų ir palingavo galava, o kai jį sustabdė, policijos pareigūnai jam sakė, kad neparodė posūkio. G. B. taip pat sakė, kad policijos pareigūnai turėjo matyti rodomą posūkį, nes automobilio žibintai yra dideli. Pareigūnė taip pat parodė, kad priimdama nutarimą G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje vadovavosi protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat G. B. sakė apie tai, kad dėl policijos pareigūnų elgesio gali parašyti pranešimą. Nurodė, kad minėta automobilių stovėjimo aikštelė nėra stebima vaizdo kameromis. Nurodė, kad liudytojų – G. B. tėvo ir žmonos apklausa nebuvo būtina. Laiko, kad G. B. yra nubaustas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
LR ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas asmuo, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką. Kelių eismo taisyklių 88 punkte nurodyta, kad įspėjamieji signalai yra rodomi posūkiai ir kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkio šviesos signalais.
ATPK 9 str. nustato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Pažeidimo sudėtis, subjekto ir subjektyviosios pusės struktūros buvimas šiuo atveju aktualiausias. Subjektyviąją pusę sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusiojo asmens tikslas su motyvu ir kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-07 nutartis byloje Nr. N-9-1150/07). Nesant nors vieno sudėties elemento, nėra ir administracinio teisės pažeidimo. Šioje byloje G. B. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. lapkričio 12d. apie 21 val. 55 min. Draugystės gatvėje, Elektrėnuose, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo. Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 88 punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 2d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (administracinė byla Nr. N16-566/2007). Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Šiuo atveju institucija surašiusi Administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu G. B. skirta administracinė nuobauda, pažeidė aukščiau nurodytus tokio procesinio dokumento reikalavimus, kadangi kilus abejonėms ir prieštaravimams tarp policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir G. B. parodymų, nebuvo šalinami prieštaravimai, nebuvo apklausiami liudytojai, kurie kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu buvo automobilyje (apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas A. T. parodė, kad vyriškis buvo išgėręs, o mergina irgi elgėsi keistai, tačiau jų blaivumas nebuvo tikrinamas, tačiau neprisimena, ar buvo kalbama apie liudytojus, policijos pareigūnė L. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jai nekilo būtinumas apklausti liudytojus, priimdama nutarimą dėl nuobaudos skyrimo G. B. ji vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais).
Todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl G. B. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo, vertina visumą pateiktų įrodymų, kuriais policijos pareigūnai grindžia G. B. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir vertina teismo metu apklaustų liudytojų bei pačio G. B. parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. B. buvo sustabdytas 2011 m. lapkričio 12d. 21 val. 55 min. Elektrėnuose, Draugystės gatvėje, policijos pareigūnas, A. T. priėjęs prie G. B. paprašė pateikti dokumentus (šios aplinkybės neginčijo nei policijos pareigūnas nei G. B.), patikrinus dokumentus, kaip nurodė, G. B. jam nebuvo pasakyta dėl ko yra sustabdytas jo vairuojamas automobilis, jo paklausė ar nėra išgėręs ir pakvietė į policijos pareigūnų automobilį patikrinti neblaivumą, tačiau alkotesterio rodmenys parodė nullius (byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad buvo tikrinamas Giedriaus balsiuko neblaivumas), policijos pareigūnas A. T. gi nurodė, kad patikrinus neblaivumą, sulaikytam vairuotojui buvo pasakyta apie tai, kad jis sukdamas į dešinę, neparodė posūkio ir jam buvo siūloma sumokėti pusę sankcijoje numatytos baudos. Ginčo esmė – ar rodė G. B. sukdamas į dešinę posūkio signalą ar ne, t.y. ar padarė G. B. jam inkriminuotą pažeidimą ar ne. Apie tai, kad G. B. neparodė posūkio signalo, policijos pareigūnai nurodė tarnybiniuose pranešimuose ir apklausti teismo posėdžio metu bei surašytame adminisatracinio teisės pažeidimo protokole. G. B. gi su tuo nesutiko, nurodydamas, kad jis buvo nubaustas už tai, kad atkreipė pareigūnų dėmesį į tai, kad jie pavojingai manevruodami įvažiavo į stovėjimo aikštelę, o posūkį tikrai rodė, apie ką patvirtino ir su juo buvęs asmenys – tėvas G. B. ir jo žmona – A. B., tačiau policijos pareigūnai neįrašė šių asmenų kaip liudytojų į protokolą jie taip pat nebuvo apklausti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Policijos pareigūnai neginčijo tos aplinkybės, kad automobilyje buvo kiti asmenys, kaip nurodė policijos pareigūnas A. T., jis pas juos paklausė, ar G. B. rodė posūkį ir jie atsakė, kad rodė posūkį, tačiau ši aplinkybė visiškai nebuvo tiriama. Teismas, vertindamas apklaustų asmenų parodymus teisme, daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, įgalinančios padaryti neginčijamą išvadą, kad G. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, už kurį jis buvo nubaustas. Netikėti G. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, kad tą aplinkybę, jog jis vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę parodė posūkį, patvirtino teisme apklaustas liudytojas G. B.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. duoti paaiškinimai tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, jis nuo pat jo sulaikymo momento tvirtino, kad sukdamas į dešinę rodė posūkio signalą, o policijos pareigūnai jį nubaudė dėl to, kad padarė jiems pastabą dėl netinkamo vairavimo (šią aplinkybę jis tvirtino ir administracinės bylos nagrinėjimo metu Elektrėnų policijos komisariate ir teisminio bylos nagrinėjimo metu). Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. T. taip pat parodė, kad gali būti, jog sulaikytasis vairuotojas jiems minėjo, kaip jie važinėja, bet jis automobilio nevairavo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. B. buvo surašytas nepagrįstai, t.y. nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 2d., iš to seka, kad ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje G. B. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visus įrodymus, o visos abejonės yra sprendžiamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla yra taip pat nutraukiama nesant G. B. veikoje pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kleių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 29d. nutarimą Nr. 28N-1270315-11, kuriuo G. B. buvo pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 2d. ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.