Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. (buvusi pavardė A.) kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. birželio 22 d., apie 20 val., kartu su kitais dviem iki šiol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje - šalia parduotuvės „Maksima“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), užpuolė ant žaliosios vejos stovėjusius V. Ž. ir A. V., su savimi turėta lazda, o taip pat rankomis ir kojomis intensyviai sudavė V. Ž. į įvairiais kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip padarydami jam daugybinius kūno sužalojimus, nesukėlusius pavojaus gyvybei, ir toliau veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu iki šiol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, su savimi turėta ta pačia lazda pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė V. Ž. į dešinę smilkininę sritį, o S. S. bendrininkas ne mažiau kaip vieną kartą sudavė pilnu alaus buteliu V. Ž. į galvos sritį, dėl ko pastarajam nuo trimis abiejų bendrininkų smūgiais (trauminiais poveikiais) padarytų galvos minkštųjų audinių sužalojimų išsivystė trauminis galvos smegenų sužalojimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelius, dėl ko nuo šių sužalojimų V. Ž. jau įvykio vietoje iš karto ištiko klinikinė mirtis, o 2011 m. birželio 23 d., 23.00 val., jis mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Tuojau pat po įvykio S. S. kartu su kitais V. Ž. ir A. V. užpuolusiais asmenimis iš įvykio vietos skubiai pasišalino P. A. priklausančiu juodos spalvos automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip S. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. Ž., sutrikdė viešąją tvarką.

Šiais savo veiksmais S. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalyje 8 punkte.

Be to, S. S. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. birželio 22 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem iki šiol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šalia parduotuvės „Maksima”, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), užpuolė ant žaliosios vejos stovėjusius V. Ž. ir A. V., su savimi turėta lazda ne mažiau kaip du kartus tyčia sudavė A. V. į abiejų kojų sritį, o bendrininkai iš viso rankomis ir kojomis sudavė A. V. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairiais kūno vietas, taip padarydami pastarajam poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kairėje pėdoje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, o tai sukėlė A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuojau pat po įvykio S. S. kartu su kitais V. Ž. ir A. V. užpuolusiais asmenimis - nusikalstamos veikos bendrininkais, iš įvykio vietos skubiai pasišalino P. A. priklausančiu juodos spalvos automobiliu „Audi A8”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip S. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis tvirtina, jog jis nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nepadarė. S. S. yra įsitikinęs, jog suėmimas jam yra taikomas tik todėl, kad jis prisipažintų padaręs labai sunkų nusikaltimą. Skunde aiškinama, kad teisme apklausti liudytojai meluoja, apkalba kaltinamąjį.

Kaltinamasis S. S. prašo atižvelgti į tai, jog nuo paskutinio jo teistumo praėjo daug laiko, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gerbiamus tėvus, gyvena su drauge, augina mažametį vaiką, mokosi. Skunde kaltinamasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai.

Kaltinamasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, pasižada vykdyti visus teismo nurodymus, aktyviai dalyvauti baudžiamajam procese.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo S. S. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis, kuria kaltinamajam S. S. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka BK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.

Nukentėjusiojo, liudytojų apklausų, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, jog S. S. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. S. S. išaiškintina, jog sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, kaltinamojo kaltės klausimai nėra ir negali būti sprendžiami, todėl skundo argumentai, susiję su liudytojų parodymų, vertinimu yra nenagrinėjami.

S. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo konkrečiam asmeniui, privalu atsižvelgti į galimai to asmens padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į asmens amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes.

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog S. S., nors yra darbingas, tačiau niekur nedirba, yra išsiskyręs, anksčiau teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nėra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje. Vertinant šias aplinkybes kartu su tuo, kad jis yra kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, jog tikrai galima pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje S. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir taip bandys išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi taikyti S. S. suėmimą yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kaltinamojo skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, turi tėvus, draugę, su kuria gyvena, tačiau mano, jog šios aplinkybės nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo. Skunde tvirtinama, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis juo rūpinasi. Įvertinus aplinkybę, kad S. S. nedirba, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog vaikui jis teikia materialinę pagalbą.

Kaip jau minėta, S. S. yra kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu. Abu nusikaltimai yra smurtiniai, vienas iš jų priskiriamas labai sunkių, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. S. anksčiau yra teistas užsienio valstybėje, be to, jis yra teistas Palangos apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu (nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taigi taikyti suėmimą S. S. yra ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Naikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį atsižvelgus į tai, kad S. S. anksčiau nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, skunde pasižada vykdyti visus teismo nurodymus, aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, nėra pakankami pagrindai naikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį. Šioje baudžiamojoje byloje ir šioje proceso stadijoje suėmimas yra būtina kardomoji priemonė, tuo pačiu konstatuotina, jog ji yra proporcinga BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams. Pažymėtina dar ir tai, kad teismui sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, pats kaltinamasis S. S. pareiškė, kad šį klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Kaltinamajam išaiškintina, jog jam paskirto suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, t. y. Kauno apygardos teismas tinkamai motyvavo Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindus, todėl skunde keliama hipotezė, kad S. S. suėmimas yra taikomas, kadangi siekiama išgauti jo prisipažinimą, yra visiškai nepagrįstas.

Suimtojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Prašymai pakeisti kardomąją priemonę švelnesne gali būti reiškiami pirmosios instancijos teismui, kurio žinioje yra ši byla.

Esant aptartos aplinkybėms naikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. S. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.