Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S., vertėjai Vidai Daukšienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčios 7 klasių išsilavinimą, išsituokusios, nedirbančios, senatvės pensininkės, nebaustos administracinėmis nuobaudomis, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2016-12-01 T. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. dėl to, kad ji 2016-12-01 apie 10.00 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Alytuje, Pulko g. 51A, vagystės būdu pagrobė porą pirštinių 1,99 Eur vertės.

Motyvuojamoji dalis

T. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t. y. kad 2016-12-01 apie 10.00 val. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Alytuje, Pulko g. 51A T. S. praėjo pro kasas nesusimokėjusi už porą pirštinių 1,99 Eur vertės. Pažyma dėl paimtų iš sulaikyto asmens daiktų grąžinimo patvirtina, kad pirštinės grąžintos parduotuvei. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir T. S.. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog T. S. veikė tyčia. Kaip matyti iš T. S. paaiškinimų, ji neketino pirštinių išsinešti iš parduotuvės už jas nesumokėjusi, tyčios vogti neturėjo, o nesusimokėjo už pirštines dėl subjektyvių žmogiškųjų savybių – neapdairumo. Netikėti T. S. duotais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių, paneigiančių minėtus paaiškinimus, nenustatyta. T. S. anksčiau už smulkųjį svetimo turto pagrobimą nebausta. Šiuo atveju prekė (pirštinės), už kurią ji nesusimokėjo, nėra didelė ar sunki, kas leidžia tikėti, kad T. S. iš tiesų galėjo nepastebėti jos likusios krepšyje. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. S., prie kasos susimokėdama už kitas prekes, turėjo tyčią pavogti 1,99 Eur vertės pirštines.

Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina T. S. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jos veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t. y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (pirštines). Pagal ATPK 250 str. 1 p. nuostatas administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu T. S. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 str. bylos teisena nutrauktina, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

nutraukti bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.