Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-02 · Administracinė byla Nr. I-1454-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
I-1454-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03009-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. M., V.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1454-171/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03009-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), vertėjai Eleonorai Pikulik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas:

1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2012-09-20 raštą Nr. 22-2312;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012-11-15 raštą Nr. 2S-5302;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011-01-24 iki 2011-10-19 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose nepriimtinomis sąlygomis, t. y. nebuvo suteikiamas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m). Turėdamas gyventi perpildytose kamerose jautėsi pažemintas, buvo ribojama jo judėjimo laisvė, negalėjo rengtis teismo procesui. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų buvo apėmusi depresija, labai nervinosi, kreipėsi pagalbos į psichologą, buvo skirti vaistai nuo nervų ir streso. Nuolat jautė įtampą, diskomfortą, negalėjo atlikti smulkių darbų, skaityti, rašyti.

Pareiškėjas nurodo, kokio ploto kamerose buvo laikomas nuo 2011-01-24 iki 2011-10-19. Teigia, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje tektų 3,6 kv. m, be to, pažeista jo konstitucinė teisė į orumą. Neteisėtomis valstybės institucijos veikomis pažeidus konstitucinę teisę į orumą, neabejotinai buvo padaryta žala.

Vadovaujasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pažymi, kad konvencija įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad nesukeltų tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad būtų adekvačiai užtikrinama sveikata ir gerovė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso normomis, teismų praktika ir nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama 6.250 str. 1 d., todėl, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, pasekmes, prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K direktorių. 2012-09-20 atsakyme į skundą Nr. 22-2312 nurodyta, kad visos Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimais, tačiau Lukiškių TI-K yra perpildytas, todėl administracija ne visada gali užtikrinti, kad vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Mano, kad aplinkybė, jog Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių jo apgyvendinti patalpose, atitinkančiose nustatytas ploto normas, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu raštu jo prašyme nurodytos problemos neišsprendžiamos, o tik formaliai atrašoma, todėl raštą apskundė Kalėjimų departamentui. Gavo 2011-11-15 raštą Nr. 2S-5302, kuriame taip pat neišsprendžiamos jo skunde nurodytos problemos dėl gyvenimo sąlygų, tik nurodoma, kad Lukiškių TI-K administracija siekia, kad sąlygos atitiktų patvirtintas normas, teisė būti kalinamam nustatyto ploto kamerose pažeista ne dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, o dėl bendro suėmimo vykdymo įstaigų perpildymo. Mano, kad nurodyti sprendimai nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde bei paaiškinimuose (b. l. 91–98) išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 15–20) paaiškino, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2011-01-24 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 104. 2011-01-25 perkeltas į kamerą Nr. 345; 2011-02-02 perkeltas į kamerą Nr. 178, 2011-02-10 – į kamerą Nr. 131, 2011-03-14 – į kamerą Nr. 133, 2011-03-23 – į kamerą Nr. 168, 2011-06-09 – į kamerą Nr. 254, 2011-06-12 – į kamerą Nr. 112, 2011-06-13 – į kamerą Nr. 320, 2011-06-21 – į kamerą Nr. 268, 2011-07-19 – į kamerą Nr. 290, 2011-08-25 – į kamerą 285, 2011-08-31 – į kamerą Nr. 252, 2011-10-19 – į kamerą 109, o tos pačios dienos vakare – į kamerą 270.

Nurodo, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. 2011-06-12, 2011-06-13 ryte, 2011-06-21 ryte, 2011-06-30 ryte, 2011-07-28 vakare, nuo 2011-07-29 iki 2011-08-05, 2011-08-06 ryte, nuo 2011-08-16 iki 2011-08-18 ryto, 2011-08-23 ryte, 2011-08-25 ryte, 2011-08-31 ryte, nuo 2011-09-01 iki 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, nuo 2011-09-29 iki 2011-10-13, 2011-10-14 ryte ir 2011-10-19 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad, skirstant asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Paaiškino, kad administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikiamos priemonės jiems yra išduodamos. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktu, pagal kurį gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Teigia, kad 2012-09-20 raštu Nr. 22-2312 į pareiškėjo prašymus atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė, todėl šio rašto nėra pagrindo naikinti.

Nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Teismo posėdyje atsakovų Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 102, 103).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 79–81) nurodo, kad pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, būtina nustatyti ir ar dėl tokio veikimo arba neveikimo tiesiogiai atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teigia, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais. Be to, pareiškėjas, manydamas, jog pažeistos jo teisės, nepagrįstai ilgai nesikreipė į teismą, t. y. pareiškėjas skundą dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų Kalėjimų departamentui pateikė tik 2012-10-10. Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo tinkamai, o 2012-11-15 raštas Nr. 2S-5302 yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina. Likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2012-09-02 kreipėsi su skundais (b. l. 34, 35) į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išduoti dokumentus, kurie patvirtintų, kokiose kamerose ir nuo kada iki kada buvo laikomas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K dažniausiai buvo laikomas perpildytose kamerose ir nebuvo suteiktas minimalus 3,6 kv. m plotas, kameros buvo nesuremontuotos.

Į pareiškėjo skundus Lukiškių TI-K atsakė 2012-09-20 raštu Nr. 22-2312 (b. l. 7, 33), kuriame pateikė pareiškėjo prašytą pateikti informaciją apie kameras, kurios jis buvo laikytas, nurodė tų kamerų plotus, paaiškino, kad jose buvo laikoma nuo 1 iki 4 ir daugiau asmenų. Pareiškėjui paaiškinta, kad visos Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, tačiau Lukiškių TI-K yra perpildytas, todėl administracija ne visada gali užtikrinti, kad vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Lukiškių TI-K 2012-09-20 raštą Nr. 22-2312 pareiškėjas 2012-10-10 apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 82), kuris 2012-11-15 raštu Nr. 2S-5302 (b. l. 9, 83) informuotas, kad gyvenamojo ploto normos nustatytos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ ir vienam suimtajam turi būti skiriama 3,6 kv. m ploto. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija siekia, jog gyvenimo sąlygos atitiktų nustatytas normas, tačiau užtikrinti gyvenamojo ploto reikalavimą neįmanoma, nes įstaiga nuolat perpildyta. Teisė būti kalinamam teisės aktų nuostatas atitinkančio dydžio kamerose pažeista ne dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, o dėl bendro suėmimą vykdančių įstaigų perpildymo. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą, pagal kurį 2015 m. numatyta pastatyti naują tardymo izoliatorių Vilniaus miesto pakraštyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010, 2010-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010, 2012-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamų Lukiškių TI-K ir Kalėjimo departamento raštų turinį, daro išvadą, kad jie yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nesukuria, jo teisių nepažeidžia. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgus į suformuotą teisminę praktiką, darytina išvada, kad minėti raštai negali būti skundo administraciniam teismui dalykas, todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2012-09-20 raštą Nr. 22-2312 ir Kalėjimų departamento 2012-11-15 raštą Nr. 2S-5302 nutrauktina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.

Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2011-01-24 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 104. 2011-01-25 perkeltas į kamerą Nr. 345, 2011-02-02 perkeltas į kamerą Nr. 178, 2011-02-10 – į kamerą Nr. 131, 2011-03-14 – į kamerą Nr. 133, 2011-03-23 – į kamerą Nr. 168, 2011-06-09 – į kamerą Nr. 254, 2011-06-12 – į kamerą Nr. 112, 2011-06-13 – į kamerą Nr. 320, 2011-06-21 – į kamerą Nr. 268, 2011-07-19 – į kamerą Nr. 290, 2011-08-25 – į kamerą 285, 2011-08-31 – į kamerą Nr. 252, 2011-10-19 – į kamerą 109, o tos pačios dienos vakare – į kamerą 270 (b. l. 15–20, 21–22).

Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad nuo 2011-01-24 iki 2011-10-19 buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų (b. l. 15–20) matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas 2011-01-24–2011-10-19 laikotarpiu (iš viso 269 dienų) laikytas, kai kada iš ryto būdavo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas (nuo 1 iki 12 asmenų kameroje). Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas šiuo atveju pareiškėjo būtas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalydamas per pusę.

Iš bylos duomenų (b. l. 15–20, 21–22) matyti, kad 2011-06-12 visą dieną ir 2011-06-13 ryte, kai pareiškėjas laikytas 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 112 ir 7,76 kv. m kameroje Nr. 320 su dar vienu asmeniu (iš viso 2 asmenys kameroje), 2011-06-21 ryte, kai buvo vienas, ir 2011-06-30 ryte, kai buvo dviese 7,30 kv. m ploto kameroje Nr. 268, 2011-07-28 vakare, nuo 2011-07-29 iki 2011-08-05 visą dieną, 2011-08-06 ryte, 2011-08-16–2011-08-17 visą dieną, 2011-08-18 ryte, 2011-08-23 ryte, kai dviese buvo laikomi 7,76 kv. m ploto kameroje Nr. 290, 2011-08-25 ryte, kai dviese buvo laikomi 7,08 kv. m ploto kameroje Nr. 285, 2011-08-31 ryte, nuo 2011-09-01 iki 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, nuo 2011-09-29 iki 2011-10-13 ir 2011-10-14 ryte, kai 42,33 kv. m ploto kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 11 asmenų, ir 2011-10-19 ryte, kai pareiškėjas vienas laikytas 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106) vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas 2011-01-24–2011-10-19 laikotarpiu teisės aktų reikalavimus atitiko 59 dienas. Visomis kitomis dienomis pareiškėjo nurodomu laikotarpiu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytos ploto normos (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo laikomasi.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (atsižvelgtina į tai, kad per 269 dienas 59 dienas jis buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 101 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo V. M. (V. M.) reikalavimo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-09-20 raštą Nr. 22-2312 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-11-15 raštą Nr. 2S-5302.

Kitą pareiškėjo V. M. (V. M.) skundo dalį tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. M. (V. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė