- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- eB2-781-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00244-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Solidus LT“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solidus LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrius pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Solidus LT“. Nurodo, kad atsakovės skola VSDF biudžetui yra 5 242,61 Eur. Skola susidarė 2016 m. II ketvirtyje. Ieškovas draudėjo atžvilgiu taikė visas įstatymų numatytas sankcijas ir ėmėsi priemonių, kad išieškoti susidariusią skolą, tačiau iš UAB „Solidus LT“ sąskaitų laikotarpiu nuo 2016-06-15 iki 2018-09-04 buvo pervesta 15,30 Eur. Antstolių kontora taip pat piniginių lėšų nepervedė. Ieškovo manymu, yra pagrindas teigti, kad UAB „Solidus LT“ negali vykdyti įstatymais numatytų privalomųjų mokėjimų į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti kitus trumpalaikius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Solidus LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodo, kad įmonė yra pajėgi sumokėti visas skolas per metus, o atsiradus galimybei ir iš karto. Teigia, kad su kitais kreditoriais atsakovė yra sutarusi, jog atsiskaitinės dalimis, o esant galimybei - dengs įsiskolinimą visa apimtimi. Atsakovės skolos neviršija 50 proc. turto vertės, todėl vadovaujantis įstatymais prašo ieškinį atmesti ir nekelti bankroto bylos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t. y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
Nors atsakovė nurodo, kad įmonės turto vertė yra 103 104,73 Eur, tačiau to nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl teismas atsakovės turto vertę vertina pagal pateiktą paskutinį įmonės balansą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis. Pagal UAB „Solidus LT“ 2018 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonės turto vertė 2018 metais sudaro 69 868 Eur, iš jo 68 829 Eur ilgalaikis turtas, 1039 Eur – trumpalaikis turtas, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius – 64 758 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis atsakovės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – Pastato – Sandėlio ir kiemo statinių vidutinė rinkos vertė yra 40 000 Eur. Iš atsakovės pateikto 2018-10-30 kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi 54 916,01 Eur sumos įsipareigojimų. Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas kreditorės A. K. 2018-10-02 Paaiškinimas – pasižadėjimas, kuriame ji nurodo, kad iš UAB „Solidus LT“ 41 354,83 Eur piniginių lėšų nereikalauja, kadangi tai yra šeimos verslas ir kreditorė yra suinteresuota, jog įmonė vykdytų veiklą. Atsižvelgiant į tai, minėtos kreditorės 41 354,83 Eur reikalavimas nėra vertinamas kaip pradelstas. Teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu UAB „Solidus LT“ pradelstų reikalavimų suma yra 13 561,18 Eur.
Ištyręs pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas sprendžia, kad atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų (13 561,18 Eur) suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (69 868 Eur), todėl atsakovė UAB „Solidus LT“ neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Pažymėtina, jog net ir vertinant, kad atsakovės turto vertė gali būti apie 20 000 Eur mažesnė nei nurodyta 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse, vis viena atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, siekdama mažinti įsiskolinimą ieškovui, 2018-10-30 pervedė 800 Eur sumą. Kad ši suma buvo pervesta dengti įsiskolinimą ieškovui, patvirtina viešai skelbiami Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui 2018-11-05 sudaro 4 776,51 Eur sumą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog gauna nuolatines pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, jog negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tęsia veiklą, todėl teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas ir veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė.
Nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Solidus LT“ (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Solidus LT“.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.