Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas ir nuteistajam A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, nustatyta atlikti poilsio dienomis, pakeista įprastine arešto atlikimo tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu prižintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė, nustatant ją atlikti areštinėje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi buvo tenkintas A. P. prašymas leisti nuteistajam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi patenkinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą, pakeitė A. P. arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis į įprastinę arešto atlikimo tvarką, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis panaikinta.

2. 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus pataisos namų teikimas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, atliekamos poilsio dienomis, pakeitimo areštu, atliekamu įprasta tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus pataisos namų teikimas patenkintas ir nuteistajam A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatyta atlikti poilsio dienomis, pakeista į įprastine tvarka atliekamą arešto bausmę.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 61 straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) reglamentuota, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis areštą atliekantis nuteistasis padarė pažeidimą, į paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių skaičių ir pobūdį, taip pat nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo esmės.

7. Sprendžiant dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo įprastine tvarka atliekamu areštu, turi būti ne formaliai vertinamas pats savaime faktas, jog nuteistasis kurį laiką sutartu laiku neatvyksta atlikti bausmės, o būtina atsižvelgti į tokio neatvykimo priežastis ir įvertinti jų pobūdį. Teisingumo bei protingumo principai, kurie galioja ir baudžiamojoje teisėje, suponuoja, jog arešto bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas turėtų būti siejamas su subjektyviomis, nuo nuteistojo valios priklausančiomis aplinkybėmis, t. y. kai nuteistasis sąmoningai ir tyčia, nesant jokių objektyvių priežasčių, vengia atlikti jam paskirtą bausmę. Jei objektyviai egzistuoja nuo nuteistojo valios nepriklausančios ir jo nekontroliuojamos aplinkybės, kurios nuteistajam kliudo susitarime nustatyta tvarka atlikti paskirtą arešto bausmę, tokiu atveju arešto bausmės atlikimo sąlygos neturėtų būti keičiamos net ir tuo atveju, jei nuteistasis ne visada informuoja apie neatvykimo priežastis, nes pats savaime neinformavimas neeliminuoja objektyvių aplinkybių buvimo, jei jos iš tikrųjų egzistuoja.

8. Skunde nurodoma, kad A. P. yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos arešto bausmės - 24 paras iš 40. 2018 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime A. P. paaiškino, kad negalėjo atvykti atlikti arešto bausmės, nes sirgo. 2019 m. kovo 7 d. paaiškinime A. P. Vilniaus pataisos namų administraciją vėl informavo, kad serga ir kad kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką, kad būtų sudaryta gydytojų konsultacinė komisija išvadai dėl atleidimo nuo arešto bausmės atlikimo dėl ligos pateikimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš teismui teikiamos 2019 m. rugsėjo 13 d. medicininės pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. A. P. turėjo nedarbingumą dėl ligos, kurios kodas M10.07 (idiopatinė podagra, čiurna ir pėda). Iš kartu su medicinine pažyma teikiamo vizito lapelio matyti, kad A. P. VšĮ Centro poliklinikoje 2019 m. spalio 3 d. numatytas vizitas pas gydytoją. Pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina A P. nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis iš tikrųjų serga podagra, kuri lemia sveikatos sutrikimus, kurie šiuo metu jam kliudo atlikti arešto bausmę. Pažymėtina, kad podagra nėra išgydoma liga, ja sergama visą gyvenimą ir ji sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, kurių metu yra reikalinga savalaikė pagalba. A. P., būdamas jauno amžiaus, į kurį laiką jaučiamus negalavimus nekreipė reikiamo dėmesio ir į gydytojus nesikreipė, ko pasėkoje podagra jam buvo diagnozuota jau kurį laiką esant šiai ligai. Kadangi liga iškart nebuvo pradėta gydyti, nuteistąjį vis dar gana dažnai ištinka priepuoliai, kurių metu jį kamuoja nepakeliami pėdos ir čiurnos skausmai, sąnarių tinimas, sukyla aukšta temperatūra, o priepuoliams numalšinti yra reikalinga skubi medikų pagalba, nes nėra vienos tabletės, kurią išgėrus priepuolis praeina. Yra būtinas spektras skirtingų vaistų, kurie vartojami atsižvelgiant į priepuolio stadiją ir tyrimų rezultatų rodiklius. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad A. P. tol, kol liga nėra iki galo suvaldyta ir jam kartojasi priepuoliai, negali atlikti arešto bausmės, nes buvimas izoliuotam jam užkerta savalaikės medicininės pagalbos prieinamumą, kuri priepuoliu metu yra būtina. Tai taip pat patvirtina, kad A. P. neatvyksta atlikti likusios arešto bausmės dalies dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ir nekontroliuojamų priežasčių.

12. Skunde pažymima, kad esant aptartoms aplinkybėms ir pagal turimus duomenis jokio pagrindo spręsti, kad A. P. piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą arešto bausmę, nėra. Papildomai šią aplinkybę paneigia ir faktas, kad A. P. jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, todėl jei jis turėtų siekį išvengti bausmės atlikimo, jis nuo pat pradžių būtų jos vengęs. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas spręsdamas priešingai, akivaizdžiai neįsigilino į situaciją, rėmėsi prielaidomis dėl gydytojų konsultacinės komisijos išvados ir bylą nagrinėjo formaliai, net neišklausęs paties A. P.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos advokatės A. U., kuri nė karto nebuvo susitikusi su nuteistuoju. Nuteistasis net neturi jokių jos kontaktų, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jos dalyvavimas byloje bei A. P. interesų gynyba buvo formali. Jei būtų priešingai, tai gynėjas būtų žinojęs ir teismui nurodęs, tiek aplinkybes apie A. P. ligą, jos požymius, tiek ir aplinkybes apie gydytojų konsultacinės komisijos išvadą. Todėl vertinant tai, kad gynėjas negalėjo nurodyti sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių, buvo būtina išklausyti patį A. P., kuris teismui buvo pranešęs, kad numatytame posėdyje negalės dalyvauti dėl ligos. Manytina, kad tai pažeidžia vieną iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje - teisę į teisingą teismą bei teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

14. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. P. pagal 2017 m. liepos 16 d. susitarimą su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nr. LV-135, arešto bausmę turėjo atlikinėti Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. kovo 31 d. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) areštinėje nuo 2017 m. sausio 23 d. 10 val. kiekvieną savaitę po dvi paras iš eilės (pradedant pirmadieniais ir baigiant trečiadieniais). Pagal šį susitarimą nuteistasis atliko dvidešimt keturias paras. Apie neatvykimo priežastis Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. kovo 31 d. - Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) administraciją informavo tik kelis kartus. Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. kovo 31 d. - Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) administracija, vadovaujantis BVK kodekso 59 straipsnio 5 dalimi, apie A. P. neatvykimą atlikti paskirtą arešto bausmę 2018 m. rugsėjo 18 d. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato administracijai atsiųstame paaiškinime nuteistasis A. P. teigė, kad sirgo, bet pažadėjo iki spalio 1 dienos atvykti susitarti dėl likusios bausmės atlikimo, tačiau A. P. ir toliau nesilaikė susitarimo ir neatvyko atlikti bausmės. Vilniaus pataisos namai (iki 2019 m. kovo 31 d. - Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) 2018 m. spalio 31 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė spręsti klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirto arešto, kuris 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytas atlikti poilsio dienomis, pakeitimo areštu, atliekamu įprastine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi teikimo netenkino. Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. kovo 31 d. - Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) administracija, vadovaujantis BVK kodekso 59 straipsnio 5 dalimi, apie nuteistojo A. P. neatvykimą atlikti paskirtą arešto bausmę pakartotinai 2019 m. vasario 21 d. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. kovo 31 d. - Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas) administracijai atsiųstame nuteistojo A. P. paaiškinime teigė, kad jis 2018 metais kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką su prašymu sudaryti gydytojų konsultacinę komisiją ir pateikti išvadą dėl atleidimo nuo arešto bausmės atlikimo dėl ligos, tačiau komisija galutinės išvados dar nepateikė. Taip pat A. P. pridėjo advokato prašymus VšĮ Centro poliklinikai dėl informacijos pateikimo ir VšĮ Centro poliklinikos atsakymą. A. P. ir toliau nesilaiko susitarimo ir neatvyksta atlikti bausmės.

15. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina A. P. nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis iš tikrųjų serga podagra, kuri lemia sveikatos sutrikimus, kurie šiuo metu jam kliudo atlikti arešto bausmę. Nuteistąjį vis dar gana dažnai ištinka priepuoliai, kurių metu jį kamuoja nepakeliami pėdos ir čiurnos skausmai, sąnarių tinimas, sukyla aukšta temperatūra, o priepuoliams numalšinti yra reikalinga skubi medikų pagalba, todėl akivaizdu kad A. P. neatvyksta atlikti likusios arešto bausmės dalies dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ir nekontroliuojamų priežasčių. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad objektyviai, dėl šiuo atveju turimų sveikatos sutrikimų, negalėdamas atlikti likusios bausmės, nuteistasis turėjo galimybę, apie kurią jis buvo informuotas - kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl bausmės atlikimo grafiko pakeitimo, tačiau į jį nesikreipė, nepateikė pataisos namams jo neatvykimą pateisinančių ir negalėjimą atlikti bausmę patvirtinančių dokumentų. Iš byloje esančio susitarimo matyti, kad nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas su poilsio dienomis atliekamos arešto bausmės ypatumais ir su nustatyta atsakomybe, kuri kyla nuteistajam sutartu laiku neatvykus atlikti bausmės ir nepranešus apie objektyvias priežastis, dėl kurių nuteistasis neatvyko minėtos bausmės atlikti. Sutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis yra informuotas apie tai, jog jei pažeis poilsio dienomis atliekamos arešto bausmės atlikimo tvarką, teismas šią bausmę savo sprendimu gali pakeisti į įprastine tvarka atliekamą arešto bausmę. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog nuteistasis tokiais savo veiksmais parodė atsainų požiūrį ir abejingumą jam paskirtai ir likusiai neatliktai arešto bausmei, todėl toks elgesys negali būti toleruojamas ir pateisinamas.

16. Skunde nurodomoms aplinkybėms patikrinti, apeliacinės instancijos teismas pareikalavo duomenų iš A. P. gydymo įstaigos. Iš VšĮ „Centro poliklinika“ gautų medicininių dokumentų - 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. medicinos išrašų matyti, kad A. P. lankėsi pas traumatologą – ortopedą bei pas reumatologą, skundėsi čiurnos patinimu ir skausmu po didesnio fizinio krūvio; kelio sąnario, pėdų sąnario skausmais, pacientui buvo taikytas gydymas. Taip pat medicinos išrašuose nurodyta, kad po minėtų specialistų konsultacijų pacientas pas šeimos gydytoją neatvyko, pas šeimos gydytoją kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. dėl paūmėjusio podagrinio artrito paūmėjimo, buvo paskirtas priešuždegiminis gydymas. Dėl besitęsiančių simptomų bei neefektyvaus gydymo pakartotinai kreipėsi 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d., koreguotas gydymas bei paskirtos gydytojų specialistų rekonsultacijos, reikalingos GKK išvadai suformuluoti. Iš 2019 m. spalio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formos (Forma Nr. E025) matyti, kad pacientas skundėsi kairės blauzdos, čiurnos pėdos tinimu, skausmu. Aprašyme taip pat nurodyta, kad gydytojo reumatologo konsultacija numatyta 2019 m. gruodžio 3 d. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad dėl teismo prašymo sudaryti GKK ir pateikti išvadą apie sveikatos būklę A. P. kreipėsi 2019 m. kovo 6 d. Pacientas siųstas traumatologo-ortopedo ir reumatologo konsultacijoms, kurių išvados turi būti pateiktos GKK. Po specialistų konsultacijų pacientas turėjo grįžti pas šeimos gydytoją gauti siuntimą į GKK, tačiau, kaip matyti iš prieš tai nagrinėtų išrašų, A. P. po konsultacijų pas šeimos gydytoją neatvyko, kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. dėl paūmėjusio podagrinio artrito. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad A. P. ligos dėl kurių, kaip teigiama, jis negali atlikti arešto bausmės, diagnozuotas 2013 m. rugsėjo 9 d., paskirtas gydymas vaistais. Daugiau jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog nuteistasis šiuo metu dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad BVK 174 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. P. piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą arešto bausmę, dėl ko pagrįstai nuteistajam paskirta arešto bausmė, nustatyta atlikti poilsio dienomis, pakeista areštu, atliekamu įprastine tvarka. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatomis,

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.