Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1150-779/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
e2S-1150-779/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00923-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
E. O.
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1150-779/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00923-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.6.12.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. O. (E. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. O. prašymą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. O. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti 2008 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties, kuria palikėjos J. O. įpėdinai susitarė dėl paveldimo turto, sąlygas ir nurodyti, kokios jo nuosavybės dalys į turtą turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

2. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo.

3. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai, pareiškėjas ir jo seserys I. B. (buvusi pavardė – O.) bei A. O. su nutartimi nesikreipė į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ su prašymu pakeisti duomenis, susijusius su nuosavybės teisių įregistravimu į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ pareiškėjo ir jo seserų nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą įregistruotos 1995 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi tik 2024 m. vasario 15 d., prašydamas pakeisti duomenis, susijusius su nuosavybės teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotomis pareiškėjo nuosavybės teisėmis Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties pagrindu. VĮ „Registrų centras“, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą atidėti prašomus atlikti veiksmus, kadangi registro tvarkytojas negali padaryti vienareikšmės išvados, kokia dalis minėtų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), nutarties pagrindu turi būti įregistruota pareiškėjui, t. y. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti prieštaringi duomenys 2.4 punkte ir 2.5 punkte. Todėl VĮ Registrų centras nurodė pareiškėjui patikslinti minėtą dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo prašymo netenkino.

6. Teismas nustatė, jog taikos sutartimi tarp ieškovo A. J. (A. J.) ir atsakovų V. O. (V. O.), E. O., I. O., A. O., P. O. (P. O.) buvo išspręstas ginčas dėl 1995 m. sausio 17 d. Trakų rajono notarų biuro notarės D. A. atsakovams išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje dėl gyvenamojo namo 1A1m, u/n (duomenys neskelbtini), vištidės 2I1m, u/n (duomenys neskelbtini), tvarto 3I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 4I1m, u/n (duomenys neskelbtini), viralinės 5I1m, u/n (duomenys neskelbtini), daržinės 7I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), sandėlio 9I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 10I1m, u/n (duomenys neskelbtini), pirties 11I1m, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.

7. Atsakovas E. O. tik 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl registro duomenų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį pakeitimo. 2024 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas sustabdė E. O. prašymo nagrinėjimą, kadangi negalėjo padaryti vienareikšmės išvados dėl pareiškėjui priklausančios turto dalies, dėl taikos sutarties 2.4 ir 2.5 punktų prieštaringumo.

8. Teismas nustatė, jog taikos sutarties 2.4 punktu J. O. įstatyminiai įpėdiniai E. O., I. O., A. O. sutiko, kad ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime, būtų ištaisyta aritmetinė klaida, po žodžių „...turtą paveldi“ ištaisant skaičius ir žodžius iš „po 1/15 (vieną penkioliktąją) dalį“ į „po 1/5 (vieną penktąją) dalį“, o taikos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad sutarties 1 punkte nurodytą turtą paveldi E. O., I. O., A. O. – 1/3 dalį turto lygiomis dalimis.

9. Teismas vertino, jog tam, kad galima būtų spręsti dėl prašymo pagrįstumo, reikia turėti duomenis, kurių pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis. Konstatavo, jog po teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau negu 15 metų, byla, kuri buvo išspręsta nurodyta nutartimi, buvo sunaikinta 2019 m. spalio 9 d. pasibaigus jos saugojimo terminui. Teismas, išskyrus nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis, neturi jokių duomenų sprendimui priimti, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėjas E. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka. Paaiškino, jog su prašymu kartu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 22 d. sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo, taip pat 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, kurią pareiškėjas gavo iš archyvo. Mano, jog tikėtina, kad archyve yra ne tik minėta nutartis, bet ir visa byla, todėl teismo išvada, kad nuo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei 15 metų ir byla, kuri buvo išspręsta nurodyta nutartimi, buvo sunaikinta 2019 m. spalio 9 d., pasibaigus jos saugojimo terminui, laikytina nepagrįsta. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodytą datą byla buvo perduota Vilniaus regioniniam valstybės archyvui ir ten tebėra. Tokiu atveju teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nurodyti pareiškėjui papildomus reikalingus įrodymus, bet ne atsisakyti tenkinti prašymą.

10.2. Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, formaliai ir atmestinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, jo netenkinęs, pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir lūkesčius. Teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadas, nei pačių išvadų bei įstatymų aktų, kuriais rėmėsi. Mano, jog padarytas esminis proceso teisės pažeidimas – neišsamiai motyvuota skundžiama nutartis, dėl ko neteisingai galėjo būti išspręsta byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo nutartį netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.

13. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo A. J. ir atsakovų V. O., E. O., I. O., A. O., P. O., kuria buvo išspręstas ginčas dėl 1995 m. sausio 17 d. Trakų rajono notarų biuro notarės D. A. atsakovams išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje dėl gyvenamojo namo 1A1m, u/n (duomenys neskelbtini), vištidės 2I1m, u/n (duomenys neskelbtini), tvarto 3I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 4I1m, u/n (duomenys neskelbtini), viralinės 5I1m, u/n (duomenys neskelbtini), daržinės 7I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 8I1ž, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 9I1m, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlio 10I1m, u/n (duomenys neskelbtini), pirties 11I1m, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

16. Taikos sutarties 2.4 punktu J. O. įstatyminiai įpėdiniai E. O., I. O., A. O. sutiko, kad ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime būtų ištaisyta aritmetinė klaida, po žodžių „...turtą paveldi“ ištaisant skaičius ir žodžius iš „po 1/15 (vieną penkioliktąją) dalį“ į „po 1/5 (vieną penktąją) dalį“. Taikos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad sutarties 1 punkte nurodytą turtą paveldi E. O., I. O., A. O. – 1/3 dalį turto lygiomis dalimis.

17. Pareiškėjas E. O. 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl registro duomenų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį pakeitimo. 2024 m. vasario 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas sustabdė E. O. prašymo nagrinėjimą, kadangi negalėjo padaryti vienareikšmės išvados dėl pareiškėjui priklausančios turto dalies, dėl taikos sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose prieštaringumo.

18. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nurodė pareiškėjui patikslinti minėtą dokumentą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinanti 2008 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties, kuria palikėjos J. O. įpėdinai susitarė dėl paveldimo turto, sąlygas ir nurodyti, kokios jo nuosavybės dalys į turtą turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau teismas pareiškėjo prašymo netenkino, nustatęs, jog tam, kad galima būtų spręsti dėl prašymo pagrįstumo, reikia turėti duomenis, kurių pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis.

19. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, jog ji nemotyvuota, be to vertina, jog byla yra ne sunaikinta, o saugoma Vilniaus regioniniam valstybės archyve.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais.

21. Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo reikalavimus.

22. Aprašo 35 punktas numato, kad išnagrinėtos teismo proceso bylos sutvarkomos ir perduodamos į teismo archyvą praėjus vieniems metams po teismo proceso bylų užbaigimo. Patikrinęs visą teismo proceso bylos medžiagą, teisėjas arba teismo pirmininko įgaliotas teismo darbuotojas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodykle bei šio Aprašo 60 punkte nustatytais dokumentų išliekamosios vertės kriterijais, nurodo metus, iki kurių įskaitytinai teismo proceso byla turi būti saugoma. Jei ši byla turi būti saugoma nuolat, užrašo žodį „nuolat“. Užbaigtos bylos saugojimo terminą bylas tvarkantis darbuotojas pažymi bylos viršelyje ir LITEKO (Aprašo 45 punktas). Civilinių, baudžiamųjų, administracinių, administracinių nusižengimų bylų saugojimo terminas skaičiuojamas nuo bylos užbaigimo dienos, įsiteisėjus galutiniam teismo priimtam procesiniam sprendimui, kuriuo atitinkama byla išnagrinėjama iš esmės (Aprašo 46 punktas). Aprašo 61 punktas numato, kad jei teismo proceso bylos saugojimo terminas, numatytas Dokumentacijos plane, yra pasibaigęs, atliekama joje esančių dokumentų vertės ekspertizė ir priimamas sprendimas dėl tolesnio jos saugojimo ar sunaikinimo. Sprendimus dėl tolesnio bylos saugojimo ar naikinimo siūlo teismo archyvas. Pasibaigus bylos saugojimo terminui iš trumpai ir ilgai saugomų baudžiamųjų, civilinių bei administracinių bylų išimami ir paliekami saugoti nuolat pirmosios instancijos teismo ir aukštesniųjų instancijų teismų priimti baigiamieji procesiniai sprendimai, kuriais išnagrinėta byla (nuosprendžiai, sprendimai, nutarimai, nutartys), į kitas kalbas išversti baigiamieji procesiniai dokumentai, taip pat išimami ir panaikinti procesiniai sprendimai (64 punktas). Apie teismo proceso bylos bei procesinių dokumentų sunaikinimą pažymima Liteko (Aprašo 70 punktas).

23. Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 341 punktas numato, jog bylos dėl paveldėjimo saugomos 10 metų, o 389 punkte numatyta, jog sprendimai ir nutartys civilinėse bylose saugomi nuolat.

24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo, todėl ši civilinė byla turėjo būti saugoma 10 metų. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės kortelės Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, jog byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį 2008 m. gegužės 29 d. Nutartis įsiteisėjo 2008 m. birželio 6 d. Taigi bylos saugojimo terminas suėjo 2018 m. birželio 6 d. Minėta byla sunaikinta 2019 m. spalio 9 d., aprašo Nr. (duomenys neskelbtini), kas vadovaujantis Aprašo 70 punktu, pažymėta ir Liteko sistemoje.

25. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byla yra sunaikinta, pasibaigus jos saugojimo terminui, apie bylos sunaikinimą pažymėta Liteko sistemoje, todėl visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog byla saugoma archyve, kur pareiškėjas gavo ir Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartį. Kaip minėta, pasibaigus bylos saugojimo terminui iš civilinės bylos išimamas ir paliekamas nuolat saugoti baigiamasis procesinis sprendimas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Civilinė byla buvo sunaikinta, o nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, palikta nuolatiniam saugojimui. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byla sunaikinta, o neturėdamas bylos duomenų, teismas negalėjo išaiškinti nutarties.

26. Pažymėtina ir tai, kad nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) nenustato kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).

27. Taigi šiuo konkrečiu atveju turi būti įvertinta klausimo, dėl kurio kyla neaiškumų, specifika. Palikėjos J. O. įpėdiniai taikos sutartimi susitarė dėl paveldimo turto dalių nustatymo, tačiau kilus neaiškumų dėl taikos sutarties sąlygų, kilo būtinybė jas išaiškinti, tačiau neturint duomenų, kurių pagrindu patvirtinta taikos sutartis, teismas negali išaiškinti taikos sutarties sąlygų, prieštaraujančių viena kitai dėl paveldimo turto dalies, nes tai reikštų nutarties pakeitimą. Kadangi sprendimo išaiškinimas yra sudėtinė teismo sprendimo trūkumų ištaisymo instituto dalis, todėl teismas, išaiškindamas sprendimą, turi remtis duomenimis, kurių pagrindu galėtų padaryti atitinkamas išvadas dėl sprendimo išaiškinimo, o ne remtis spėjimais bei prielaidomis. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė papildomų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl nutarties išaiškinimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, jog šiuo atveju iškilo būtinybė išaiškinti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, tačiau tam reikalingi papildomi dokumentai, todėl pareiškėjui išaiškintina, jog skundžiama nutartimi nepatenkinus jo prašymo, jam nėra užkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su nauju prašymu išaiškinti nutartį, pateikiant teismui papildomus duomenis, reikalingus išnagrinėti šį klausimą, tokius kaip taikos sutartis, taikos sutarties 2.4 punkte minimas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 1995 m. sausio 17 d. Trakų rajono notarės D. B. (A.) paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti bylos dokumentai, tam, jog teismas galėtų pašalinti teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus netikslumus.

29. Taip pat atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais argumentais, pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė esminius motyvus, todėl vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nemotyvuota.

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjo E. O. prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo, procesinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė