Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-17 · Administracinė byla Nr. I-961-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
I-961-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01245-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J.A.V.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
L.K.V.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-961-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01245-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 11.12; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant Neringai Keršienei,dalyvaujant pareiškėjui J.A.V.,pareiškėjo atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovo atstovei Redai Siautilei,

2015 m. birželio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.A.V. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L.K.V. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J.A.V. kreipėsi į teismą 2015-05-26 patikslintu skundu prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-20 sprendimą Nr. 1T-1-(7.5.5) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-03-23 įsakymą Nr. 12VĮ-281-(14.12.2) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių J.A.V. Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu prie jo naudojamo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuoti 7 arų ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai.

Skunde ir patikslintuose skunduose pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-11-26 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1669 „Dėl suprojektuotų žemės sklypų projektui prilyginamame plane sąrašo patvirtinimo Lapių kadastro vietovėje Klaipėdos rajone“ buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų sąrašas, kurio 1 eilutėje nurodytas J.A.V., kaip 7 eilės pretendentas, kuriam suprojektuotas 0,08 ha žemės sklypas Nr. 98. Pažymi, jog žemės sklypas buvo suprojektuotas apimant miško plotus bei nenaudojamą žemės dalį – skardžius, tuo tarpu žemės sklypo dalis, kurioje stovi J.A.V. teisėtai pastatyti statiniai ir kuris ribojasi su J.A.V. privačios nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu, nesuformuota, todėl nesutikdamas su jam suprojektuotu sklypu pareiškėjas kreipėsi su skundu į atsakovą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-20 sprendimu Nr. 1T-1-(7.5.) nusprendė panaikinti 2014-11-26 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1669 „Dėl suprojektuotų žemės sklypų projektui prilyginamame plane sąrašo patvirtinimo Lapių kadastro vietovėje Klaipėdos rajone“ patvirtinto Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų sąrašo dalį, išbraukiant iš minėto sąrašo 1 eilutę, kurioje nurodytas J.A.V., kaip 7 eilės pretendentas, kuriam suprojektuotas 0,08 ha žemės sklypas Nr. 98, ir įpareigojo skyriaus vedėją įvertinti galimybę atkurti nuosavybės teises J.A.V. už likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, kurio vertė neviršytų 8,69 eurų / 30 litų; nesant tokios galimybės, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises J.A.V., už likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą atlyginant pinigais. Paaiškina, kad viso J.A.V. dar priklauso atkurti nuosavybės teisę į 2 arų žemės sklypą bei 5 arų ploto žemės sklypą išsipirkti iš valstybės. Tvirtina, kad pareiškėjui turi būti suteikta teisė visų pirma atkurti nuosavybės teisę į tą žemės plotą, kuriame yra jam priklausantys statiniai ir kurį pareiškėjas pageidauja prisijungti prie namų valdos žemės sklypo. Nurodo, jog ginčijamu 2015-03-23 įsakymu Nr. 12VĮ-281-14.12.2 nepagrįstai nuspręsta pareiškėjui suformuotą 0,08 ha žemės sklypą Nr. 98, esantį Lapių kadastro vietovėje, Rudaičių kaime, perduoti į laisvą valstybinį žemės fondą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas advokatas Laimonas Strauka palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui jau grąžinta visa asmeninio ūkio žemė. Teigė, jog nors Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė sumažinti grąžintiną asmeninio ūkio žemės plotą, tačiau dėl to atsakovas dar 2001 m. turėjo priimti administracinį aktą. Mano, kad tokio administracinio akto nepriėmus, pareiškėjas pagrįstai gina savo teisę į likusį 0,05 ha asmeninio ūkio žemės plotą. Be to, pabrėžė, kad įstatymas sklypo dydžio ribojimų nenumato.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose su pareiškėjo skundų reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau ir Klaipėdos rajono skyrius) vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, surašė 2013-01-30 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-(14.12.73.)-1, kuriame pažymėjo, kad valstybiniame žemės sklype (apie 0,13 ha, projektinis Nr. 56), esančiame prie J.A.V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stovi pamatai (6,45 x 12,40 m), ant kurių pastatytas šiltnamis, šuns būda, šašlykinė, taip pat šiame žemės sklype pastatyta pavėsinė (4,21 x 1,14 m), prie pamatų pastatyta akmeninė tvorelė. Pažymi, jog Klaipėdos rajono skyrius 2013-05-08 surašė J.A.V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12AT-(14.12.78)-2, kuriuo už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui paskirta 500,00 Lt bauda. Teigia, kad J.A.V. baudą sumokėjo ir įsipareigojo iki 2013-07-10 pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau to nepadarius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-425-729/2014 sustabdyta iki kol bus priimtas sprendimas dėl J.A.V. 2014-11-13 skundo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t.y. išnagrinėta ši administracinė byla). Argumentuoja, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-01-15 sprendimu Nr. 55/6776 atkuriant nuosavybės teises J.A.V. ir jo sutuoktinei L.K.V. buvo įskaitytas 2,95 ha žemės plotas iš šiai šeimai asmeniniam ūkiui skirtų 3,00 ha žemės ūkio naudmenų. Teigia, kad minėtais sprendimais buvo privatizuotas visas J.A.V. šeimos naudojamas asmeniniam ūkiui skirtas žemės plotas ir pagal teisės aktus papildomai pareiškėjas neturi teisės privatizuoti žemės, kaip skirtos asmeniniam šeimos ūkiui plėtoti, jeigu ši žemė nebuvo naudojama kaip asmeniniam ūkiui skirtas žemės plotas. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomas žemės plotas, esantis greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) J.A.V. laikinam naudojimui buvo suteiktas tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2013-05-29 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-650 „Dėl leidimo laikinai naudotis“, todėl šis žemės plotas negali būti laikomas kaip asmeniniam ūkiui suteiktas ir naudojamas žemės plotas, kuris J.A.V. galėtų būti perleistas privačion nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškina, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2001-01-15 sprendimu Nr. 55/6775 atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į jam priklausiusį 1,30 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,28 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės dar nėra atkurtos į 0,02 ha ploto priklausiusią buvusio savininko A.V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį, kurios vertė 8,69 eurų / 30 litų. Remiasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 43 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus); tuo atveju, kai paaiškėja, kad už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytos turėtos žemės, miško, vandens telkinio vertę, neįmanoma suformuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto lygiaverčio žemės ar miško sklypo, šiems piliečiams nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinį kaimo vietovėje turėtų būti atkuriamos atlyginant pinigais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde minimi statiniai (pavėsinė, pamatai) savavališkai pastatyti valstybinėje žemėje ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl savavališkai pastatytiems statiniams eksploatuoti negali būti pradėtos žemės sklypo formavimo procedūros.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė Jono Antano Viršilo patikslinto skundo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad asmeninio ūkio žemės pareiškėjui buvo skirta būtent tiek, kiek jis tuo metu naudojo. Pažymėjo, jog pareiškėjas galėtų pretenduoti tik į žemės ūkio paskirties žemę, o sklypas, besiribojantis su jo namų valdos žemės sklypu, yra kitos paskirties žemė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl administracinių aktų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-20 sprendimo Nr. 1T-1-(7.5.5) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-03-23 įsakymo Nr. 12VĮ-281-(14.12.2) – teisėtumo ir pagrįstumo. J.A.V. kreipdamasis į teismą siekia, kad prie jo naudojamo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu būtų suprojektuotas 7 arų ploto žemės sklypas žemės ūkio paskirčiai.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas J.A.V. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-11-26 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1669 patvirtintame Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginame plane suprojektuoto 0,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 98 ribų, į kurias nepateko pareiškėjui priklausantys statiniai bei prašė Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti Klaipėdos rajono skyrių Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu prie J.A.V. naudojamo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., suprojektuoti 0,02 ha ploto žemės sklypą, užimtą J.A.V. priklausančiais statiniais, kurį J.A.V. pageidauja susigrąžinti natūra, ir 0,05 ha ploto asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą, kurį J.A.V. pageidauja pirkti iš valstybės. Ginčijamu 2015-01-20 sprendimu Nr. 1T-1-(7.5.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius pareiškėjo skundą atmetė – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2014-11-26 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1669 „Dėl suprojektuotų žemės sklypų projektui prilyginamame plane sąrašo patvirtinimo Lapių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone“ patvirtinto Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų sąrašo dalį, išbraukiant iš minėto sąrašo 1 eilutę, kurioje nurodytas J.A.V., kaip 7 eilės pretendentas, kuriam suprojektuotas 0,08 ha žemės sklypas Nr. 98 ir įpareigojo Klaipėdos rajono skyriaus vedėją įvertinti galimybę atkurti nuosavybės teises J.A.V., už likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, kurio vertė neviršytų 8,69 eurų / 30 litų; nesant tokios galimybės, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises J.A.V., už likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą atlyginant pinigais. Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas skundžiamu 2015-03-23 įsakymu Nr. 12VĮ-281-(14.12.2) pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-11-26 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1669 „Dėl suprojektuotų žemės sklypų projektui prilyginamame plane sąrašo patvirtinimo Lapių kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone“ patvirtinto Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų sąrašo dalį, išbraukiant iš minėto sąrašo 1 eilutę, kurioje nurodytas J.A.V., kaip 7 eilės pretendentas, kuriam suprojektuotas 0,08 ha žemės sklypas Nr. 98 ir perdavė į laisvą valstybinį žemės fondą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,08 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje neginčijama, kad J.A.V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą prie šio sklypo suprojektuoti 7 arų ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai iš esmės prašo atkurti jam nuosavybės teises į likusį neatkurtą 0,02 ha plotą bei suteikti 0,05 ha asmeninio ūkio žemės, likusios nesuteiktos iš priklausiusių 3,00 ha.

Dėl asmeninio ūkio žemės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės taryba 1994-01-20 sprendimu Nr. 1, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1993-07-15 įstatymu Nr. 1-230 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816, J.A.V. (duomenys neskelbtini) skyrė asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis suteikia teisę į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaityti tokio pat dydžio jo privatizuojamą namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypą bei nustatyta tvarka skirtą ir naudojamą piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypą (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Kadangi J.A.V. pretendavo atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko A.V. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 2,50 ha žemės, todėl, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001-01-15 sprendimu Nr. 55/6775 atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypui plotą buvo įskaitytas 1,28 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Pareiškėjo sutuoktinei L.K.V. nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko V.B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 9,12 ha žemės, buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-01-15 sprendimu Nr. 55/6776, ir į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypui plotą buvo įskaitytas 1,67 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Tokiu būdu viso sutuoktiniams J.A.V. ir L.K.V. buvo suteiktas 2,95 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas.

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (1 d.), asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (6 d.). Iš nurodytų teisės normų matyti, kad asmeninio ūkio žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymą lemia dviejų aplinkybių visuma: 1) tai, kad žemė teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta asmeniniam ūkiui; 2) kad tokiu būdu suteikta žemė yra faktiškai naudojama pagal paskirtį. Be to, konstatuotina, kad šių aplinkybių visuma kiekvienu konkrečiu atveju nustatytina rengiant atitinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad 2000-11-13 matininko sudarytas Viršilų asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. 2661-5 Rudaičių kaime matavimų abrisas buvo su juo suderintas, t.y. pareiškėjas sutiko su jam bei jo sutuoktinei suprojektuotu 2,95 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Pabrėžtina, kad numatytas skirti 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas vertintinas kaip maksimalus suteiktinas naudojamos asmeninio ūkio žemės dydis, o ne kaip konkretus nurodymas suteikti būtent 3,00 ha žemės plotą. Šią aplinkybę patvirtina ir lingvistinė Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994-01-20 sprendimo Nr. 1 turinio analizė – šiuo sprendimu Girininkų, Minijos, „Žvelsos“ buvusių žemės ūkio įmonių teritorijoje nuspręsta suteikti iki 3,00 ha žemės ūkio naudmenų, o ne, kaip mano pareiškėjas, kiekvienam asmeniui konkretų 3,00 ha žemės plotą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atstovas advokatas neteisingai traktuoja ir Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatą, jog piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą. Nurodyta teisės norma taikoma tik tuo atveju, kai asmens naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas yra didesnis nei 3,00 ha ir tik tokiu atveju atsakovas turi pareigą priimti administracinį aktą dėl didesnio nei 3,00 ha naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo mažinimo. Be to, ši įstatymo nuostata tik dar kartą patvirtina teismo išvadą, jog 3,00 ha yra ne konkretus skiriamos asmeninio ūkio žemės dydis, o maksimalus suteiktinos asmeninio ūkio žemės plotas.

Konstatuotina, kad pareiškėjas savo poziciją dėl jam priklausančio likusio 0,05 ha ploto iš suteiktos 2,95 ha asmeninio ūkio žemės grindžia klaidingu teisės normų traktavimu, kadangi remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, asmeniniam ūkiui suteikiamas naudojamas ne didesnis nei 3,00 ha žemės plotas. Todėl nors J.A.V. buvo skirtas 3,00 ha plotas, t.y. neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog žemė buvo skirta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau 0,005 ha plotas neatitiko kitos iš būtinų sąlygų siekiant pripažinti žemę asmeninio ūkio žeme – jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jokių įrodymų, jog ginčo teritorijoje pareiškėjas ar jo sutuoktinė faktiškai naudojosi didesniu nei jiems suprojektuotu 2,95 ha žemės plotu, J.A.V. nepateikė, todėl spręstina, kad J.A.V. ir L.K.V. Klaipėdos apskrities viršininko 2001-01-15 sprendimais Nr. 55/6775 ir Nr. 55/6776 buvo suteikta visa jų naudojama asmeniniam ūkiui žemė ir pareiškėjo reikalavimas papildomai suprojektuoti 5 arų ploto žemės sklypą, laikytinas nepagrįstu.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį neatkurtą žemės plotą

Kaip jau buvo nurodyta, J.A.V. pretendavo atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko A.V. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 2,50 ha žemės. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-05-25 sprendimu Nr. 55/4858 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 1,20 ha žemės, o 2001-01-15 sprendimu Nr. 55/6775 – į 1,28 ha žemės. Todėl byloje neginčijami nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą (2,5 ha – 1,20 ha – 1,28 ha = 0,02 ha). Atsakovas šios pareiškėjo teisės nekvestionuoja – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-04-01 raštu Nr. 12SD-2555-(14.12.104) J.A.V. buvo pasiūlyta dėl 0,02 ha žemės, priklausančios iš buvusio savininko A.V., turėtos (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą ar gauti kompensaciją pinigais.

Todėl nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl pačios pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į likusį neatkurtą 0,02 ha plotą, bet dėl šios teisės realizavimo būdo.

Remiantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ginčo situacijoje taikytina Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau ir Metodika), reglamentuojanti žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką. Metodikos 46 punkte inter alia įtvirtinta, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Todėl spręstina, kad pareiškėjui priklausantis 0,02 ha žemės plotas, kaip atskiras žemės sklypas negali būti projektuojamas. Toks žemės plotas negali būti suteiktas ir prie pareiškėjo naudojamo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-06-06 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1212 „Dėl Klaipėdos rajono Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos patvirtinimo“ 0,10 ha valstybinės žemės plotas, esantis greta J.A.V. valdomo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo, priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams, kurie pagal patvirtintus bendrojo planavimo dokumentus numatyti ne žemės ūkio veiklai ir nepakeitus pagrindinės naudojimo paskirties tokia teritorija negali būti projektuojama žemės ūkio veiklai. Nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į likusį neatkurtą 0,02 ha žemės plotą, tačiau eliminuoja galimybę šią teisę realizuoti J.A.V. reikalaujamu būdu.

Išdėstytų faktinių aplinkybių ir nurodytų teisės normų pagrindu pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistus J.A.V. Lapių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu prie jo naudojamo 0,26 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuoti 7 arų ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Administracinius aktus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-20 sprendimą Nr. 1T-1-(7.5.5) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-03-23 įsakymą Nr. 12VĮ-281-(14.12.2) pareiškėjas ginčijo būtent tuo pagrindu, kiek jais atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 7 arų ploto žemės sklypo žemės ūkio paskirčiai suprojektavimo, todėl pripažinus pastarąjį pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu, nėra teisinio pagrindo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, naikinti ginčijamus administracinius aktus ir pareiškėjo patikslintas skundas šių reikalavimų dalyje taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J.A.V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė