- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- II-199-1082/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00156-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Dainius Mažylis
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu V. V. buvo nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 120 eurų bauda už tai, kad jis 2023-01-26 apie 10 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nevykdė statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) PD IV PAS vyriausiųjų tyrėjų D. P. ir T. B. aiškiai išreikšto, teisėto reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą tapatybės nustatymui, vietoje to nuo pareigūnų bėgo, atsisėdo į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo išvažiavo. Tuomet automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, ten persėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo išvažiavo, toliau bandė pasišalinti nuo policijos pareigūnų, nevykdė jų aiškiai išreikšto teisėto reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) k., išlipo iš automobilio, jį besivejantį policijos pareigūną D. P. nustūmė ir užsirakino teritorijos viduje esančiame pastate. Atvykus ir uniformuotiems policijos pareigūnams, V. V. toliau kurį laiką nevykdė aiškiai ir garsiai reiškiamų teisėtų policijos pareigūno reikalavimų atidaryti pastato duris, siekiant nustatyti asmens tapatybę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo išreikalauti pareigūnės T. B. turimą mobilaus ryšio telefoną ir jį teismo posėdžio metu, dalyvaujant specialistui, apžiūrėti (tikslu nustatyti minimo įvykio metu padaryto vaizdo įrašo trukmę, laiką, įraše esančias aplinkybes). Skunde pateikia skundžiamame nutarime nurodytą jam inkriminuojamo pažeidimo esmę. Nurodo, kad jo neteisėtų epizodų yra 7, tačiau nuo pirmojo iki šešto epizodams patvirtinti nėra pateikta nei vieno vaizdo ir garso įrašo. Yra įsitikinęs, kad ir pastarieji epizodai buvo filmuojami, tačiau mano, kad policijos pareigūnai tyčia nepateikia realios informacijos. Mano, kad buvo pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, nes jam nesuprantama už kurį epizodą jam skirta nuobauda. Kad D. P. ir T. B. yra policijos pareigūnai jis nežinojo, nes jie jam neprisistatė, nerodė policijos pareigūnų pažymėjimų, o kad minėti asmens yra policijos pareigūnai, sužinojo tik atvykus uniformuotiems policijos pareigūnams. Teigia, kad T. B. filmavo visą pokalbį, tačiau byloje pateikta tik maža dalis T. B. užfiksuotos situacijos. Pažymi, kad nestūmė policijos pareigūno D. P., todėl prašo atlikti akistatą tarp jo ir T. B. bei D. P.. Kai jis buvo patalpoje, kuri priklauso jo broliui, girdėjo, kad kažkokie asmenys jam sakė išeiti, tačiau vartuose nebuvo jokios akutės, pro kurią galėtų pažiūrėti ir įsitikinti kokie asmenys jo prašė išeiti. Tik pažiūrėjęs pro vartų tarpą pamatė, kad su juo kalba policijos pareigūnai ir tada jis, nebijodamas dėl savo saugumo, įvykdė jo atžvilgiu išreikštus reikalavimus. Prašo išreikalauti visus vaizdo įrašus, nes minimi pareigūnai jam neprisistatė ir jokių pažymėjimų nerodė. Nutarime nurodyta, kad jam inkriminuojama veika buvo padaryta, kai jis tyčia neatidarė garažo vartų, tačiau nurodo, kad jis iš karto atidarė garažo vartus, kai atvyko policijos pareigūnai, vilkintys uniformas, o per kiek laikos jis turėtų atidaryti vartus policijos pareigūnams, įstatyme nėra nurodyta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimą ir paaiškino, kad datos neatsimena, išėjus iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė du asmenis – vyrą ir moterį, jie paklausė jo vardo, pavardės, paprašė asmens dokumento. Jis pasakė, kad dokumento neturi, kad neprivalo vežiotis su savimi, sėdo ir išvažiavo paimti dokumentų, kad turėtų su savimi. Sakė jiems, kad važiuoja atsivežti dokumento. Jie sakė, kad važiuos kartu. Jie neprisistatė, kas tokie yra, nebuvo apsirengę spec. drabužiais. Pareigūnas turi prisistatyti, parodyti pažymėjimą, tada jis parodytų savo dokumentą. Prieš kelias dienas jam telefonu paskambino ir pranešė, kad jis yra kviečiamas į policiją. Jis pasiteiravo kokiu reikalu yra kviečiamas, jam atsakė, kad ateisi ir sužinosi. Tų dviejų asmenų nepažinojo. Jis sakė, kad važiuoja atvežti dokumentų, nenorėjo, kad jie kartu važiuotų. Sėdo į automobilį, važiavo pas brolį į garažą, jie jį pradėjo persekioti. Tada grįžo, persėdo į kitą automobilį, nes kitame buvo palikti raktai. Atvažiavo, pastatė mašiną ir įėjo į teritoriją. Jie ėjo iš paskos. Duris užsitrenkė. Einant į garažą, matė, kad eina iš paskos tie du asmenys. Tada jie baladojo į duris, po 10 min. duris jis pats atidarė. Iš pradžių neatidarė jiems durų, nes nebuvo pasiėmęs dar dokumentų ir nežinojo kas tie asmenys yra, nes tai buvo privati teritorija. Paskui išgirdo kitus balsus, truputį atidarė duris ir pamatė policijos pareigūnus, tada atidarė duris ir išėjo. Per duris gerai girdisi. Atvažiavusiems uniformuotiems pareigūnams pateikė dokumentus, pasitikrino dėl girtumo. Jis nesistumdė, nes jei būtų stumdęs, būtų jį paguldę į purvą. Nuo pareigūnų atvykimo į kiemą iki garažo durų užtrenkimo praėjo gal 10-15 min. Pareigūnai filmavo 3 sek., o moteris visą laiką filmavo, ji visą laiką rankoje laikė telefoną. Telefonas buvo nukreiptas į jį.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vyr. tyrėju, pažeidėją pažįsta iš darbo. Jis nepakluso jų (pareigūnų) teisėtiems reikalavimams. Šių metų sausio mėn., su T. B. vyko įteikti šaukimo. Iš pradžių skambino ir norėjo telefonu pakviesti į apklausą, bet Pareiškėjas atsisakė, tada nusprendė jam gyvai įteikti šaukimą. Pareiškėją rado jo gyvenamojoje vietoje, prisistatė jam, jis elgėsi neadekvačiai, prisistatė ne savo vardu. Tada jis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, mes jam sekėme iš paskos, paskui jis suko ratus, sėdo į kitą automobilį, nuvažiavo į kitą angarą. Jis (liudytojas) bandė Pareiškėją sustabdyti, bet Pareiškėjas jį (liudytoją) nustūmė. Paskui atvažiavo kiti policijos pareigūnai, tada jis (Pareiškėjas) atidarė duris. Jis (liudytojas) vyko tarnybiniu automobiliu civiliais rūbais. Žinojo kaip V. V. atrodo iš policijos duomenų bazės. Jis prieš tai bendravo su V. V. telefonu. Kai nuvyko, prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, parodė pažymėjimą, pasakė, kad nori įteikti šaukimą. Kolegė buvo šalia. V. V. sakė, kad nėra V. V.. Jis pokalbio metu atsisakė rodyti asmens dokumentą. Jis bėgo ir šoko į automobilį, užsirakino dureles ir važiavo, jie liepė jam nevažiuoti, bet jis neklausė. Jie važiavo V. V. iš paskos, naudojo garsinius signalus, skambino 112. Jis (Pareiškėjas) po kurio laiko persėdo į kitą automobilį, tada atvažiavo į kitą vietą ir tada užsirakino. Mano, kad V. V. suprato, kad jie yra policijos pareigūnai, nes jau telefonu atsisakė bendrauti. Nuvažiavus rodė pažymėjimus, bet V. V. atsisakė bendrauti. V. V. pastūmė jį (liudytoją), kad spėtų uždaryti duris. Pažeidėjas rėkė, kad neišeis, buvo neadekvatus. V. V. buvo užsidaręs gal 20 min. Kai atvažiavo kiti pareigūnai, tada V. V. išėjo, mano, kad pažino pareigūną, nes turėjo su juo reikalų. Atvykus kitiems pareigūnams, buvo reikalavimas pateikti dokumentus. Kai V. V. rodė pažymėjimą, buvo gal 2 metrų atstumu. Išlipus iš automobilio, pasakė, kad yra policijos pareigūnas, kad atvyko įteikti šaukimą, tuo pačiu rodė pažymėjimą, kolegė stovėjo šalia. Iš pradžių pažeidėjas nurodė, kad jis nėra V. V., tada jis (liudytojas) liepė parodyti asmens tapatybės dokumentą. V. V. pasakė, kad bus pristatytas į policijos įstaigą patikrinti tapatybę, tada jis pradėjo bėgti į savo automobilį. Jiems tarnybinės uniformos nėra privalomos ir vaizdo įrašas nėra privalomas. Jam atrodo, kad T. B. filmavo savo telefonu keletą sekundžių.
Liudytoja T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vyr. tyrėja. Tuo metu, atliko ikiteisminį tyrimą sausio pabaigoje, buvo nutarimas apklausti V. V. liudytoju. Paskambino V. V. telefonu, prisistatė, bet jis atsakinėjo keistus dalykus, tada buvo nutarta jam įteikti šaukimą gyvai. Vyko su D. P. į V. V. gyvenamąją vietą. Bandymas prisikvieti V. V. buvo tiek iš jos pusės, tiek iš D. P.. Su D. P. nuvyko iš pradžių į V. V. gyvenamąją vietą, tada kaimynas paskambino V. V., pasakė, kad jo ieško pareigūnai. Įvykio dieną, važiavo tarnybiniu automobiliu, turėjo pažymėjimus, nuvažiavo į gamybines patalpas, buvo du žmonės, parodė pažymėjimus, V. V. jų šalinosi, pasakė ne savo vardą, jie paprašė jo pateikti asmens dokumentą, sakė, kad nesinešioja, tada V. V. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. V. V. nuėjo į savo automobilį, sakė, kad nuvažiuos ir atveš dokumentus. Ji savo telefonu nufilmavo, kaip V. V. įsėdo ir nuvažiavo. V. V. nuvažiavo į kitą teritoriją. Ten jis užsidarė. D. P. bandė atidaryti vartus. Ji tuo metu kalbėjo telefonu. Matė pastatą, kur buvo užsidaręs V. V., laukė kitų pareigūnų pagalbos. Paties fakto, kaip V. V. įbėga į pastatą, nematė. D. P. bandė jį kalbinti išeiti, tą ji girdėjo. D. P. buvo prie durų, beldė į duris, ji apėjo pastatą, žiūrėjo ar atvyksta pareigūnai. Atvykę pareigūnai kalbino atidaryti duris, sakė, kad nori tyrėjai šaukimą įteikti. Nematė, kad V. V. butų atidaręs duris. Patvirtina, jog jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės teisingos. V. V. kalbėjo nelabai etiškai, necenzūrinius žodžius vartojo išėjus iš angaro. Supranta, kad žmogus gali bijoti, bet ji prisistatė, kad yra pareigūnė, parodė pažymėjimą. Nefilmavo visko, nes reikėjo važiuoti iš paskos. To įrašo nebeturi, jį įkėlė į sistemą ir įrašą ištrynė, kai surašė protokolą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti skundą.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, neigia savo kaltę, teigia, kad atvykę policijos pareigūnai buvo be uniformų, jam neprisistatė, todėl jis ir nevykdė jų reikalavimų, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo ir jo atstovo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo ir jo atstovo nuomonėms, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.
Pareiškėjui inkriminuoto ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas neneigia administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nevykdęs teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau nurodo, kad šiuos jo veiksmus lėmė tai, kad policijos pareigūnai neprisistatė, neparodė jam savo pažymėjimų, todėl jis bijodamas dėl savo saugumo nuvažiavo į jo broliui priklausančias patalpas ir ten buvo, kol atvyko kiti policijos pareigūnai ir tik tada jis įvykdė jo atžvilgiu išreikštus pareigūnų reikalavimus. Teismas tokius Pareiškėjo teiginius vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos priemonę bei jo siekį išvengti atsakomybės, nes pastaruosius teiginius paneigia objektyvūs bylos įrodymai.
Kaip matyti, teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. B. ir D. P. nurodė, kad atvykę pas Pareiškėją jam prisistatė, parodė jam savo tarnybinius pažymėjimus, informavo, kad nori įteikti šaukimą į apklausą. Tokias pačias aplinkybes jie abu nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Netikėti pastarųjų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kurios neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, teismas neturi pagrindo. Motyvų, kodėl liudytojais apklausti policijos pareigūnai apkalbėtų Pareiškėją, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats V. V. ar jo atstovas. Gi vertinant Pareiškėjo duotus parodymus, matyti, kad jie nėra nuoseklūs ir logiški. Kaip pagrindinį argumentą, dėl ko nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, Pareiškėjas nurodė, kad jis nežinojo, jog atvykę asmenys T. B. ir D. P. yra policijos pareigūnai. Duodamas paaiškinimus teisme Pareiškėjas nurodė, kad atvykusiems asmenims nurodė, jog su savimi neturi asmens dokumento, todėl važiavo jo pasiimti. Aplinkybes dėl Pareiškėjo pareikšto noro atvežti asmens dokumentą, teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja T. B.. Tačiau tokiu atveju nėra suprantama, kodėl Pareiškėjas norėjo pateikti savo asmens dokumentą asmenims, dėl kurių tapatybės jis nebuvo tikras. Taigi ši aplinkybė paneigia Pareiškėjo išsakytus teiginius apie tai, kad jis nesuprato, jog bendrauja su policijos pareigūnais.
Pastebėtina ir tai, kad byloje esančių vaizdo įrašų iš vėliau į įvykio vietą atvykusių uniformuotų policijos pareigūnų kūno kamerų matyti, kad net ir esant uniformuotiems policijos pareigūnams V. V. toliau nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, kas atitinka policijos pareigūnų T. B. ir D. P. teisme duotus parodymus, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Minėtuose įrašuose fiksuotas V. V. pokalbių su policijos pareigūnais turinys nekelia jokių abejonių dėl jo suvokimo apie bendravimą per duris su policijos pareigūnais ir rodo sąmoningą jo pasirinkimą nevykdyti policijos pareigūnų aiškiai ir garsiai jam reiškiamų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiausiai išėjęs iš pastato V. V., net ir dalyvaujant uniformuotiems policijos pareigūnams, atsisakė pasirašyti ant šaukimo, kurį jam norėjo įteikti pareigūnai T. B. ir D. P., ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti filmuota medžiaga. Ši aplinkybė, ją vertinant ir kitų aukščiau nurodytų duomenų kontekste, leidžia pagrįstai manyti kad Pareiškėjo siekis išvengti šaukimo į apklausą įteikimo ir sąlygojo jo bėgimą nuo policijos pareigūnų bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Teismo manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės, byloje surinktų įrodymų visuma nepalieka abejonių dėl V. V. suvokimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bendraujant su policijos pareigūnais ir sąmoningai nepaklūstant jų reikalavimams.
Šalies argumentai
Toliau teismas pastebi, kad Pareiškėjas (jo atstovas) tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl administracinio nusižengimo filmavimo ir nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateikta tik dalis filmuotos medžiagos. Teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja T. B. nurodė, kad ji yra pateikusi visą filmuotą medžiagą, kurią turėjo, taip pat nurodė, kad jos darbo metu nėra privaloma filmuoti, todėl ši visa situacija ir buvo beveik visai nefilmuojama. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. P., kuris taip pat patvirtino, kad jų darbe nėra privalomas filmavimas. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Pats Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų šiems liudytojų teiginiams paneigti, todėl jo teiginiai apie tai, jog byloje nėra pateikta visa filmuota medžiaga yra niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi ir tai, kad nors teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas kėlė klausimą dėl administracinio kaltinimo neaiškumų, teismo manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaltinimas suformuluotas gana aiškiai, nurodant visas svarbias bylai aplinkybes, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo turinio yra aiški nusižengimo esmė, o administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamo nusižengimo esmę puikiai suprato ir V. V., kuris, atstovaujamas profesionalaus teisininko, aktyviai įgyvendino savo teisę į gynybą.
Pareiškėjas be kita ko skunde nurodė, kad jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmę sudaro 7 epizodai ir jam nėra aišku, už kurį epizodą jam skirta nuobauda. Teismas gi pastebi, kad šiuo atveju Pareiškėjas padarė veiką, kuri tęsėsi tam tikrą laiką ir yra laikoma trunkamuoju administraciniu nusižengimu. Teismas pažymi, kad trunkamaisiais administraciniais nusižengimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Trunkamieji pažeidimai daromi nepertraukiamai ir jų padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ANK numatytą veikimą. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, atlikdamas administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, turėjo vieną sumanymą ir jo atliekami veiksmai yra vertintini ne kaip atskiros veikos, o kaip viena neteisėta vientisa veika. Byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad Pareiškėjas nuo pat pirmo savo atlikto veiksmo siekė nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (nepateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento) ir šis jo siekis nekito iki tol, kol jis pats išėjo iš pastato, kai neva suprato, kad jo atžvilgiu reikalavimus reiškia policijos pareigūnai, o ne kažkokie kiti asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Pareiškėjo veika, kurioje yra nustatytas ne vienas Pareiškėjo neteisėto veikimo epizodas, yra trunkamasis nusižengimas, o Pareiškėjo veiksmai, kuriais jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, buvo inicijuojami turint tą patį vieningą tikslą, todėl visi administraciniame kaltinime nurodyti Pareiškėjo atlikti veiksmai yra traktuotini kaip vienas administracinis nusižengimas.
Apibendrindamas išdėstytas nuostatas teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. V. padarius jam inkriminuotą ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat, įvertinęs V. V. charakterizuojančius ir nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, teisingai paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Pareiškėjui paskirtą baudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga, teismas neturi pagrindo.
Teismas pastebi, kad teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų veiksmų galimo neteisėtumo jiems veikiant administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pastarieji klausimai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Duomenų, liudijančių apie neteisėtą įrodymų rinkimą, byloje nėra ir teismas nenustatė. Teismas pažymi, kad vien nepasitenkinimas Institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, šiems vykdant savo pareigas ir atliekant procesinius veiksmus Pareiškėjo atžvilgiu, ir jų priimtu Pareiškėjo netenkinančiu sprendimu, išvados dėl galimo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo neleidžia daryti. Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant Pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.