Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4287-816/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-12
Bylos Nr.: eI2-4287-816/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02337-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: S. J.
Atsakovas: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4287-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02337-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 22.5; 23.2; 23.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir Komisija) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. KS-70.

Nurodo, kad Komisija, vertindama Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareiškėjo elgesio atitiktį Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms nustatė, kad jis dalyvavo 2020 m. vasario 6 d. Tarybos posėdyje priimant sprendimą Nr. 1 TS-2 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo“ ir, būdamas tarybos nariu, nenusišalino nuo balsavimo, tokiu būdu nevengė interesų konflikto, taip galėjo sukelti privataus ir viešo interesų konfliktą, reglamentuotą teisės aktuose.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, o jo teisinis vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams bei nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo ir pažeidžia pareiškėjo ir jo atstovaujamųjų rinkėjų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius bei neproporcingai riboja savivaldybės tarybos nario teisę vykdyti savo tiesiogines pareigas – balsuoti už priimamus Savivaldybės tarybos sprendimus.

Pažymi, kad Komisija, vertindama pareiškėjo nenusišalinimo nuo balsavimo priimant sprendimą dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo, kaip viešojo ir privataus interesų derinimo pažeidimą, turėjo aiškiai apibrėžti ir atriboti viešąjį interesą ir privatų turtinį pareiškėjo ir deklaruojamų asmenų interesus. Komisija savo skundžiamame sprendime neteistai ir neleistinai abi interesų rūšis sutapatino, dėl ko padarė netinkamą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus.

Mano, kad sprendimo, kurio priėmime dalyvavo pareiškėjas ir nenusišalino nuo jo svarstymo bei priėmimo paskirtis ir saugomas ar sukuriamas gėris, sudaro išskirtinai tik viešojo intereso pobūdį ir niekaip negali būti tapatinamas su privačiu asmeniniu turtiniu pareiškėjo ar artimų asmenų interesais. Iš sprendimo projekto, jo aiškinamojo rašto, kitos lydimosios medžiagos matyti, kad sprendimo siektini ir aiškinamajame rašte aprašyti tikslai išskirtinai susiję tik su viešojo intereso siekiamu visuomeniniu gėriu ir negali būti lyginami su pareiškėjo ar deklaruojamų asmenų asmeniniais privačiais turtiniais interesais. Be to, vienoje iš planuojamų pasiekti rezultatų lentelėje, pagal Priemonės kodą 04 „Atnaujinti ir (arba) plėsti Jonavos rajono savivaldybės gatvių, kelių, viešųjų teritorijų apšvietimą“, išskiriamas apšvietimo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Kalkinės g., ir Tilto g. įrengimas. Kriterijus – įrengtas apšvietimas (atramos), 26 vnt. Suma – 25,8 tūkst. Eurų, sprendimas, kurio svarstyme ir priėmime dalyvavo pareiškėjas, nebuvo skaidomas dalimis jo svarstymui ir priėmimui, o jo aiškinamajame rašte nurodyti siektini tikslai ir intereso užtikrinimas – išskirtinai sudaro tik viešojo intereso požymius ir negali būti tapatinamas su pareiškėjo ir deklaruojančių asmenų asmeniniu privačiu turtiniu interesu.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dalyvavo priimant sprendimą, susijusį su savivaldybės biudžeto patvirtinimu, kas iš esmės naudinga visuomenei, nepanaikina pareigos priimant tokius sprendimus vengti interesų konflikto. Sprendimų priėmimas, net ir veikiant viešųjų interesų naudai, nereiškia, jog tokių sprendimų priėmimo metu, negali egzistuoti privatus, sprendimą priimančio asmens, interesas.

Pažymi, kad pareiškėjo privatus interesas dalyvaujant Tarybos sprendimo priėmimo procedūrose yra aiškus. VTEK atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Taryba, priimdama sprendimą, pritarė, jog būtų pradėta procedūra, kurios dalykas - apšvietimo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g., Kalkinės g., ir Tilto g. įrengimas. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) g. gyvena asmenys, kurie pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas laikytini pareiškėjui artimais asmenimis, ir kurių interesai, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama privačių interesų sąvoka, prilyginami ir paties pareiškėjo privatiems interesams.

Taigi, pareiškėjas, Taryboje spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, t. y. jų gyvenamosios vietos (gatvės) aplinkos gerinimu per jos infrastruktūros plėtrą / modernizavimą, negalėjo likti objektyvus ir nešališkas, todėl dalyvaudamas Tarybos posėdyje ir jame balsuodamas dėl lėšų skyrimo ir (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. apšvietimo įrengimui, Pareiškėjas pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, ir pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas, dalyvaudamas priimant Tarybos sprendimą, susijusį su jam artimų asmenų privačiais interesais, taip pat nesiėmė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti atitinkamus asmenis apie kilusią interesų konflikto situaciją ir nusišalinti priimant tokio pobūdžio sprendimus. Kadangi Pareiškėjas nesiėmė Įstatyme įtvirtintų priemonių vengti interesų konflikto situacijos ir elgtis taip, jog nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo, Pareiškėjas laikomas pažeidusiu ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Tarybos sprendimas jo svarstymo ir priėmimo metu nebuvo skaidomas į dalis, nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo elgesio vertinimui nėra reikšmingas, kadangi Tarybos sprendime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai atskira eilute įvardinta gatvė, kurioje gyvenamąją vietą deklaravę pareiškėjui artimi asmenys ir kurių privatūs interesai pagal Įstatymo nuostatas yra prilyginami ir paties pareiškėjo privatiems interesams. Įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja asmenį, dalyvaujantį interesų konfliktą keliančio, t. y. susijusio ir su jo paties privačiais interesais, sprendimo svarstyme ir (ar) priėmime, informuoti atitinkamus asmenis apie tokį interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą. Įstatymas nenumato jokių išlygų kuomet asmuo galėtų nenusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio klausimo nagrinėjimo, nepriklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir tarybos 2020 m. vasario 6 d. posėdyje dalyvaudamas (balsuodamas) sprendžiant klausimą dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo, kuriuo taip pat skirtas artimų asmenų gyvenamosios vietos gatvės apšvietimui/modernizavimui finansavimas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Tarybos narius.

Jonavos rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 6 d. posėdyje svarstė Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. metų biudžeto patvirtinimo klausimą. Tarybos posėdžio metu priimtas Tarybos sprendimas Nr. ITS-2 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“.

Sprendime nurodoma, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir Lietuvos Respublikos 2020 metų savivaldybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įsakymu, nusprendžia patvirtinti rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą – 47 544,7 tūkst. Eurų pajamų ir paskirstomą 3 625,3 tūkst. Eurų metų pradžios biudžeto lėšų likutį, 50 918,5 tūkst. Eurų asignavimų ir 1 287,5 tūkst. Eurų išlaidų finansinio turto padidinimui ir finansinių įsipareigojimų vykdymui, iš jų: 3 223,2 tūkst. Eurų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, 11 371,7 tūkst. Eurų ugdymo reikmėms finansuoti, 167,5 tūkst. Eurų priemonėms, numatytoms finansuoti iš valstybės biudžeto kitų dotacijų, 10 360,1 tūkst. Eurų investicijų projektams ir remontams vykdyti, 476,3 tūkst. Eurų aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.

Tarybos priimto Sprendimo 8 priede „Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto asignavimai investicijoms ir remontams“, eilės Nr. 9 išskiriami asignavimai, skiriami Jonavos rajono savivaldybės administracijos Užusalių seniūnijai - iš viso 30 tūkst. Eur., iš kurių 25,8 tūkst. Eur. skiriama apšvietimo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g., Kalkinės g. ir Tilto g. įrengimui (eilės Nr. 9.2). Programos kodas 07 - „Jonavos rajono savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programa“.

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte (data: 2020 m. sausio 22 d.) nurodoma, kad parengto Sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą, siekiant vykdyti rajono savivaldybės strateginį plėtros planą 2020-2027 metams.

Aiškinamajame rašte nurodoma, jog iš bendrų Sprendimo projekto 2 priede numatytų asignavimų teikiama tvirtinimui atskirais priedais asignavimų paskirstymas valstybės deleguotų funkcijų vykdymui, ugdymo reikmėms finansuoti, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, išlaikyti bei investicijoms, remontams ir įsipareigojimams vykdyti pagal konkrečias priemones.

Tarybos 2020 m. vasario 6 d. posėdžio protokole Nr. 2TS-1 užfiksuota (Teismui pateiktas ir posėdžio garso įrašas), jog antru darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo. Vienas iš posėdyje dalyvavusių Tarybos narių pasiūlė S. J. nusišalinti nuo klausimo svarstymo, kadangi biudžete atskira eilute teikiamas finansavimas Užusalių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini), Kalkynės ir Tilto gatvių apšvietimui, kuriose gatvėse gyvena S. J. artimi giminaičiai (tėvas, sesuo). S. J. išreiškė nuomonę, kad svarstant biudžetą, tarybos nariams nereikia nusišalinti, nes nėra tiesioginio jų intereso šiuo klausimu. S. J. nuo Sprendimo svarstymo ir balsavimo procedūrų nenusišalino.

Komisija, patikrinusi Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėjo tėvas M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu Jonavos r. sav., Užusalių šen., (duomenys neskelbtini) k. Pareiškėjas, Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime (nurodyti gatvę), informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo G. K. savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravusi adresu Jonavos r. sav., Užusalių šen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Komisijos 2020 m. birželio 10 d. posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad balsuodamas dėl Sprendimo buvo įsitikinęs, jog Įstatymo nuostatų nepažeidė ir elgiasi taip, kaip jį, politiką, įpareigoja Įstatymas. Bendras savivaldybės rajono biudžetas yra apie 50 mln. Eur., tuo tarpu nagrinėjamu atveju gatvių apšvietimui skirta 25 tūkst. Eur. Atskiru dokumentu šis sprendimas dėl lėšų gatvių apšvietimui skyrimo nebuvo išskirtas, biudžetas svarstytas kaip vienas bendras dokumentas. Pačiame kaime yra trys pagrindinės gatvės, kurioms skiriamos lėšos apšvietimui, be to, apšvietimas nėra įrengiamas iki pat jo artimųjų namų. Pažymėjo, kad Sprendime nurodytose gatvėse gyvena ne tik jo artimieji, bet ir kitos šeimos. Nurodė, kad pats kaimo apšvietimas nėra tikslingas, nes žmonės ten pėsčiomis nevaikšto, naudojasi automobiliais, o savo kiemų apšvietimu rūpinasi patys. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į paties biudžeto, kaip priimamo sprendimo, pobūdį, daugelis tarybos narių yra vienaip ar kitaip su juo susiję.

Komisija 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. KS-70 nusprendė pripažinti, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys S. J., dalyvaudamas priimant šios tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 1TS-2 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo taip pat skirtas finansavimas apšvietimo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g., Kalkinės g. ir Tilto g. įrengimui ir nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas esančiam pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas).

Terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ tai specialūs teisiniai terminai, apibrėžti būtent šiame Įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje „interesų konfliktas“ apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. „Viešieji interesai“ Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o „privatūs interesai“ – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, draudžianti asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių šios nuostatos taikymo išimčių. Todėl prieš pradedant sprendimo, galinčio sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad institucijos vadovas ar kolegiali savivaldybės institucija (kaip buvo šiuo atveju) galėtų spręsti dėl nusišalinimo priimtinumo, asmuo, patekęs į interesų konflikto situaciją (sužinojęs apie tokią situaciją), turi išreikšti valią nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio ar galinčio sukelti klausimo tolesnio svarstymo.

Taigi, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017). Kartu pažymėtina, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio Įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Kaip minėta pažeidimas Komisijos buvo konstatuotas dėl to, jog eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl lėšų skyrimo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (kurioje gyvena jo artimi šeimos nariai) apšvietimo įrengimui balsavo, nenusišalino nuo šio klausimo (įtraukto į savivaldybės biudžeto (ne)tvirtinimo klausimą) svarstymo. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Pažymėtina, kad ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. Tad iš esmės, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, Vietos savivaldos įstatyme nustatyta analogiška procedūra kaip ir Įstatyme, kurios pareiškėjas nesilaikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nepaisant to, kad buvo svarstomas viso Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo klausimas (dešimtojo savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. posėdžio protokolo Nr. 2TS-1 2 klausimas), pareiškėjas žinojo, jog šiuo sprendimu be kita ko sprendžiama ir dėl jam artimų asmenų gyvenamosios teritorijos apšvietimo finansavimo, turėjo galimybę nusišalinti nuo klausimo svarstymo dėl lėšų skyrimo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (kurioje gyvena jo artimi šeimos nariai) apšvietimo įrengimui, taip pat turėjo galimybę už jį nebalsuoti.

Taigi pareiškėjas nenusišalino nuo savivaldybės tarybos posėdyje svarstyto klausimo dėl lėšų skyrimo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) g., Kalkinės g. ir Tilto g. apšvietimo įrengimui, net ir tada kai jam buvo pasiūlyta tai padaryti. Nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog Vietos savivaldos įstatymas jį įpareigoja visais atvejais (netgi ir esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose ir balsuoti už sprendžiamus klausimus. Dalyvavimas posėdyje svarstant klausimą, kuris sukeltų akivaizdų interesų konfliktą laikomas Įstatymo reikalavimų pažeidimu. Aptariamas Įstatymas yra specialus teisės aktas ir taikytinas viešų ir privačių interesų valstybės tarnyboje konfliktinių situacijų išviešinimui ir sprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka, kaip minėta, identifikuoti vien formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, savivaldybės tarybos posėdyje balsavo ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g., Kalkinės g. ir Tilto g. ((duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena tėvai, sesuo), nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, nors tokią galimybę turėjo (jam buvo siūloma nusišalinti, tačiau jis atsisakė nusišalinti), konstatuotina, kad Komisija pagrįstai sprendė ir konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo S. J. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis