Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G.Večerskas Byla Nr.1A-480-397/2007 Teisėja V.Gadiškienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant gynėjui advokatui Antanui Morkūnui prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria G. L. pripažintas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 17 str. 2 d. esant nepakaltinamam. Ta pačia nutartimi G. L. skirtos priverčiamosios medicininio pobūžio priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad G. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 284 str.ld., o būtent: 2005-05-14, apie 14 val. 30 min., parduotuvėje „Pigiau grybo" iš chuliganiškų paskatų - be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra išvadino parduotuvės „Pigiau grybo" pardavėją K. D. necenzūriniais žodžiais, apstumdė ją taip pat susistumdė su A. P., sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus rankomis bei peiliu į veido, kaklo sritį bei kairiąją ranką, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. G. L. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str.ld.

Apeliacinius skundu G. L. teigia, jog jam inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė be peilio, nes jo neturėjo. Nusikaltimą įvykdė dėl alkoholio poveikio, o blaivus gali realiai mąstyti, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą. Nesupranta, kodėl nebuvo akistatos su nukentėjusiais, o J. V. apklaustas kaip liudytojas. Teigia, kad Utenoje buvo streso būklėje ir su medikais mažai kalbėjo. Nurodo, kad laisvėje išlaiko 4 vaikus, tačiau jį siunčia į logoninę neribotam laikui, dėl ko jis negalės dirbti. Prašo paskirti pakartotinę ekepertizę, nes bausmę gali atlikti įkalinimo įstaigoje, kur dirbtų. Mano, kad jam gali būti taikomas ambulatorinis gydymas.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. L. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., 395 str. nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai G. L. pripažino padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. esant nepakaltinamam. G. L. iš esmės kaltės ir neginčija. Nuosprendyje G. L. kaltė pagrįstai įrodyta nukentėjusiosios K. D., liudytojų I. M., V. V. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad aukščiau minėtų trijų proceso dalyvių parodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo ir atitinka pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl ko nebuvo prieštaravimų, bei, jiems nesant, būtinybės juos šalinti ir atlikti G. L. prašomą akistatą su nukentėjusiais. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų parodymų seka, kad parduotuvėje „Pigiau grybo“ G. L., būdamas neblaivus, užgauliojo nukentėjusiąją K. D., po ko susistumdė su ją užstojusiu vyru, ir, išsitraukęs lenktinį peilį, juo ėmė mosuoti prieš minėtą vyrą. Grumtynių metu G. L. laikytas peilis nukrito ant žemės, jį paėmė liudytojas J. V. ir vėliau pateikė policijai (1t., 33 b.l.). Šie parodymai patvirtina, jog uždraustą įstatymo veiką G. L. įvykdė su peiliu, ką taip pat patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 481/05(09), kurioje konstatuotos pjautinės žaizdos A. P. kakle ir kairėje rankoje. Kadangi J. V. betarpiškai matė parduotuvėje „Pigiau grybo“ vykusį įvykį, tačiau neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, tai pagrįstai buvo apklausiamas kaip liudytojas (BPK 78 str.).

Byloje esantys duomenys rodo, kad G. L. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje nustatyta, jog G. L. inkriminuojamo nusikjaltimo padarymo metu sirgo ir šiuo metu srerga mišrios kilmės siplnaprotystė, dėl ko negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, G. L. reikalingas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Ekspertų, tyrusių G. L. būklę, komisiją sudarė teismo psichiatrai ekspertai ir teismo pasichologė ekspertė, kurių turima kvalifikacija ir ekspertinio darbo stažas teismui nesuteikia jokio pagrindo abejoti ekspertizės akto nepagrįstumu, be to tos pačios ekspertizės išvadas patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas-psichiatras A. G. Tad ir šioje dalyje apelianto skundo motyvai dėl naujos ekspertizės skyrimo, ambulatorinio gydymo skyrimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš virš aptarto, pirmos instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 400, 401, 403 str., BK 98 str. reikalavimų. Teismo priimta nutartis G. L. atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. L. apeliacinį skundą atmesti.