Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. savavaldžiavo panaudodamas fizinę privartą nukentėjusiajam, o būtent:

jis, 2009 m. spalio 15 d., apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini)., kelyje iš (duomenys neskelbtini)., tikslu išreikalauti nepilnamečio M. P., gim. 1992-07-04, prisipažinimą, kad M. P. pavogė P. O. žaliapjovę, privažiuodamas automobiliu „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie keliu dviračiu važiavusio nepilnamečio M. P., panaudodamas nepilnamečio M. P. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. per automobilio langą sugriebdamas nepilnametį M. P. už rankos tikslu jį sustabdyti, suduodamas ranka nepilnamečiui M. P. į veidą, nepilnamečiui M. P. sustojus, išlipęs iš automobilio dar kartą suduodamas nepilnamečiui M. P. ranka į veidą, tokiu būdu įbaugindamas nepilnametį M. P. ir priversdamas jį įsėsti į automobilį, nepilnamečiui M. P. įsėdus į automobilį ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio M. P. valią nuveždamas jį į mišką, esantį šalia Pylimo km., miške tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, liepdamas išlipti nepilnamečiui M. P. iš automobilio ir, nepilnamečiui M. P. išlipus iš automobilio, panaudodamas fizinį smurtą nepilnamečio M. P. atžvilgiu, t.y. suduodamas kojos keliu nepilnamečiui M. P. į pilvą, rankos delnu suduodamas daugybinius smūgius nepilnamečiui M. P. į pakaušio sritį, sugriebdamas nepilnametį M. P. už drabužių sprando srityje, ranka prispausdamas prie žemės, reikalaudamas prisipažinti įvykdžius žoliapjovės vagystę, po to jėga, prieš įbauginto nepilnamečio M. P. valią įsodindamas nepilnametį M. P. į automobilio bagažinę, važiuodamas link Kasmiškių km., pusiaukelėje tarp Kasmiškių km. ir Pylimo km. sustabdydamas automobilį ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jėga išlaipindamas iš automobilio bagažinės nepilnametį M. P., panaudodamas nepilnamečio M. P. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. suduodamas nepilnamečiui M. P. kojos keliu į pilvą, paguldydamas jį ant žemės, spirdamas į dešinį šoną, prispausdamas koja prie žemės jo galvą, apieškodamas nepilnametį M. P., radęs ir paimdamas mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 7070 D“ 100 Lt. vertės, su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele 5 Lt. vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C55“ 50 Lt. vertės, su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele 5 Lt., kurį vėliau grąžino nepilnamečiui M. P., padarė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. P. nosies sumušimą, kas sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens teisę – reikalavo prisipažinti įvykužius P. O. žoliapjovės vagystę, tuo tikslu panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t.y. savavaldžiavo nepilnamečio nukentėjusiojo M. P., gim. 1992-07-04, atžvilgiu.

Kaltinamasis V. J. (toliau-kaltinamasis) šio nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad 2009-10-15, apie 12-13 val. kartu su P. O. grįžo iš parduotuvės, vairavo savo automobilį, buvo blaivus. Kelyje pastebėjo, kad link Bubų k. dviračiu važiuoja M. P., kuris jam buvo skolingas už telefoną. Kiek atsimena, sustabdęs automobilį pavažiavo atbulas ir pasuko į šalutinį kelią, kad kietiems automobiliams netrukdyti. Mindaugas dviračiu privažiavo prie automobilio. Jis paprašė atsisėsti į automobilį. Mindaugas padėjo savo dviratį prie ten augančių eglių ir pats atsisėdo į automobilį. Jis jo nesugriebė , į veidą nesudavė, smurto nenaudojo. Atsisėdo ant galinės sėdynės. Paklausė Mindaugo, kada jis grąžins skolą už telefoną. Mindaugas lyg tai pasakė, kad motina jam liepė nieko neatiduoti, kad jis pinigų neturi. Po to P. O. paklausė, kas pavogė jo žoliapjovę. Mindaugas atsakė, kad jis žino, kas paėmė, bet nepasakys, nes bijo, kad tas, kuris paėmė, jį sumuš. Po to jie išsiskyrė, Mindaugas pasiėmė dviratį ir nuvažiavo savo keliu, o pats nuvežė Pavel. Po to apie 17 val. paskambino Mindaugo motina Danuta ir pasakė, kad iškvietė policiją, pasakė, kad pats su P. O. išvežė Mindaugą ir sumušė. Jis Mindaugo nemušė, kas tai padarė nežino, gal šeimoje sumušė. Mano, kad M. P. jį apkalba, nes nenori grąžinti skolą. Su ieškiniu taip pat nesutinka, jis nekaltas (t. 1, b.l. 143-145, 175-176, t. 2, b.l. 66, 110-111).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis M. P. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2009-10-15 apie 15.30 val. dviračiu išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant šalikelėje prie miškelio pamatė automobilį, už jo vairo sėdėjo pažįstamas vyras V. J.. Kai tik susilygino su minėtu automobiliu, pro langą V. J. pasakė sėsti į automobilį, nes reikia pakalbėti. Jis nesutiko sėsti į automobilį ir važiavo toliau, tada V. J. jį pavijo, per langą tempė už ranką iki miškelio. Visą laiką važiavo dviračiu, o jis važiavo šalia, laikydamas už rankos. V. J. klausinėjo apie žoliapjovę, jis atsakė, kad nieko nežino. Po to V. J. sustojo, liepė pastatyti dviratį ir sėsti į automobilį. Jis atsisėdo į galinę sėdynę, dviratį paliko prie eglučių. Įsėdus į automobilį V. J. pasakė, kad veš į mišką. Automobilyje apie žoliapjovė klausinėjo ir P. O.. Jie abu buvo girti, pajuto nuo jų alkoholio kvapą. Po to nuvežė į mišką, liepė išlipti, vėl klausinėjo apie žoliapjovę, o po to pradėjo mušti. Mušė V. J.su rankomis ir kojomis į galvą ir pilvą. Pavelas nemušė, tik klausinėjo. Po to įsodino į bagažinę, vežė link namų. Nuo pagrindinio keliuko pasukus gilyn į mišką, V. J. sustojo. Jis atidarė automobilio dureles ir ištempė iš automobilio ir mušė, po to apieškojo ir rado 2 telefonus, juos išjungė ir paėmė. Iš išgąsčio neprisimena, kiek tiksliai buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas. Išleido kitoj vietoje nei paėmė. Jie nuvažiavo, o jis grįžo prie dviračio. Pasiėmė dviratį, nuvežė pieną ir tik tada, sugrįžęs į namus, viską papasakojo mamai. Buvo labai išsigandęs, skaudėjo galvą. 2009-10-19 kreipėsi į medikus. Nuo 2009-10-19 iki 2009-10-21 gydėsi vaikų Santariškių ligoninėje, traumatologiniame skyriuje.

Prieš 2 - 3 metus V. J. jam davė parduoti už 200 Lt. jo seną mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG“. Tą telefono aparatą pardavė už 60 Lt. Pinigų V. J. neatidavė, bet už tai padėdavo jam ūkyje. Padėjo maždaug apie 2 savaites. Po to V. J. pasakė, kad jau nėra skolingas. Praėjus metams V. J. vėl pradėjo sakyti, kad yra skolingas už telefoną (t. 1, b.l. 25-27, 29-32, 69-70, t. 2, b.l. 79-83).

Savo parodymus M. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 33-48, t. 1).

Liudytojos D. P. parodymais, kad 2009-10-15 apie 15.30 val. paprašė sūnaus M. P. nuvežti pieno produktus vienai senelei į (duomenys neskelbtini). Sūnus išvažiavo dviračiu. Kai sūnus grįžo, jo rūbai - kelnės ir striukė - buvo purvini. Sūnus verkė, papasakojo, jog kelyje jį pagavo V. J. ir P. O., liepė padėti pieną ir pareikalavo eiti į mašiną. Sūnus sutiko eiti į mašiną ar buvo panaudota jėga jau neatsimena. Sūnus pasakojo, kad išvežė į mišką ir sumušė. Klausinėjo kur žoliapjovė. Tada ji mobiliojo ryšio telefonu paskambino V. J. ir pasakė, kad kreipsis į policijos pareigūnus, juos iškvies. V. J. sakė, jog jai niekas nepatikės. Kadangi sūnus skundėsi galvos skausmais, 2009-10-19 kreipėsi į medikus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai V. J. kimba prie sūnaus. Iš sūnaus V. J. paėmė du telefonus. Vieną telefoną grąžino, o kito ne. Prašo priteisti iš kaltinamojo 1105 Lt moralinės žalos. Sūnus patyrė stresą, skausmą. Apie tai, kad prieš 2 - 3 metus V. J. davė sūnui parduoti už 200 Lt. Žinojo, kad už tą telefono aparatą sūnus V. J. atidirbo (t. 1, b.l. 71-74, 83-84, t. 2, b.l. 63, 66-67).

Liudytojo Viktoro Paulausko parodymais, kad 2009-10-15 dieną apie pietus automobiliu ,,Opel Frontera į namus V. J. su P. O.. Buvo kieme, tvarkėsi ūkyje. V. J. paklausė kur Mindaugas. Abu buvo labai girti. Mindaugas dviračiu buvo išvažiavęs nuvežti pieną žmonėms į Rastinienų sodų bendrijas. Maždaug po 2 valandų, kai išvažiavo V. J., apsiverkęs Mindaugas grįžo į namus. Pamatė, kad Mindaugui buvo prakirsta apatinė lupa, matėsi, kad bėgo kraujas. Mindaugas Danutai ir pačiam pradėjo pasakoti, kad važiuojant keliu jį sustabdė V. J. su P. O., įsodino į V. J. automobilį, nuvežė į mišką, ten sumušė ir tyčiojasi, vežė automobilio bagažinėje. Mindaugui skaudėjo galvą ir šonus. Danuta paskambino į policiją ir apie viską pranešė. Po to atvažiavo policijos ekipažas, paėmė iš Danutos pareiškimą ir išvažiavo. Mindaugas po šio įvykio gulėjo ligoninėje (t. 1, b.l. 106-108, t. 2, b.l. 64, 67-68).

Liudytojo A. G. parodymais, kad dirba Vilniaus rajono PK Maišiagalos nuovados pareigūnu. Vyko į įvykį pagal budėtojo pranešimo. Buvo pranešta, kad į policiją kreipėsi M. P. motina dėl to, kad buvo sumuštas sūnus. Nuvyko pas D. P.. D. P. nurodė, kad išsiuntė sūnų su produktais, o sūnus grįžo ir pasakė, kad jį sumušė V. J. dėl žoliapjovės vagystės. M. P. papasakojo, kad jam kelią užstojo V. J. ir pradėjo kaltinti dėl žoliapjovės vagystės. Lyg minėjo, kad jį įsisodino į automobilį ir į miškelį vežė. Ant M. P. akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Jam priimant pareiškimą buvo atvažiavęs V. J.. V. J. neigė mušės M. P.. Ar V. J. buvo girtas jie nenustatinėjo. Akivaizdžių girtumo požymių nebuvo (t. 1, b.l. 109-111, t. 2, b.l. 104-106).

Liudytojas P. O. parodė, kad 2009-10-15 kartu su V. J. važiavo V. J. tamsiai žalios spalvos automobiliu ,,Opel“ markės. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). link paties namų. (duomenys neskelbtini) V. J. sutiko Mindaugą. V. J. atidarė automobilio langą, paklausė kada jis atiduos telefoną bei pasakė Mindaugui atsisėsti į automobilį. Mindaugas padėjo savo dviratį prie ten augančių eglių ir pats atsisėdo į automobilį. Atsisėdo ant galinės sėdynės. V. J. paklausė, kada Mindaugas grąžins jam skolą. Jis taip pat paklausė Mindaugo ar jis paėmė paties žoliapjovę. Mindaugas atsakė, kad ne. Paklausė, gal jis žino, kas paėmė. Tada Mindaugas atsakė, kad jis žino, kas paėmė, bet nepasakys, nes bijo, kad tas, kuris paėmė jį sumuš. Po to Mindaugui pasakė „pasakyk tam, kuris pavogė, kad grąžintų man arba žoliapjovę, arba pinigus už ją, arba aš parašysiu pareiškimą policijai“. Po to Mindaugas pasiėmė dviratį ir nuėjo savo keliu, o pats atsisėdo į V. J. automobilį ir abu nuvažiavo pas patį į namus. Niekas Mindaugo nemušė. Jis jaunas vaikinas, jam bet kas galėjo sumušti nosį. Tiksliai gali pasakyti, kad niekur Mindaugo nevežė, jokio fizinio ir psichinio smurto prieš Mindaugą nenaudojo (t. 1, b.l. 118-121, t. 2, b.l. 74-77).

Protokolu-pareiškimu, kuriame D. P. parodė, kad buvo sumuštas jos sūnus M. P. (b.l. 1, t. 1).

Vilniaus r. PK duomenų bazėje užregistruotu pranešimu, iš kurio matyti, kad D. P. telefonu pranešė apie prieš jos sūnų naudota smurtą (b.l. 16-18, t. 1)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus r., Sudervės sen., Kasmiškių k. (b.l. 19-24, t. 1).

2010-04-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. P. padarytas nosies sumušimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-10-15), paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (b.l. 67-68, t. 1). Išvadą teismo posėdyje palaikė ekspertas V. K. (t. 2, b.l. 109-110).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose paimti iš D. P. ir apžiūrėti M. P. drabužiai: vyriškos kelnės ir mėlyna bei juodai gelsva striukė. Nustatyta, kad viena kelnės kišenė yra įplyšusi. Daugiau jokių ypatingų požymių nenustatyta (b.l. 76-82, t. 1)

2010-03-04 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. J. pateikė automobilį Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: bagažinės apmušalai yra smarkiai ištepti dyzelinio, bagažinėje guli kastuvas, pompa, 3 tušti bakeliai, išbarstyti grumstai (b.l. 146-152, t. 1);

2010-03-04 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. J. daiktų pateikimo protokolu pateikė automobilio Opel Frontera bagažinės apvalkalą (b.l. 154, t. 1). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad ant M. P. darbužių (striukės, džinsinių kelnių) nėra pluoštų iš automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo. A. M. P. striukės, džinsinių kelnių ir ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rasta vienodų pašalinių melsvai juodos spalvos akrilinių ir šviesiai purpurinės spalvos viskozės pluoštų. Ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rastas mėlynai juodos spalvos akrilinis pluoštas, vienodas su M. P. striukės trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su M. P. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (b.l. 158-162, t. 1).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta D. P. ir telefoniniu pareiškimu ir pranešimu policijai ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 2, 16-18, 49-56, 57-62, 98-105, 125-131, 153, 163, 165-167, 168, 169, t. 2, b.l. 93-95, 101-102, 103, 106-107).

Kaltinamojo V. J. versiją, kad jis nukentėjusįjį nemušė, o tik paklausė kada atiduos pinigus už telefoną, paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo specialisto išvadomis. Nukentėjusysis M. P. kategoriškai patvirtino, kad V. J. nuvežė jį į mišką, liepė išlipti, klausinėjo apie žoliapjovę, o po to pradėjo mušti. Mušė V. J. su rankomis ir kojomis į galvą ir pilvą. Po to įsodino į bagažinę, vežė link namų. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių įrodymų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį, nėra: nukentėjusysis parodė, kad prieš 2 - 3 metus V. J. davė parduoti už 200 Lt jo seną mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG“. Tą telefono aparatą pardavė už 60 Lt. Pinigų V. J. neatidavė, bet už tai padėdavo jam ūkyje. V. J. pasakė, kad jau nėra skolingas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos D. P. parodymai, kad kai sūnus, kuriam liepė nuvežti pieną į (duomenys neskelbtini)., grįžo, jo rūbai - kelnės ir striukė - buvo purvini. Sūnus verkė, papasakojo, jog kelyje jį pagavo V. J. ir P. O., liepė padėti pieną ir pareikalavo eiti į mašiną, o po to sumušė, vežė į mišką bagažinėje. Sūnus po įvykio gulėjo ligoninėje. Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą patvirtina ir teismo specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad M. P. padarytas nosies sumušimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-10-15), paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. M. P. striukės, džinsinių kelnių ir ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rasta vienodų pašalinių melsvai juodos spalvos akrilinių ir šviesiai purpurinės spalvos viskozės pluoštų. Ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rastas mėlynai juodos spalvos akrilinis pluoštas, vienodas su M. P. striukės trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant automobilio „Opel Frontera“ bagažinės apmušalo rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su M. P. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Taigi tai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo vežamas bagažinėje. Kaltinamojo versija prieštarauja byloje surinktiems ir išanalizuotiems įrodymams. Teismas nesiremia liudytojo P. O. parodymais, kad niekur Mindaugo nevežė, jokio fizinio ir psichinio smurto prieš Mindaugą V. J. nenaudojo, kadangi liudytojas yra kaltinamojo geras pažįstamas, todėl jis suinteresuotas kaltinamojo likimu, bylos baigtimi. Teismas atmeta ir liudytojos M. B. parodymais, kad matė kai M. P. važiavo dviračiu o V. J. automobiliu, jie pakalbėjo, niekas nieko nemušė, jokio ginčo negirdėjo, o V. J. buvo automobilyje vienas. Liudytojos parodymai prieštarauja P. O. ir V. J. parodymams, kad jie važiavo kartu. Teismas laiko neįtikima ir niekuo nepagrįsta kaltinamojo versiją, kad M. P. jį apkalba, nes daugiau kaip metus, pasak kaltinamojo, negali atgauti skolos už parduotą telefoną.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais teismas laiko įrodyta, kad 2009-10-15 apie 15.45 val., V. J. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas ginčijamą savo teisę susigrąžinti skolą – sumušė M. P., padarydamas jam nosies sumušimą, kas sukėlė nepilnamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. savavaldžiavo nepilnamečio nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 294 str. 2 d.

Byloje nėra V. J. kraujo tyrimo ar alkotesterio panaudojimo kvito girtumui nustatyti, todėl neįrodyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, yra ūkininkas, augina du mažamečius vaikus, administracine tvarka baustas, tačiau veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė nepilnamečio atžvilgiu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį stresą. Atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, skirtina laisvės atėmimo bausmė – mažesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį (BK 61 str. 2 d.), jos vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus (t. 2, b.l. 1-18).

Nukentėjusiojo atstovė D. P. pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kad turtinė žala ir neturtinė žala sudaro 1105 Lt. Nukentėjusiojo atstovė tvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų jos sūnus patyrė fizinį skausmą, o ji kartu su sūnumi patyrė dar dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinį šoką. Nukentėjęs įvykio metu jautė didelį skausmą, jautėsi labai nesaugus. Įvykio pasekmes jaučia ir šiuo metu.

Priteisdamas neturtinę žalą teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų M. P. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, pažeminimą, neilgą laiką gydėsi. Kaltinamasis veikė tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nebuvo pagrįstas nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis, į tai, kad nėra jokių duomenų, kad patirti išgyvenimai sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes-ilgalaikį gydymą, kad nukentėjusysis ir jo atstovė patirtų kelionės išlaidų ir kitų nepatogumų.

Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, į kaltinamojo V. J. asmenybę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš V. J. priteistinas civilinis ieškinys 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (t. 1, b.l. 85-86).

Vilniaus valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 855,74 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų įrodytas, todėl tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 87-96).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: M. P. drabužiai (juodos spalvos dirbtinė odos striukė, mėlynos spalvos audeklo džinsinės kelnės) grąžintini M. P., o automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės apmušalas grąžintinas V. J. (t. 1, b.l. 163).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b.l. 177, 179).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos bausmės vykdymą V. J. atidėti vieneriems metams bei per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusįjį M. P. ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.

Nukentėjusio atstovės D. P. civilinį ieškinį V. J. dėl 1105 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. J. naudai D. P. naudai 200 (du šimtus) Lt ir M. P. 600 (šešis šimtus) Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. J. Valstybinės ligonių kasai 855,74 Lt M. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: M. P. drabužius (juodos spalvos dirbtinę odos striukę, mėlynos spalvos audeklo džinsines kelnes) grąžinti M. P., o automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės apmušalą grąžinti V. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.