Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. N. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį S. V. į galvą, po ko jis nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarymas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdijimu smakre, ir jam, gulint ant žemės, iš jo rūbų pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung A3“ 100 eurų vertės ir piniginę 50 eurų vertės su joje buvusiais 600 eurų, jo vardu išduota asmens tapatybės kortele ir banko kortele.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama V. N. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuosprendis skundžiamas tik dėl V. N. į bausmės laiką neįskaitytos atliktos bausmės dalies, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma V. N. apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad nors nuteistasis teisingai nurodo, kad jis panaikinus lygtinį paleidimą buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) d., tačiau teisinio pagrindo į paskirtą bausmę įskaityti šį jo atliktą bausmės laiką nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2020 m. spalio 2 d. (skundžiamo teismo nuosprendžio paskelbimo), nenustatyta.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tais atvejais, kai bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 3 dalį – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. N. šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl apylinkės teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme visiškai pagrįstai bendrino BK 64 straipsnio tvarka, parinkdamas nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą.

8. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikintas V. N. taikytas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos 3 metų 5 mėnesių 24 dienų (1 t. b.l. 156) laisvės atėmimo bausmės dalies. Kaip minėta, nuteistasis buvo sulaikytas ir šią bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) d., taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2020 m. spalio 2 d.) V. N. buvo neatlikęs 2 metų 11 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu. Todėl apylinkės teismas teisingai prie šios neatliktos bausmės dalies (2 metų 11 mėnesių 19 dienų) pridėjo skundžiamu teismo nuosprendžiu V. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (10 mėnesių 11 dienų), ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju atliktos bausmės laikas į naują bausmę neįskaitomas.

9. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, BK nuostatos dėl atliktos bausmės laiko įskaitymo nebuvo pažeistos, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos jo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendis kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 36 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. N. anksčiau teistas du kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Nuteistasis nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. N. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.