Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų :Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams , kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jie savo atsiliepimuose nurodė, bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. B. parodė, kad jis yra sūnus, po tėvo mirties mama liko viena gyventi bute ir ten tvarkėsi, darė remontą, mokėjo mokesčius už elektrą , šiukšles, dirbo žemę, sodino daržą. Po tėvo mirties mama nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, galvojo, kad viskas jai liko. Prašo pareiškimą tenkinti, sutinka, kad visą turtą paveldėtų mama.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ji kartu dirbo su K. B. ir jos vyru, juos pažįsta seniai. Kai S. B. prieš kelis metus mirė, K. B. liko gyventi jų bute, jį tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką.

Liudytoja B. A. parodė, kad ji gyvena tame pačiame kaime. Po S. B. mirties liko butas, kuriame gyvena K. B., liko jų baldai, namų apyvokos daiktai, technika. K. B. po vyro mirties bute darė remontą, vedėsi centralinį apšildymą,dirbo žemę prie namo.

Iš santuokos liudijimo matyti matyti, kad S. B. ir K. B. susituokė (duomenys neskelbti)

Iš mirties liudijimo matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbti)

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. B. gimė (duomenys neskelbti), jo tėvas-S. B., motina-K. B..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad S. B. vardu nuosavybės teise registruota: 3/9 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbti), esančio (duomenys neskelbti); butas , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbti), esantis (duomenys neskelbti); 2/3 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbti), esančio (duomenys neskelbti).

Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarių biuro liudijimo matyti, kad po S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbti), mirties į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo nei pagal įsatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta.

Iš 2018-06-15 notaro nutarimo matyti, kad notarė N.D. K. B. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą po sutuoktinio S. B. mirties išdavimo atmetė, nes ji prašymą pateikė, praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bei nepateikė duomenų, kad faktiškai palikimą yra priėmusi.

Iš Pakruojo rajono Klovainių seniūnijos pažymos matyti, kad K. B. gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbti).

Iš mokesčių sąskaitų ir kvitų matyti, kad K. B. mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos K. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja K. B., įrodinėdama palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad ji naudojasi, valdo, prižiūri butą ir žemę, likusius po vyro mirties. Pareiškėjos K. B. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja K. B. po savo vyro S. B. mirties (duomenys neskelbti), liko gyventi santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbti), jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, dirbo po vyro mirties likusią žemę, tokiu būdu ji po vyro S. B. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443-445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. B. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbti), pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad K. B. a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbti)., mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.