Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. tyčia nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis, 2015 m. gegužės 30 d., apie 16.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties priėjęs prie lovoje gulinčio A. F., gim. 1947 m., sudavė jam kairės rankos kumščiu vieną smūgį į kairiąją galvos pusę, o A. F. siekiant išvengti tolimesnių smūgių į galvą bei kaire ranka užsidengus galvą, jis sudavė kairės rankos kumščiu ne mažiau vieno smūgio pastarajam per kairiąją ranką bei ne mažiau dviejų smūgių A. F. į dešinį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. F. kirstinę žaizdą su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu kairio antakio srityje, dešinio peties sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio žąsto priekiniame paviršiuje, pilnu viršdyglinio ir podygliniu raumenų sausgyslių plyšimu, raumenų pilvelių antro laipsnio riebaline degeneracija, žąstikaulio ir glianoidalinės kremzlių deformacijomis, skysčio susikaupimu sąnario ertmėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais A. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. jis buvo nuvažiavęs į svečius pas savo senelę A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jam atvykus pas senelę, pamatė, kad pas ją rankose ir galvoje buvo kraujosruvos. Senelės paklausus kas jai atsitiko, ji atsakė, kad taip ją sužalojo senelis - A. F.. Jis dėl to supyko ant A. F. ir nuėjęs pas jį į kambarį jį sumušė. Jis priėjęs prie senelio, paklausė jo kodėl jis mušė senelę. Į jo klausimą A. F. nereagavo, toliau žiūrėjo televizorių. Tuomet jis nuėmė jam akinius ir sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą, kur tiksliai pataikė - neatsimena. Tuomet senelis pradėjo rėkti ir norėjo sugriebti jį rankomis. Tuomet jis sudavė dar keletą kartų. Senelis nuo jo smūgių dengėsi ranka galvą. Kiek tiksliai jis sudavė smūgių ir kur pataikė - tiksliai neatsimena. Atsimena, kad pataikė jam kelis smūgius į petį. Seneliui pradėjus rėkti, kad baigtų jį mušti, jis nustojo smūgiuoti ir daugiau jo nemušė, tik pasakė, kad daugiau nelįstų prie senelės. Dabar galvoja, kad nelabai gerai pasielgė, jog sumušė A. F., mano, kad su juo reikėjo tiesiog pakalbėti. A. F. nėra jo senelis, jis tiesiog gyveno su jo senele, todėl jį vadina seneliu, tačiau jis yra jam ne giminaitis. Dėl to, kad sumušė A. F. - jis labai nuoširdžiai gailisi. A. F. jis atsiprašė, tačiau šis nenori taikytis. Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą apmokėjo pavedimu (b. l. 51, 55).

Nukentėjusiojo A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-30, apie 15.00 val., pas juos į namus atėjo žmonos anūkas A. S., gim. 1981 m.. Jis norėjo iš senelės (iš jo žmonos) pasiskolinti pinigų, bet pinigų žmona neturėjo. Apie 16.30 val. be jokios priežasties priėjęs prie jo pradėjo jį mušti. A. pradėjo kumščiais daužyti jam per veidą, jis užsidengė rankomis, gavo ne mažiau kaip penkis smūgius per veidą, per rankas. Po kaire akimi iškilo mėlynė, praskeltas kairės pusės antakis, mėlynė ant kairės rankos, skauda dešinį petį (b. l. 16). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. F. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Anksčiau kartu su juo gyveno jo žmona A., tačiau dabar ji jau yra mirusi, todėl jis gyvena vienas. Kol jo žmona buvo gyva, paskutiniu metu ji gulėjo lovoje, nevaikščiojo. 2015-05-30 apie 15.00 val. pas jį į namus atėjo A. anūkas A. S.. Girdėjo, kad jis močiutės prašė, kad ši jam paskolintų pinigų. Iki šio įvykio A. buvo gavusi pensiją 230 eurų. 100 eurų jis buvo paėmęs maistui ir vaistams, o 130 eurų buvo likę pas A.. Iki 2015-05-30 A. S. buvo atvažiavęs pas jo žmoną ir per du kartus pasiėmė iš jos 130 eurų, vieną kartą atvažiavęs pasiėmė 100 eurų, po to po keleto dienų - 30 eurų. 2015-05-30 A. pinigų nebeturėjo. A. S. iš jo pinigų niekados nesiskolino ir neprašydavo pasiskolinti. A. S. atėjęs 2015-05-30 apie 15.00 val. paprašė pas močiutę pinigų, po to dar pavalgė. Apie 16.30 val. jis buvo kitame kambaryje nei A.. Į kambarį atėjo A. ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti. Iki to laiko jis su A. nesipyko. A. jį mušė visai be jokios priežasties. Kai A. atėjo pas jį į kambarį, jis gulėjo lovoje ant dešinio peties. Jis priėjęs prie jo, pasakęs „čia tau už močiutę“, pradėjo daužyti jį kairės rankos kumščiu. Ką jis turėjo galvoje taip sakydamas, jis nežino. Jis kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę galvos pusę. Nuo smūgio prakirto antakį, pradėjo bėgti kraujas. Tuomet jis kaire ranka užsidengė galvą, kad jis daugiau nesuduotų smūgių į galvą. Tuomet jis daužė jam per kairę ranką. Į kairę ranką jam pataikė ne mažiau vieno karto. Kiek tiksliai kartų jam A. suduodamas pataikė į kairę ranką - tiksliai pasakyti negali. Po šių smūgių jam buvo ant rankos atsiradusi kraujosruva, juto fizinį skausmą. Kadangi jis gulėjo ant dešinio šono, tai A. S. taikydamas suduoti smūgius į galvą, pataikė ir į dešinį petį. Jam į dešinį petį A. S. pataikė ne mačiau dviejų kartų. Galimai smūgių į petį buvo ir daugiau, tačiau kiek tiksliai - nurodyti negali. Dėl suduotų smūgių į petį juto stiprų fizinį skausmą. Kai A. S. sudavė jam minėtus smūgius, jis pradėjo jam rėkti, kad „gal jau gana“. Tuomet jis nustojo jį mušti ir iš buto išbėgo. Kaip jį A. S. mušė, jo žmona nematė, nes ji gulėjo kitame kambaryje. Kai A. S. išbėgo iš buto, jis atsikėlė, nusiprausė kruviną veidą ir atėjo į policiją. Po šio įvykio jis buvo sutikęs A. S. savo žmonos laidotuvėse. A. S. jo neatsiprašė dėl savo tokio elgesio. Jis taikytis nenori. Kur šiuo metu gyvena A. S. ,jis nežino ir niekados nežinojo. Kiek jam žinoma, jis su savo motina nebendrauja, bendrauja tik su savo tėvu. Anksčiau A. S. buvo registruotas bute, kuriame jis gyevna, tačiau šiame bute jis buvo tik priregistruotas, tačiau niekada negyveno. Anksčiau A. S. prieš jį nenaudojo fizinio smurto (b. l 19).

Liudytojo O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis turi sūnų A. S.. Šiuo metu sūnus yra išvykęs į užsienį, sūnus dirba jo vadovaujamoje įmonėje, vadybininku. Apie senelio A. F. sužalojimą gali paaiškinti tai, kad mama A., buvo pasakiusi jos sūnui, kad už rankų ją tempė A. F.. A. buvo labai silpnos sveikatos, ji dažnai krisdavo iš lovos. Atvažiavęs pas ją į svečius jo sūnus pamatė, kad pas jo mamą A. buvo kraujosruvos ant rankų. Mama jam pasakė, kad kraujosruvos atsirado dėl to, kad A. F. ją tempė už rankų. Tai išgirdęs jo sūnus, supyko ant senelio ir dėl to jį sumušė. Taip jam pasakojo jo sūnus ir jo mama. Jis mamos taip pat klausė, ar ji sakė jo sūnui sakė, kad senelis ją sumušė. Mama jam sakė, kad ji neatsimena, ar ją senelis mušė, neatsimena ar taip sakė jo sūnui. Jo mama galėjo vieną valandą kalbėti taip, o po valandos kalbėti visai ką kitą. Kraujosruvos pas ją galėjo atsirasti dėl to, kad ji krisdavo iš lovos. A. F. blogai girdi. A. F. jam pasakojo, kad jo sūnus nieko jam nesakęs atėjo į kambarį, nuėmė jam akinius ir sudavė jam smūgius. Ar pas A. F. buvo kraujosruvų - jis neatsimena. Žino, kad po jo mamos mirties, jo sūnus su A. F. kalbėjosi, mano, kad sūnus A. F. atsiprašė (b. l. 21).

2015-05-30 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra (b. l. 9-14).

2015-09-11 apžiūros protokolu ir jame pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės - Čobot specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. F., gim. 1947 m., nustatyta kirstinė žaizda su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu kairio antakio srityje, dešinio peties sumušimas pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio žąsto priekiniame paviršiuje, pilnu viršdyglinio ir podygliniu raumenų sausgyslių plyšimu (M.SSP, M.ISP), raumenų pilvelių antro laipsnio riebaline degeneracija, žąstikaulio ir glianoidalinės kremzlių deformacijomis, skysčio susikaupimu sąnario ertmėje (pakitimai patvirtinti MRT ištyrimu). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2015-05-30 ir dėl raiščių plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b. l. 33-34).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. tyčia nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent, kad jis 2015 m. gegužės 30 d., apie 16.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties priėjęs prie lovoje gulinčio A. F., gim. 1947 m., sudavė jam kairės rankos kumščiu vieną smūgį į kairiąją galvos pusę, o A. F. siekiant išvengti tolimesnių smūgių į galvą bei kaire ranka užsidengus galvą, jis sudavė kairės rankos kumščiu ne mažiau vieno smūgio pastarajam per kairiąją ranką bei ne mažiau dviejų smūgių A. F. į dešinį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. F. kirstinę žaizdą su aplinkiniu minkštųjų audinių patinimu kairio antakio srityje, dešinio peties sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio žąsto priekiniame paviršiuje, pilnu viršdyglinio ir podygliniu raumenų sausgyslių plyšimu, raumenų pilvelių antro laipsnio riebaline degeneracija, žąstikaulio ir glianoidalinės kremzlių deformacijomis, skysčio susikaupimu sąnario ertmėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 72-73).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (atlygino Vilniaus teritorinės liginių kasos pareikštą civilinį ieškinį) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. - praeityje neteistas (b. l. 62), kelis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 63-64), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 66), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 67), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 68), dirba (b. l. 69). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomas skirti kaltinamajam įpareigojimas – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymėtina, jog prokuroro siūlomą įpareigojimą - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos - atskirai skirti netikslinga, kadangi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, ir taip privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis A. F. civilinio ieškinio nepareiškė, Valstybinės ligonių kasos 55,72 € dydžio civilinis ieškinys padengtas (b. l. 46).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.