- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-28-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- AB „Šiaulių bankas“, AB bankas „Hansabankas“, AB „SAMPO bankas“, UAB „Hansa gyvybės draudimas“, AB „Snoro bankas“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovo G. N. atžvilgiu civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei E. N. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Tretieji asmenys: AB „Šiaulių bankas“, AB bankas „Hansabankas“, AB „SAMPO bankas“, UAB „Hansa gyvybės draudimas“, AB „Snoro bankas“, išvadą teikiantis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. N. pateikė ieškinį atsakovei E. N. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Atsakovė E.N. pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovo atžvilgiu, tai yra įpareigoti ieškovą perduoti raktus nuo jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei netrukdyti atsakovei juo naudotis iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad dar iki ieškinio pareiškimo, kuomet ieškovas ir atsakovė nusprendė nutraukti santuokinį gyvenimą, ieškovas uždraudė atsakovei patekti į butą bei naudodamas psichologinę prievartą atėmė nuo jo raktus, ko pasėkoje pažeidė atsakovės turtinius interesus bei sukėlė grėsmę, kad bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutartį atsisakyti tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ieškovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tik esant esminei sąlygai, tai yra esant pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra prevencinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pažymėjo, kad vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovei.
Šalies argumentai
Atsakovė E.N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovo atžvilgiu tenkinti. Nurodo, kad dar iki ieškinio pareiškimo, kuomet ieškovas ir atsakovė nusprendė nutraukti santuokinį gyvenimą, ieškovas kategoriškai uždraudė atsakovei patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovei ir ieškovui priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei naudodamas psichologinę prievartą, tai yra grasindamas susidorojimu, atėmė buto raktus. Atsakovė teigia, kad ieškovas šiuo metu gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo veiksmais riboja atsakovės ir vaiko teisę naudotis jiems priklausančia nuosavybe, bei ignoruoja atsakovės prašymus perduoti jos ir vaiko asmeninius daiktus. Atsakovė teigia, kad toks ieškovo elgesys pažeidžia jos ir vaiko teises bei kelia grėsmę jos turtiniams interesams. Nurodo, kad teismas pažeisdamas CPK 148 str. 1 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo ilgiau nei 3 dienas nuo jo gavimo, tai yra daugiau nei 30 dienų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, be to teismas parengiamojo posėdžio metu nenagrinėjo atsakovės prašyme nurodyto fakto, kad prieš ją ieškovas panaudojo psichologinę prievartą. Atsakovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas tokiais savo veiksmais apriboja jos teisę naudotis ieškovui ir atsakovei bendrąja jungtine nuosavybės teise bei asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, nes jos taip pat taikomos tuo atveju, kai siekiama apskritai apsaugoti asmens (vaiko ir vieno iš sutuoktinių) turtinius ir neturtinius interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas G. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad pagal atsakovės prašymą antstolis atliko bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių daiktų aprašą ir pavedė juos saugoti ieškovui. Teigia, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, nes ji pati išėjo gyventi iš pastarojo buto pas kitą vyrą, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą, nenurodė, kodėl ir kaip gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teigia, kad vien tai, jog atsakovė ginčo metu negali patekti į butą, dar nereiškia, kad ji to negalės padaryti po teismo sprendimo priėmimo, juolab, kad pats ieškovas prašo teismo butą priteisti atsakovei.
Atskirasis skundas netenkinamas.
CK 3.65 str. yra išvardintas baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas bei jų taikymo pagrindai, nagrinėjant šeimos bylas. Pastarojo straipsnio 1 d. yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš kurių viena, kaip nurodyta CK 3.65 str. 2 d. 3 p., įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Kitaip tariant CK 3.65 str. 2 d. nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės ar turtinės vaiko ar vieno iš sutuoktinių teisės. Vadinasi, norint pritaikyti vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, iš byloje esančios medžiagos turi būti nustatyta reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė neįrodė realios grėsmės vaiko ar atsakovės interesams. Atskirajame skunde kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė tik įrodinėja faktą, kad ieškovas neleidžia jai pateikti į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pasiimti jame esančių daiktų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad šio fakto egzistavimas pažeidžia jos ar vaiko interesus, pavyzdžiui, ji ir vaikas nebeturi gyvenamosios vietos, bute liko jos ir vaiko buities poreikiams tenkinti reikalingi namų apyvokos daiktai, bute liko atsakovės piniginės lėšos ir pan. Priešingai, atsakovė neneigia ieškinyje nurodyto fakto, kad ji pati ieškovo neverčiama savo pasirinkimu išėjo gyventi į kitą vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti motyvai, kad ji negali naudotis butu ir jame esančiais daiktais, kad iš jos atimti raktai ir pan., nes šiais motyvais ji tiesiog konstatuoja faktą, kad negali laisvai patekti į butą, iš kurio pati išėjo, tačiau atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kaip ir kodėl dėl to, kad ji nepatenka į butą, yra pažeidžiamos jos ar vaiko teisės (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad nagrinėjant šeimos bylas teismas yra aktyvus, be kitų bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimčių, numatytų CPK IV dalies XIX skyriuje, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Kitaip tariant iš pradžių teismui turi kilti abejonė, ar byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų pakanka teisingam bylos išsprendimui, o tik po to, teismas gali inicijuoti įrodymų tai abejonei pagrįsti/eliminuoti rinkimą. Šiuo atveju nei iš atskirojo skundo motyvų, nei iš kitos bylos medžiagos nėra nustatyta, kad vaiko ar atsakovės interesams dėl to, kad ji negali laisvai patekti į butą, egzistuoja grėsmė ar bent jau tikimybė, jog tokia grėsmė jų interesams gali kilti ateityje, todėl ir teismas pagrįstai neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad teismas parengiamojo posėdžio metu neinicijavo atsakovės teiginio apie ieškovo psichologinio smurto naudojimo prieš ją, siekiant atimti buto raktus, nagrinėjimo.
Atmetamas kaip nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas aiškiai įvardino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esminę sąlygą bei aiškiai nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir tuo atveju, kai siekiama apginti vieno iš sutuoktinų ar vaiko interesus (CK 3.65 str.), tačiau tai, jog pirmosios instancijos teismas to nenurodė priimtoje nutartyje, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog teismas susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį (CPK 328 str.). Todėl pastarasis atsakovės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su kitu atsakovės atskirojo skundo argumentu, tai yra, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas pažeidžiant CPK 148 str. 1 d. nustatytą 3 dienų nuo prašymo gavimo terminą. Tačiau atsižvelgiant į kitų bylos aplinkybių visetą, tai yra į tai, kad nebuvo ir nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes nenustatyta grėsmė jos ar vaiko interesams, CPK 148 str. nustatyto termino nesilaikymas šiuo konkrečiu atveju negali būti traktuojamas kaip esminis ir pakankamas pagrindas pirmosios instancijos nutarčiai naikinti (CPK 328 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, pastarasis atsakovės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovė nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.