- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- A8.-45-270/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03230-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- A. M.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Jonui Osteriui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. spalio 30 d. gėlių salone , esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame A. M., atlikus operatyvinį patikrinimą, tai yra atliekant kontrolinį prekių pirkimą nustatyta, kad prekes pardavė bei pinigus paėmė pardavėja J. S.. Nustatyta, kad A. M., būdamas darbdavys, susitarė su J. S. dėl pardavėjos – floristės darbo gėlių salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutarė dėl. 2,32 Eur valandinio darbo užmokesčio dirbant pagal nustatytą darbo grafiką, tačiau su J. S. nesudarė darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą dieną prieš leisdamas J. S. nuo 2017-10-12 iki 2017-10-30 dirbti nelegalų darbą. Tokiu būdu A. M. būdamas darbdaviu, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad su J. S. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną nuo numatytos darbo pradžios) būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. S. priėmimą ir leido J. S. dirbti nelegalų darbą. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 43 straipsnio 1 dalį ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad A. M., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-10-31, prekiaudamas žvakėmis, nepildė gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 ( 2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla( išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 p. reikalavimus ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis.
Savo 2017 m. lapkričio 6 d. paaiškinime A. M. nurodė, kad augina gėles, kurias pardavinėja keliuose paviljonuose, vienas iš jų randasi Sodų g. , taip pat prekiauja ir žvakėmis, kurias įsigijo Lenkijoje, pagal individualios veiklos pažymėjimą. Prekybos vietoje, esančioje Sodų g. nuo 2017-10-12 prekiavo J. S., su kuria darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta „ Sodrai“ . Visas pajamas ir išlaidas apskaito pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnale, kito žurnalo neturi. (b.l. 7).
Motyvuojamoji dalis
VMI atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. M. kaltė padarius nusižengimą yra įrodyta byloje surinkta medžiaga ir prašė skirti nuobaudą sankcijos ribose.
A. M. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalie, 205 straipsnio 2 dalies numatytus nusižengimus, be jo paties prisipažinimo įrodo ir byloje surinkta medžiaga.
Iš J. S. 2017-10-30 paaiškinimo nustatyta, kad A. M. priklausančioje prekybos vietoje, esančioje Sodų g. ji dirba nuo 2017-10-12, po dvi valandas ir jai mokamas 2,32 Eur dydžio valandinis atlyginimas, kurį gauna darbo dienos pabaigoje. Dirba po keturias dienas slenkančiu grafiku. Dėl darbo ji tarėsi su A. M., darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta ( b.l. 19).
Iš Vilniaus apskrities VMI 2017 m. lapkričio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymos seka, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad A. M. prieš leisdamas J. S. dirbti nesudarė su ja darbo sutarties, apie jos įdarbinimą nepramešė „ Sodrai“, taip pat A. M. nepateikė gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo , nurodė, kad tokio žurnalo , prekiaujant žvakėmis, apskritai nepildė ( b.l. 4-5).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė informaciją iš kurios nustatyta, kad J. S. į darbą buvo priimta 2017-10-31. Apie jos įdarbinimą buvo pranešta 2017-10-30 ( b.l. 21-22). Pranešimą pateikė draudėjas A. M..
Teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę.
Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ANK 95 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys nepranešus SODRAI neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Taigi A. M. veiksmai pagal ANK 95 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.
ANK 205 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 ( 2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla( išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 p. numato, kad Gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis. A. M. nurodė, kad dėl žvakių prekybos žurnalo nepildė, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimus bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. – baustas administracine tvarka , galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, augina du vaikus. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia ir į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo iškart pašalintas . Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nuobaudų skyrimo tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus minimalias ANK 95 str. 1 d. ir 205 str. 2 d. sankcijose numatytas baudas, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
A. M. teismo posėdyje prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi šiuo metu jo šeimoje yra sunki finansinė padėtis ir paskirtos baudos jis neišgalės sumokėti per nustatytą terminą. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes mano, kad yra pagrindas tenkinti A. M. prašymą ir baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,675 straipsniu, teismas
nutaria:
A. M.. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:
- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, – 1000 eurų baudą;
- pagal ANK 205 straipsnio 2 dalį – 60 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą jos mokėjimą išdėstant dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus, trisdešimt tris centus ), mokėjimą pradedant 2018 m. vasario mėnesiu.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17075213318.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).