Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-20 · Byla Nr. Ik-574-505/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
Ik-574-505/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01398-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-574-505/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01398-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 22.,74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Edvinui Musinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr.20-6-1-67 ir šio nutarimo pagrindu 2010 m. gruodžio 10 d. taikytą prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą Nr. 20-6-1-67 (b.l. 5,6,10,11).

Pareiškėjas skunde nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad taikyta prevencinė priemonė yra nepagrįsta, įžeidžianti asmens garbę ir orumą, grubiai pažeidžianti jo, kaip žmogaus ir piliečio teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų. Pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamame oficialiame perspėjime nenurodyti jokie konkretūs įtariami veiksmai, varžantys kitų asmenų teises bei skatinantys organizuotą nusikalstamumą. Iš skundžiamo oficialaus perspėjimo teksto matyti, kad jis priimtas neturint jokių faktinių duomenų apie daromus veiksmus, o tik įspėjant dėl galimų tokių veiksmų atlikimo. Skundžiamame akte nenurodytas būtinas šios prevencinės priemonės taikymo pagrindas, kas leidžia teigti, kad pagrįsto tokio pagrindo apskritai nėra.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą, o atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui taikyta poveikio priemonė yra ne represinio, o prevencinio pobūdžio, kurios tikslas šalinti nusikalstamumą. Taikant šią poveikio priemonę buvo įvertinta konkreti situacija, ištirtos visos turinčios reikšmės aplinkybės. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad oficialiame perspėjime nenurodyti konkretūs veiksmai, varžantys kitų žmonių teises ir skatinantys organizuotą nusikalstamumą. Oficialaus perspėjimo forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymo Nr. 5-V-314 ,,Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo“. Oficialus perspėjimo tekstą sąlygoja ne tik Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - ONUĮ) 5 straipsnis, apibrėžiantis oficialaus perspėjimo sąvoką, bet ir šio Įstatymo 4 straipsnis, numatantis prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus. Pareiškėjo nurodyti motyvai, kad jam nebuvo išaiškinta, kokie konkretūs jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, yra atmestini, nes oficialiame perspėjime neturi būti (ir negali būti) nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Nėra pagrįstas argumentas, jog prevencinio poveikio priemonė pritaikyta ne dėl to, kad jis padarė ar daro. Įstatymo 3 straipsnyje numatytas pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t.y. pareiškėjas nepagrįstai lygina prevencinio poveikio priemonę su represine. Prevencinė poveikio priemonė taikytina remiantis ne tik viešųjų šaltinių pagalba, bet surinkta operatyvinių veiksmų atlikimo metu, užfiksuojant Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Atstovas posėdžio metu paaiškino, kad A. B. bendrauja su daugeliu asmenų, priklausančių Kauno ir kitų miestų nusikalstamų grupuočių atstovams. Be to, pareiškėjas jau buvo teistas, šiuo metu niekur nedirba. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą (viešą ir slaptą operatyvinę) ir piliečio asmenybę, nuspręsta taikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą (b.l. 15-17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtino nutarimą Nr.20-6-1-67, kuriuo nutarta pareiškėjui taikyti prevecinę poveikio priemonę- oficialų perspėjimą (b.l.28). Vykdydamas nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. G., vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškė A. B. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, jo buvimas demokratinėje visuomenėje sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms (b.l.29).

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo Nr.20-6-1-67 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris priimtas vykdant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr.20-6-1-67.

2010 m. gruodžio 10 d. nutarime Nr. 20-6-1-67 dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo, nurodyta, kad prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą – A. B. nutarta taikyti atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie šio asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmens teises ir laisves.

Oficialiame perspėjime nurodyta, kad jis priimtas remiantis nutarimu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad A. B. veiksmai varžo kitų asmenų teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Oficialiame perspėjime pareiškėjui aiškiai nurodyti aspektai, kad jam, savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai remiant organizuotas grupes ar nusikalstamus susivienijimus, priklausant jiems, teikiant finansinę ar materialinę paramą, naudingą informaciją nusikalstamai veiklai plėtoti, turint tikslą padaryti nusikaltimus ir kitą neteisėtą veiklą, keliančią žalą valstybės, visuomenės ir asmenų interesams, slepiant ir apie tai nepranešant teisėsaugos institucijoms, bus taikomos teisinio poveikio priemonės, asmenį traukiant administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 7).

Oficialus perspėjimas yra viena iš ONUĮ 3 str. įtvirtintų prevencinio poveikio priemonių rūšių. Oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (ONUĮ 5 str.). Pagal ONUĮ 4 str. tokia prevencinio poveikio priemonė gali būti taikoma asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmenų ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais reiškia, jog ,,vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus“.

Aiškindamas ONUĮ 4 str. taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti (ABTĮ 86 str. taikymo prasme išaiškinti) nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu). Svarstomoje normoje nurodytos informacijos pobūdis bei turinys parodo, kad ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo požiūriu tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1387/2009 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui A. B. taikyta prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas - grįsta įslaptinta informacija, taip pat informacija, gauta iš viešųjų šaltinių (b. l. 30-44). Vieši bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjas yra teistas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius LR BK 294 str. 1 d. inkriminuotą veiką. Matyti, kad asmuo bendrauja ir palaiko ryšius su įvairių Lietuvos miestų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Viešos medžiagos visuma, nors ir leidžia spręsti apie galimus pareiškėjo ryšius su tam tikrais asmenimis, galimai susijusiais su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau šie faktiniai duomenys nėra pakankami prevencinio poveikio priemonės taikymui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo įvykdymas buvo neatsiejamas nuo įslaptintos informacijos, gautos atliekant operatyvinius veikmus, kuri buvo pateikta teismui teismo posėdžio metu susipažinti bei įvertinti. Įslaptintoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veika nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi, ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Tokie įslaptinti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti oficialaus perspėjimo taikymo, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, įslaptinta medžiaga nėra vienintelė ir absoliuti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų - atsiradimui. Teismui pateikta įslaptinta opretayvinė medžiaga nagrinėjamu atveju vertinta visumoje su byloje esančiais viešais duomenimis ir įtvirtina viešus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padeda visiškai užtikrinti teisingumą bei sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas A. B. palaiko ryšius su organizuotomis grupuotėmis ir gali vykdyti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai yra ONUĮ numatytas pagrindas taikyti ptrevencinio poveikio priemonę- oficialų perspėjimą.

Reikalavimas, kad pareiškėjas laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nedarytų oficialiame perspėjime nurodytų teisės pažeidimų, nėra didesnis pareiškėjo laisvių suvaržymas nei numato ONUĮ 5 str. nuostata, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą oficialų perspėjimą vien dėl to, kad pareiškėjas yra įspėtas nedaryti konkrečių teisės pažeidimų.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad vykdant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Algirdo Kaminsko 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtintą nutarimą Nr.20-6-1-67 pareikštas A. B. 2010 m. gruodžio 10 d. oficialus perspėjimas Nr. 20-6-1-67 ir minėtas nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, taigi naikinti jų nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiDaina KukalienėNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė