- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- e2-7674-642/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04575-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- G. U.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. U. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 481 Eur draudimo išmokos, 21,61 Eur kompensacinių palūkanų, 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. 12.42 val. atsakovas vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei Toyota Avensis, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini)
Ieškovė buvo apdrausi transporto priemonės Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas šios transporto priemonės valdytojas, 2017 m. kovo 17 d. įvykusios avarijos metu nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 481,00 Eur draudimo išmoką.
Transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinio numerio ženklas. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadinta ir reikalinga keisti galinį bamperį, galinio bamperio daviklį, galinės panelės apdailą, reikalinga remontuoti galinio bamperio dešinės pusės apdailą.
Draudimo išmoką ieškovė apskaičiavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (2014 m. rugsėjo 19 d. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas, atsižvelgus į įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateikus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, taip pat transporto priemonės valdytojui pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Taigi ieškovė, kompensavusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 481 Eur draudimo išmokos.
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti ieškovei 21,61 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. U. 481 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) draudimo išmokos, 21,61 Eur (dvidešimt vieną eurą šešiasdešimt vieną centą) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 502,61 Eur (penkių šimtų dviejų eurų šešiasdešimt vieno cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.