- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-638-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18430-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- V. P., L. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai L. P. ir V. P. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi. Teismui pateiktame prašyme nurodyta, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo dėl skirtingų charakterių, interesų bei tarpusavio nesutarimų įvairiais gyvenimo klausimais. Pareiškėjų teigimu, santuoka iširo dėl abipusės kaltės ir negali būti išsaugota, todėl prašė teismo, neskiriant termino susitaikymui, jų santuoką nutraukti ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymą tenkinti, t. y. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. P. (ikisantuokinė pavardė – „S.“) ir V. P. nutraukti, po santuokos nutraukimo L. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „S.“, V. P. palikti pavardę „P.“, patvirtinti pareiškėjų L. P. ir V. P. 2019 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas (pareiškėjas) V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-24336-869/2019, o pareiškėjų L. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu palikti nenagrinėtą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
3.1. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktinei L. P. lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (jo vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, sudaro 67.100 Eur), o apeliantui – du (sodo) žemės sklypai ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 35840 Eur (9240+10500+16100), t.y. beveik dvigubai mažesnė nei buto vertė.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19080-1094/2019 (t.y. kitoje, nei skundžiama) dėl trūkumų pašalinimo buvo nurodyta, kad pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra taisytina, o trūkumus reikia pašalinti, pasirašant naują sutartį. Kadangi apeliantas nebepalaikė savo anksčiau pasirašytos sutarties, jis sutuoktinės pataisytos sutarties (kuria buvo ištaisyti kiti trūkumai, nekeičiant aukščiau nurodyto nesąžiningo turto pasidalijimo) pasirašyti nesutiko. Todėl, nepašalinus trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19080-1094/2019 pareiškimas buvo pripažintas laikomu nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams. Kad pareiškėja L. P. (ar jos atstovas) vienašališkai ištaisė sutarties trūkumus ir iš naujo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo „tarpusavio sutarimu“, apeliantui iš viso nebuvo žinoma. Apelianto manymu, sutuoktinė L. P. apie jam siunčiamus teismo pranešimus jo neinformavo tyčia, siekdama nuslėpti nuo jo informaciją apie naujais užvestą bylą (gyvendama tame pačiame bute, ji galėjo nuslėpti nuo apelianto jam paliktus pašto pranešimus apie jam adresuotas siuntas).
3.3. Apeliantas į bylą pateiktų dokumentų, t. y. 2019-06-12 pareiškimo dėl santuokos nutraukimo tarpusavio sutarimu ir 2019-06-12 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašinėjo. Jis yra įsitikinęs, kad pareiškėja suklastojo teismui pateiktus dokumentus. Apeliantui nežinoma, ar egzistuoja vientisi originalūs dokumentai, kuriuos būtų galima pateikti ekspertizei, tačiau net iš tokių kopijų akivaizdžiai matosi, kad apelianto vardas ir pavardė yra atspausdinti ant, arba virš parašo, nors pasirašant jau paruoštą dokumentą, būtų atvirkščiai.
3.4. Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pačioms šalims, kas taip pat galimai sutrukdė nustatyti tikrąją šalių valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir įsitikinti, ar teismui pateikta sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus. Taip pat teismas turėtų įsitikinti, ar šeima iširo galutinai, išsiaiškinti, ar prašymas paduotas apgalvotai, nepasikarščiavus, ar jis atitinka šalių valią. CK 3.53 str. 1 dalis nustato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šios bylos atveju iš teismui pateikto prašymo matyti, kad šalys nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o savo prašyme nenurodo, kad negyventų kartu ar nevestų bendro ūkio (juo labiau – daugiau kaip metus laiko), todėl įstatyme numatytos prezumpcijos teismas konstatuoti negalėjo.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėja L. P. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliantas, skųsdamas sprendimą, teigia, kad jam nebuvo žinoma apie procesą, pateikto prašymo nutraukti santuoką ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties jis nepasirašė ir ši sutartis neatitinka jo tikrosios valios. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo preziumuoti, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitiko apelianto valios, dokumentai yra suklastoti ar pateikti teismui be apelianto žinios. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad apelianto vardas ir pavardė yra ant parašo, nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad apelianto parašas yra suklastotas. Tačiau atsižvelgiant į neįprastą pasirašymo būdą (parašas yra neryškus ir yra toje pačioje vietoje, kur apelianto pavardė), sutiktina su apeliantu, kad teismas galėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą bent jau tam, kad apeliantas patvirtintų savo parašo tikrumą. Tuo labiau, kad pareiškime nebuvo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
7. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio.
8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi šalims turtas padalintas ne lygiomis dalimis. Apeliantas pateikė duomenis, kad patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sutuoktinei L. P. lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (jo vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, sudaro 67 100 Eur), o apeliantui – du (sodo) žemės sklypai ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 35 840 Eur (9240+10500+16100), t.y. beveik dvigubai mažesnė nei buto vertė. Nei teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nutraukiant santuoką ir dalijant bendrą turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodytos priežastys, remiantis teismų praktika, turi būti nurodytos teismui, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties patvirtinimo, galėtų nustatyti, ar tokios sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų turtinių teisių. Todėl pripažintina, jog apeliantui pagal sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitekus mažiau nei ½ daliai bendro turto, jo turtinės teisės buvo pažeistos. Be to, santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra reikalinga abiejų sutuoktinių bendra suderinta valia. Nagrinėjamu atveju, iš apelianto išdėstytos pozicijos, akivaizdu, jog sutuoktiniai iš tikrųjų nepasiekė bendro sutarimo dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka vieno iš pareiškėjų (apelianto) tikrosios valios ir pažeidžia jo teisėtus interesus, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas.
10. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinus teismo sprendimą pareiškėjų L. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu palikti nenagrinėtą. Toks prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme, nes CK 3.53 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis nurodyta CK 3.53 str. 4 d. Taip pat šalims išaiškintina, jog nepavykus surasti bendro sutarimo, šalys turi teisę ginčą dėl santuokos nutraukimo spręsti ieškininės teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.