- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-2190-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12849-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovo prievolė mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 231,70 Eur (800 Lt) kas mėnesį, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19444-967/2014, yra tinkamai ir galutinai įvykdyta; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/00977 iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu nesustabdžius vykdymo veiksmų, priverstinis išieškojimas iš ieškovo bus tęsiamas ir dėl to atsakovė nepagrįstai gaus pajamų. Teismui patenkinus ieškinį, gali tapti sunku ar neįmanoma iš atsakovės susigrąžinti jos nepagrįstai gautas lėšas. Pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis bloga, gaunamos pajamos nedidelės, todėl atsakovei perduotų pinigų susigrąžinimas taptų neįmanomas. Nurodė, kad teismui netenkinus ieškinio, nekiltų sunkumų atnaujinti vykdomąją bylą ir atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus, nes išieškojimo veiksmai vykdomi iš ieškovo gaunamų pajamų, kurių jis negali paslėpti ar išvengti prievolės vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sustabdė priverstinį išieškojimą antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/00977, kurioje vykdomas išieškojimas iš ieškovo R. A. išieškotojos A. A. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-19444-967/2014 iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1 punkte šalys susitarė, kad R. A. nepilnamečių vaikų G. A. ir E. A. išlaikymui mokės po 800 Lt (231,70 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. išdavė A. A. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo dalies, kuria ieškovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, priverstinio vykdymo. Antstolis A. N. 2018 m. balandžio 5 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2018 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-157-5009 nurodė priverstinai nurašyti iš ieškovo visų turimų sąskaitų bankuose 20 587,72 Eur.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes (po santuokos nutraukimo 2014 m. birželio 12 d. šalys toliau gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, 2015 m. gruodžio 17 d. antrą kartą sudarė santuoką, tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima iki 2018 m. sausio 12 d.) ir pridėtus rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašus, pirkinių apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), padarė išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė reiškiamą reikalavimą pripažinti prievolę mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-19444-967/2014, įvykdyta.Nurodė, kad iš ieškovo siekiama išieškoti suma yra didelė (20 587,72 Eur). Tokio dydžio skolos išieškojimas iš esmės apriboja ieškovo teisę naudotis gaunamomis lėšomis, be kita ko, gali lemti ieškovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priverstinį pardavimą iš varžytynių. Nustatė, kad atsakovės gaunamos pajamos nedidelės (apie 480 eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių), todėl padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad iš ieškovo išieškotas išlaikymas galbūt buvo išieškotas nepagrįstai, gali būti sunkiau ar neįmanoma ieškovui susigrąžinti vykdymo procese priverstinai išieškotas lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą nutartį išskirtinai rėmėsi tik ieškovo pateiktais duomenimis (banko sąskaitų išrašais, pirkinių apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais). Pažymėjo, kad ieškovo pateikti dokumentai niekaip neįrodo, jog ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, ar gyveno kartu, bei neįrodo, jog ieškovas teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas ieškovo pateiktus dokumentus vertino paviršutiniškai, neobjektyviai. Pažymėjo, kad nuo tada, kai ieškovas ir atsakovė nutraukė santuoką, t. y. nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., kai antrą kartą sudarė santuoką, ieškovas netvarkė bendro ūkio ir negyveno kartu kaip šeima bei neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, t. y. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. N2-19444-967/2014. Nurodė, jog ieškovo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas pagrindė būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė nustatyti atsakovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti, atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. atsakovė su ieškovu netvarkė bendro ūkio ir negyveno kartu kaip šeima, tačiau nepateikia tokį teiginį patvirtinančių duomenų ar įrodymų. Teigė, kad tai, jog atsakovė nebando įrodinėti savo nurodomų argumentų, tik parodo pateikto atskirojo skundo akivaizdų nepagrįstumą ir siekį ne ginti realiai pažeistas teises, o tik vilkinti bylos nagrinėjimą. Pabrėžė, kad atsakovė ir nepilnamečiai vaikai gyveno kartu su ieškovu jo nuomojamame bute.Nurodė, kad visą ginčo laikotarpį ieškovas su atsakove vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimyninį gyvenimą, o ieškovas visą šį laikotarpį faktiškai išlaikė ieškovo ir atsakovės nepilnamečius vaikus iš savo pajamų. Tą patvirtina tiek ieškovo į bylą pateikti įvairaus pobūdžio sandoriai, sutartys, pažymos, tiek ir banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu, ieškovui tuo metu esant karinėje misijoje Malyje, atsakovė naudojosi jai išduotu banko kortelės dublikatu (susietu su ieškovo banko sąskaita) nepilnamečių vaikų išlaikymui, šeimos poreikiams.Pažymėjo, kad panaikinus ginčijamą nutartį ir ginčo laikotarpiu nesustabdžius vykdomosios bylos, priverstinio išieškojimo iš ieškovo turto ir/ar gaunamų pajamų veiksmai būtų tęsiami, tokiu būdu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai gautų pajamas, ieškovo įvykdyta prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus būtų vykdoma pakartotinai, o palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju atgauti vykdomojoje byloje atsakovei perduotą turtą ar pinigines lėšas bus neįmanoma. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, o gaunamos pajamos nedidelės.Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovo prievolė mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-19444-967/2014, yra tinkamai ir galutinai įvykdyta.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra preliminariai tikėtinai pagrįsti rašytiniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad reiškiamas reikalavimas dėl prievolės pripažinimo tinkamai įvykdyta preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais pastaroji įrodinėja ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.Nors apeliantė teigia, kad ieškovo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas pagrindė būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad iš ieškovo išieškomas išlaikymas galbūt buvo išieškotas nepagrįstai, gali būti sunkiau ar neįmanoma ieškovui susigrąžinti vykdymo procese priverstinai išieškotas lėšas.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.