Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-706-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2YT-706-828/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05802-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vygintas Mažuika (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-706-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05802-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. V., V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, po tėvo V. V. mirties priėmė jo palikimą. Pareiškime nurodė, kad jos tėvas mirė 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kadangi nekilnojamojo turto tėvas neturėjo, pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Po tėvo mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti bei naudotis tėvo turtu – televizoriumi, šaldytuvu, dujine virykle. Tokiu būdu pareiškėja palikimą priėmė. Tik po tėvo mirties praėjus beveik dvejiems metams, pareiškėja sužinojo, kad tėvas su SEB banku buvo sudaręs 2 000 Lt terminuotojo indėlio sutartį. Po palikėjo mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys E. V., V. L. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. Palikėjas gyveno pareiškėjos namuose. Mirus V. V., pareiškėjos namuose liko asmeniniai palikėjo daiktai - televizorius, šaldytuvas, dujinė viryklė, kt. namų apyvokos daiktai, kuriuos ji pradėjo faktiškai valdyti. Po V. V. mirties liko piniginių lėšų akcinėje bendrovėje SEB bankas, nes palikėjas buvo sudaręs 2 000 Lt terminuotojo indėlio sutartį. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Š. informavo, kad po V. V. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po tėvo mirties palikimo priėmimo terminu pareiškėja pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą (televizorių, šaldytuvą, dujinę viryklę, kt. namų apyvokos daiktus), t. y. prižiūrėjo šį turtą, palaikė tinkamos būklės bei elgėsi su juo kaip savininkė. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo tėvo palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, po palikėjo mirties bylos duomenimis palikimo šiuo ar kitokiu būdu niekas be pareiškėjos nėra priėmęs. Taigi, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl pareiškimas tenkinamas.

Kadangi pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teisėjas Vygintas Mažuika