Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant D. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „L.“ direktoriaus V. P. atstovės advokatės J. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. P. atstovės advokatės J. M. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro R. K. 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai 2013 m. liepos 15 d. pateiktas UAB „L.“ direktoriaus V. P. pranešimas apie galimai V. R. atliekamą nusikalstamą veiką – poveikį liudytojams. Minėtame pranešime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas V. P. skundas dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo V. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., dėl to, kad V. R. interneto tinklalapiuose paskelbė apie V. P. kaip UAB „L.“ direktorių bei vienintelį akcininką asmeniškai ir viešai niekinančią bei užgauliai žeminančią, tikrovės visiškai neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą UAB „L.“ direktoriumi ir vieninteliu akcizininku V. P.. Pranešime taip pat nurodyta, kad V. P. 2013 m. liepos 13 d. sulaukė keleto skambučių iš buvusio darbuotojo S. J., kuris pokalbio metu jam pranešė, kad jam prieš porą valandų skambino buvęs UAB „L.“ darbuotojas V. R. ir pasiūlė už vieno atlyginimo dydžio sumą (2500 Lt) liudyti V. R. naudai, t.y. liudyti prieš V. P.. Taip pat S. J. pranešė V. P., jei pastarasis jam duos daugiau nei 2500 litų, tai S. J. neis liudyti V. R. naudai. Vėlesnio pokalbio metu S. J. minėjo, kad V. R. siūlo jam jau 10000 (dešimties tūkstančių) litų sumą už liudijimą V. R. naudai. Šio telefoninio pokalbio metu, V. P. siūlymu, V. P. ir S. J. susitarė susitikti 2013 m. liepos 16 d. ir aptarti S. J. rūpimą klausimą. Pareiškėjo teigimu, analogiškų V. R. siūlymų liudyti jo naudai galėjo sulaukti ir kiti buvę UAB „L.“ darbuotojai A. A., R. L., L. M., V. M.. Pranešimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, turinčių požymių nusikaltimų, numatytų BK 233 str. bei 181 str.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 233 str. ir 181 str., požymių.

Pareiškėjo UAB „L.“ direktoriaus ir vienintelio akcininko V. P. atstovė advokatė J. M. minėtą nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tokį skundą atmetė ir konstatavo, kad prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą, teisingai įvertino skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Skunde pažymima, kad nei tyrimo metu, nei skundą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo aiškintasi kokiu tikslu S. J., sulaukęs V. R. skambučio, skambino pareiškėjui, nenustatyta, kokiu būdu buvo bendrauta su kitais buvusiais UAB „L.“ darbuotojais – A. A., R. L., L. M., V. M., kadangi jie liudytojais nebuvo apklausti, nebuvo vertintas ir santykių tarp V. P. ir V. R. pobūdis.

Apie teismo posėdį pareiškėjui, jo atstovei, prokurorui pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Į posėdį šie asmenys neatvyko, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atstovės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia V. P. atstovė advokatė J. M., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjo atstovės dėmesys, kad ji skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad V. R. siekė paveikti buvusius UAB „L.“ darbuotojus, kad šie teisme duotų parodymus jo naudai, už tokius veiksmus siūlydamas pastariesiems piniginį atlygį.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tikrinant V. P. gauto pareiškimo duomenis, buvo apklaustas liudytoju S. J., kuris paneigė pareiškime prokuratūrai nurodydamas aplinkybes, paaiškindamas, kad 2013 m. liepos mėnesį jam tikrai skambino V. R., prašydamas pastarojo liudyti teisme prieš UAB „L.“ direktorių ir vienintelį akcininką V. P., tačiau S. J. atsisakė veltis į V. R. ir V. P. tarpusavio konfliktą. S. J. papildomai nurodė, kad jokio atlygio už liudijimą teisme V. R. jam nesiūlė. Liudytojas patvirtino, kad po V. R. skambučio, jis paskambino V. P. ir pasakė apie V. R. skambutį (byla Nr. 1.11.-(208711)-325/2013, b. l. 6-7). Tyrimo metu liudytoju buvo apklaustas ir pareiškimą prokuratūrai pateikęs UAB „L.“ direktorius V. P., kuris nurodė, kad 2013 m. liepos 13 d. jam paskambino S. J. ir pranešė, kad pastarajam skambino V. R., prašęs jo liudyti teisme prieš V. P. bei už tai pažadėjo vieno atlyginimo dydžio atlygį. V. P. siūlė susitikti su S. J., tačiau pastarasis atsisakė. Po kelių valandų V. P. vėl paskambino S. J., nurodydamas, kad V. R. už liudijimą teisme jam pasiūlė jau 10000 (dešimties tūkstančių) litų sumą. V. P. papildomai paaiškino, kad S. J. jokių pinigų iš jo neprašė (byla Nr. 1.11.-(208711)-325/2013, b. l. 8-9).

Vertinant V. P. liudytojo apklausos protokole bei pareiškime prokurorui nurodytas įvykio aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad juose esama esminių prieštaravimų. Nors skunde apygardos teismui aiškinama, kad šie prieštaravimai yra pagrįsti, nes V. P. liudytojo apklausa buvo atlikta 2013 m. liepos 23 d., o pareiškimas prokuratūrai buvo pateiktas dar 2013 m. liepos 14 d., todėl akivaizdu, kad V. P. apklausiamas liudytoju nurodė tam tikras naujas įvykio aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos teikiant pareiškimą prokuratūrai, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu sutikti negali. Kaip matyti iš 2013 m. liepos 23 d. V. P. liudytojo apklausos protokolo, jis paaiškino, kad siūlė S. J. susitikti, tačiau šis atsisakė, nurodė, kad S. J. telefoninio pokalbio metu su V. P. iš jo jokių pinigų neprašė. Tuo tarpu 2013 m. liepos 14 d. pareiškime prokuratūrai nurodomos kiek kitokios įvykio aplinkybės. Pareiškime V. P. nurodė, kad jis susitarė susitikti su S. J., susitikimas turėjo įvykti 2013 m. liepos 16 d., paaiškino, kad S. J. telefoninio pokalbio su V. P. metu prašė pinigų iš pastarojo, paaiškindamas, jeigu V. P. duos jam daugiau pinigų nei siūlo V. R., tai S. J. neis liudyti V. R. naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, t.y., ar S. J. susitarė susitikti su S. J., ar S. J. telefoninio pokalbio su V. P. metu prašė iš jo pinigų, pareiškėjui turėjo būti žinomos tiek teikiant prokuratūrai pareiškimą, tiek jį apklausiant liudytoju.

Kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje, tikrinant V. P. pareiškimo duomenis, buvo bendrauta ir su kitais pareiškime minimais UAB „L.“ buvusiais darbuotojais, t.y. A. A., R. L., L. M. ir V. M., kurie patvirtino, kad V. R. niekada nesiūlė jiems duoti melagingų parodymų prieš V. P. (byla Nr. 1.11.-(208711)-325/2013, b. l. 10). Atmetant pareiškėjo atstovės argumentą, kad nei tyrimo metu, nei apylinkės teisme nebuvo nustatyta, kokiu būdu buvo bendrauta su minėtais asmenims ir, ar toks būdas atitinka BPK reikalavimus, pažymėtina, kad 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. N. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad su minėtais asmenimis buvo bendrauta telefonu, pranešime nurodyti ir šių asmenų telefonų numeriai, kuriais buvo skambinta.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo V. P. atstovės advokatės J. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.