Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 209² straipsnio 2 dalies, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 p., reikalavimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2014 m. spalio 23 d. 18.15 val., malkų įlankos jūrų uosto poste UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas V. D. 2014-10-20, 16.00 val. MDAS sistemoje pateikė importo deklaraciją LRN : 4 (duomenys neskelbtini), o 18 val. (duomenys neskelbtini). Atlikus detalų krovinio patikrinimą rasta : 1 prekė laminuotos durys iš plaušo deklaruota 550 vnt. rasta 553 vnt. ir papildomai 6 vnt. durų staktų. 3 prekė vonios užuolaidos iš plastikų nerasta, rasta 32 kg 120 vnt. durų spynos užraktų. 1 ir 3 prekės muifinės tarpininko atstovas nepateikė tikrinimui ir nedeklaravo nustatyta tvarka. 2 prekė deklaruota neteisingu kodu (duomenys neskelbtini), pagal prekės klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti deklaruota (duomenys neskelbtini). Neteisingas prekės kodo deklaravimas turėjo įtakos mokesčių paskaičiavimui. Prekės muitinės tarpininko atstovas V. D. pažeidė prekių deklaravimo tvarką nustatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 punktą. Tokiu būdu, V. D. kalfinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 209² straipsnio 2 da1ies, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 p..

Teismo posėdyje V. D. parodė, kad, iš tiesų, prekių deklaravimo metu buvo padaryta klaida ir buvo nurodytos ne tokios prekės, ne toks kodas. Jis deklaravo UAB (duomenys neskelbtini) prekes ir ši įmonė užsakė prekes, o jis jas deklaravo. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kad nėra už'uolaidų, kad durų buvo įkrauta daugiau. UAB (duomenys neskelbtini) pripažino, kad neteisingai jam pateikė informaciją apie prekes, o jis, pasitikėdamas kliento pateikta Informacija, jos pagrindu užpildė deklaracijas. Tai netyčinis pažeidimas, padarytas per klaidą, iš kurio jis nesiekė pasipelnyti ir negavo jokios naudos, o ir valstybei jokie nuostoliai padaryti nebuvo. Prašo atsižvelgti į tai, kad terrninale stovi virš 6000 konteinerių ir kiekvieno jų turinio fiziškai patikrinti neįmanoma. Be to, muitinės tarpininkas yra UAB „N. G.", kurioje jis yra darbuotojas, o tuo tarpu protokolas yra surašytas jam kaip fiziniam asmeniui.

2

UAB ,,Makanada“ 20l4 m. gruodzio 9 d. rastu nustatyta, kad bendrovė teikė UAB (duomenys neskelbtini) reikalingus dokumentus muitinės deklaracijos įforminimui. Forminant deklaraciją, buvo paskirtas detalus prekių patikrinimas ir nustatyta klaida. Bendrovė pripažįsta, kad pateikdami informaciją muitinés tarpininkui UAB ,,N. G.“, jie suklaidino apie krovinio sudétį konteineryje (b. 1. 27).

Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią UAB ,,N. G.“ vykdytojas, be kitų pareigų įsipareigojo deklaruoti prekes ir klientui pageidaujant pateikti jas muitiniam tikrinimui (b. l. 12-13).

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalį kyla uz deklaranto neteisingų duomenų pateikimų deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnį kyla už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teises pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkricio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Kaltu dėl administracinio teises pažeidimo padarymo asmuo gali buti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotiną to asmens kaltės įrodymą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi buti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bet iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti paša1inti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartį, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos daviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teises pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Tuo tarpu ATPK 250 straipsnio I punktas reglamentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ar laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objetyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 str.). Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, bet sąmoningai leido joms kilti. Tuo tarpu pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pabrėžtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių.

Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t.y. psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (S. Š.. Administracinė atsakomybė. Justitia: 2005, Vilnius. P. 218) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad atliekant deklaravimo procedūrą, buvo vadovautasi Užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad byloje esančiu rašytiniu paaiškinimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažino, jog pateikė klaidingus duomenis (b. l. 12-13).

Išanalizavus ir įvetinus byloje surinktą medžiagą, matyti, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, kad šiuo atveju V. D., atlikdamas muitinės procedūras ir remdamasis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais prekių duomenimis galėdamas laisvai rinktis, kaip elgtis, pasirinko būtent priešingą teisei elgesio variantą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. D. kaltę byloje nėra.

Nesant vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – nenustačius asmens, padariusio teisės pažeidimus kaltės, negali kilti ir teisinės pasėkmes bei atsakomybė už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 209² straipsnio 2 dalies, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 p., padarymą.

Esant tokioms aplinkybėms, administracinis procesas kaltinant V. D. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 209² straipsnio 2 dalies, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 p., nutrauktinas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinį procesą V. D. kaltinant padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 209² straipsnio 2 dalies, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 p., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.