- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- N-575-1301-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. kovo 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. K. už tai, kad jis, 2008 m. kovo 1 d., 23.45 min., vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) J. Žemaitės-P. Lukšio gatvėmis Kėdainiuose, iš chuliganiškų paskatų lenktyniaudamas su kita transporto priemone, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos. Tuo N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 172, 193.5 ir 169(591) punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2008 m. kovo 7 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą N. K. nubaustas 1700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.
Šalies argumentai
N. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. kovo 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. kovo 1 d., apie 23.45 val. jis važiavo automobiliu kartu su drauge A. C. . Kadangi priešais jį važiavusio automobilio greitis buvo apie 40-45 km/h, todėl jis, atsižvelgęs į tai, kad gatvėje nebuvo greitį ribojančių ženklų, nutarė aplenkti šį automobilį. Išvystęs savo automobilio greitį iki 55 km/h, N. K. priekyje važiavusį automobilį aplenkė ir grįžo į savo eismo juostą likus iki J. Žemaitės – P. Lukšio gatvės sankryžos apie 15 metrų. Rengiantis atlikti posūkį į Lukšio gatvę ir bandant sumažinti automobilio greitį, ne iš karto suveikė jo automobilio stabdžiai, todėl jo automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos. Po eismo įvykio apžiūrėjęs savo automobilį N. K. įsitikino, kad nieko nesužalojo, todėl nuvažiavo toliau, o grįžtant buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė lenktyniavęs su kita transporto priemone, teigė kelyje chuliganiškai nesielgęs, pripažino, kad atlikdamas posūkį nepasirinko saugaus greičio ir dėl techniškai netvarkingų stabdžių nesuvaldė automobilio. Įspūdis, kad jis vairavo chuliganiškai, galėjo susidaryti dėl jo automobilio įtrūkusio duslintuvo skleisto didelio garso.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojų R. K. ir V. J. parodymais, konstatavo, kad N. K. lenktyniavo su kita transporto priemone, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bei žalios vejos, kėlė realų pavojų kartu važiavusiai keleivei bei liudytojui, stovėjusiam P. Lukšio gatvės kelkraštyje, todėl jo kaltė padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų liudytojų V. J. ir R. K. parodymus vertinti kaip neteisingus, neobjektyvius ar duodamus tendencingai. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad liudytojus V. J. ir R. K. su N. K. sietų konfliktiški, priešiški tarpusavio asmeniniai santykiai, kas leistų šiuos įrodymus vertinti kaip neobjektyvius ar duodamus tendencingai. Be to, teismas nurodytų liudytojų parodymus vertino kaip nuoseklius, neprieštaraujančius nei rašytiniame paaiškinime ir tarnybiniame pranešime nurodytiems duomenims apie teisės pažeidimo aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims, kitiems įrodymams ir dėl to nekeliančius abejonių dėl jų teisingumo. Vertindamas administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu gautų P. Š. paaiškinimo duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad jie neprieštarauja įrodymų, patvirtinančių N. K. kaltę važiavus J. Žemaitės gatve ne tik dideliu greičiu, bet ir tarpusavyje lenktyniaujant su kitu automobiliu, o posūkyje nuvažiavus nuo kelio, užvažiavus ant šaligatvio ir slydus žalia veja, taip keliant grėsmę P. Š. saugumui, visumai. Teismo nuomone, aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu nebuvo nustatytas antrasis automobilis, lenktyniavęs su N. K. vairuojamu automobiliu, nepašalina pareiškėjo kaltės dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Panevėžio apygardos administracinis teismas nesirėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, kadangi jų nepatvirtino kiti įrodymai, kuriuos būtų galima vertinti kaip nekeliančius abejonių. Teismas pažymėjo, kad N. K. parodymai, jog jis, važiuodamas 50-55 km/h greičiu, tik aplenkė lėčiau važiavusį kitą automobilį, o prieš posūkį lėtinant greitį nesuveikė jo automobilio stabdžiai, prieštarauja liudytojų V. J. ir R. K. parodymams, patvirtinantiems išvadą, jog N. K. lenktyniavo su kitu automobiliu, važiuodami šalia vienas kito. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai prieštarauja byloje nustatytiems įrodymams apie įvykio vietoje užfiksuotus jo automobilio stabdymo pėdsakus, kurie, teismo nuomone, nebūtų buvę palikti, jei nebūtų veikę automobilio stabdžiai, ir liudytojų parodymams, kad N. K. nesuvaldė savo automobilio dėl didelio greičio. Teismas taip pat nesirėmė liudytojos A. C. parodymais, dėl jos santykių su N. K. pobūdžio ir vertino juos kaip neobjektyvius, duodamus siekiant byloje N. K. palankaus sprendimo.
III.
Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį ir Kėdainių rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 7 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliantas paaiškina, kad kito automobilio vairuotojas trukdė jam baigti lenkimą, todėl būtent jis pažeidė KET reikalavimus ir kėlė grėsmę žmonių saugumui. Todėl pareigūnai nepagrįstai neieškojo kito vairuotojo. Taip pat N. K. nurodo, jog A. C. buvo įspėta už melagingų parodymų davimą teismui, todėl sakė tiesą. Teismas jos parodymais netikėjo be pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
N. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Administracinio teisės pažeidimo protokole įvardinta pažeidimo esmė – vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje iš chuliganiškų paskatų, lenktyniaudamas su kita transporto priemone, nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir, keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos.
N. K. neigia lenktyniavęs su kitu automobiliu. Jo teigimu, jis bandė aplenkti priešais jį nedideliu greičiu važiavusį automobilį, tačiau pastarasis jam kliudė. Vėliau dingo jo automobilio stabdžiai, todėl jis nesugebėjo įsukti iš Žemaitės į Lukšio gatvę ir užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos. Tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
2008 m. kovo 1 d. rašytame V. J. paaiškinime nurodyta, jog tą dieną, apie 23.40 val. jis, stovėdamas Žemaitės gatvės pabaigoje, pamatė Žemaitės gatve dideliu greičiu lygiagrečiai atvažiuojančius du automobilius. Pasibaigus Žemaitės gatvei, dėl per didelio greičio juodas Opel automobilis 14 metrų stabdė, užvažiavo ant šaligatvio ir įvažiavo į žalią veją, kuria dar stabdė 13 metrų. Iš viso ratai čiuožė 27 metrus. Taip pat V. J. paaiškino, kad ties ta vieta kitas vairuotojas remontavo sugedusią mašiną, šaligatviu ką tik buvo praėję keletas žmonių, kurių gyvybei buvo sukelta grėsmė (ATP byla, b. l. 3). Pažymėtina, kad paaiškinime užfiksuotas aplinkybes liudytojas V. J. patvirtino ir apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 38). Analogiškas aplinkybes savo paaiškinime nurodė ir P. Š. , kuris tuo metu buvo savo automobilyje, o N. K. automobilis pro jį pralėkė 1 metro atstumu, taip sukeldamas jam pavojų (ATP byla, b. l. 5). P. Š. taip pat teigė, kad automobiliai važiavo dideliais greičiais, lenktyniaudami vienas su kitu. Šių liudytojų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Visų pirma liudytojai V. J. ir P. Š. tiesiogiai matė vykdomą teisės pažeidimą, be to byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti pakenkti pareiškėjui.
Remiantis aptartais įrodymais, atmestini pareiškėjo ir A. C. teiginiai, jog N. K. automobilio greitis buvo nedidelis ir jis su niekuo nelenktyniavo. A. C. yra artima N. K. draugė (b. l. 39), todėl tiek ji, tiek pats N. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai laikytini siekiu padėti N. K. išvengti atsakomybės.
Taip pat atmestini ir apelianto teiginiai dėl sugedusių stabdžių. Visų pirma jie nepaneigia chuliganiško elgesio kelyje (lenktyniavimo keliant pavojų kitiems asmenims) fakto. Antra, liudytojų nurodytas ir pareigūnų darytoje fotonuotraukoje užfiksuotas stabdymo kelias (ATP byla, b. l. 7) patvirtina faktą, kad automobilio stabdžiai vis dėlto veikė – jie stabdė ir automobilis slydo keliu, šaligatviu bei žalia veja. Trečia – liudytojo V. J. išmatuotas Opel Vectra stabdymo kelias – 27 metrai. Ši aplinkybė taip pat paneigia tiek pareiškėjo teiginius apie mažą jo vairuoto automobilio greitį, tiek apie neveikusius stabdžius.
Aplinkybė, kad nebuvo surastas kitas vairuotojas, nedaro įtakos N. K. padarytam pažeidimui. Liudytojai aiškiai įvardijo, kad keliu lenktyniavo du automobiliai. Todėl darytina išvada, kad abu vairuotojai padarė atskirus teisės pažeidimus ir abu privalo atsakyti pagal teisės aktus. Vieno vairuotojo nesuradimas nepašalina kito vairuotojo atsakomybės.
ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta atsakomybė – bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. N. K. paskirta nuobauda – 1700 litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 20 mėnesių – yra šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis. Tačiau nuobauda buvo paskirta įvertinus sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarytas KET pažeidimas per metus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl laikytina, kad nuobauda paskirta tinkamai pritaikius nuobaudos skyrimo taisykles (ATPK 30 str.).
Dėl aptartų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.