Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2756-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1-2756-961/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31309-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
N. U.-G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2756-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31309-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; (S) 1.1.8.1.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam A. G.,nukentėjusiajai N. U.-G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005 m. balandžio 26 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 10 parų arešto;2008 m. vasario 5 d. Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2008 m. spalio 31 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje;2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 63 straipsniu galutinė bausmė – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 17 parų arešto. 2012 m. spalio 4 d. paleistas iš Lukiškių TIK, atlikus arešto bausmę;2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus m. 5 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;2014 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2015 m. birželio 3 d., apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.56 promilės girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine N. U.-G. metu, sugriebęs pastarąją viena ranka už kaklo, smaugė ją, tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai N. U.-G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, jog gėrė kartu su žmona. Jis nenorėjo, kad žmona dar gertų, todėl atėmė iš jos sidrą. Ji pradėjo draskytis ir jį mušti, tada jis sugriebė ją už kaklo, laikė ją už gerklės, kad ji apsiramintų. Nespaudė, bet gali būti, kad jai skaudėjo, nes ji norėjo ištrūkti, o jis naudojo jėgą. Jam daugiau skaudėjo, kai ji mušė jį, bet jis sėdėjo ir kentėjo. Pareiškimų policijai jis niekada nerašo. Ant jos kaklo liko mėlynės. Gailisi, kad taip išėjo. Šiuo metu lankosi pas psichologą, anoniminių alkoholikų susirinkimus. Konflikto metu buvo išgėręs, žmona buvo taip pat neblaivi, bet jos blaivumo policija nepatikrino. Su žmona susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiosios N. U.-G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji apie šešerius metus gyvena su A. G., 2014 m. liepą jie susituokė, gyvena jai suteiktame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), su trimis bendrais vaikais: D., A. ir D.. A., būdamas girtas, tampa agresyvus, smurtauja. 2013 m. jis buvo teistas, kalėjo iki 2015 m. sausio. 2015 m. birželio 3 d. A. grįžo namo girtas, ėmė jai priekaištauti, kad dėl jos sėdo į kalėjimą, kilo barnis, kurio metu jis ėmė ją smaugti, jie susistumdė, ji išsilaisvino, ėmė šauktis pagalbos, bandė paskambinti į policiją, bet jis sudaužė telefoną. Kai virtuvėje A. ją puolė, ji pasitaikiusia po ranka šakute dūrė jam į šoną. Jis toliau ją puolė, smaugė, kol ji pabėgo į balkoną. Po to atvažiavo pareigūnai, kuriems A. pasipriešino, pareigūnai panaudojo prievartą. Konflikto metu namuose buvo vaikai. A. negrasino nužudyti. Kuria šakute ji dūrė A., nepamena, matyt įmetė į kriauklėje esantį indą su vandeniu. Po įvykio 2015 m. birželio 3 d. vakare ji su A. G., savo sutuoktiniu, nebendravo iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., kuomet jis su ja susisiekė dėl vaikų lankymo. Jie turi tris bendrus vaikus. Ji nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją pas seserį E. S., tikslaus adreso pateikti šiuo metu negali, nes nepamena. Ji išvyko ten su vaikais pailsėti nuo visko. A., kai ji grįžo, bendraudamas apie vaikus, taip pat kalbėjo ir apie jų santykius, ji nežino, ar su juo taikysis, bet šiai dienai tokios galimybės neatmeta. Įvykio metu ji patyrė fizinę žalą, t. y. fizinį skausmą, į medikus ir teismo medikus ji nesikreipė. A. G. ją smaugė viena ranka suėmęs už kaklo, ji gindamasi paėmė po ranka pasitaikiusį daiktą – šakutę ir dūrė jam vieną kartą į šoną. Ji buvo labai išsigandusi ir tik norėjo apsiginti, nenorėjo A. žaloti. Daugiau jokių smurtinių veiksmų A. nurodytą dieną jos atžvilgiu neatliko. Ji dėl smaugimo išgyveno fizinį skausmą ir po įvykio turėjo kraujosruvą ant kaklo, kuri užgijo savaime po maždaug savaitės. Įvykio metu A. buvo neblaivus, ji irgi buvo truputį išgėrusi, tačiau įvykius ji pamena gerai. Ji buvo išgėrusi apie porą stiklinių sidro. Namuose konflikto metu buvo visi trys jų vaikai, kurie iš pradžių miegojo, bet paskui nuo triukšmo nubudo. Ji negali pasakyti, ar smurto faktą matė vaikai. Daugiau namuose be jos su A. ir vaikų nieko nebuvo, niekas įvykio nematė. Ji pamena, kad garsiai šaukė, kuomet A. ją smaugė. Ji šaukė dėl to, kad norėjo prisikviesti pagalbą. Pati išsikviesti pagalbos ji negalėjo, nes neturėjo telefono. Su ja nebuvo susisiekę Specializuoto pagalbos centro darbuotojai ir ji pati nesikreipė ten pagalbos. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo balkone, duris pareigūnams atidarė A.. Paskui prie jos priėjo policijos pareigūnas ir ją pakvietė į kambarį pasikalbėti. Ji sutiko ir atėjo. Artūras tuo metu stovėjo prie tualeto durų, rėkė ant pareigūnų. Tada pareigūnas parvertė A. ant žemės ir bandė uždėti antrankius, tačiau A. nesileido, tada kitas pareigūnas panaudojo elektrošoką ir po to A. buvo uždėti antrankiai. Ji pirminėje apklausoje parodė, kad A. priešinosi policijos pareigūnams, tačiau dabar, kai pagalvoja, ji negali to patvirtinti, nes nematė jo bendravimo su policijos pareigūnais pradžios, kadangi, kaip minėjo, kai A. įleido policijos pareigūnus į butą, ji buvo balkone. Gal jai pasirodė, kad A. priešinosi, iš to, kaip policijos pareigūnai su juo elgėsi, kad naudojo elektrošoką ir dėjo antrankius. Nei patvirtinti, nei paneigti pasipriešinimo fakto ji negali, nes nematė. Ji jokių kaimynų su policijos pareigūnais nematė, nors buto durys į laiptinę buvo atidarytos. Gali būti, kad ji tiesiog neatkreipė dėmesio, nes buvo labai susijaudinusi dėl įvykio. Dėl įvykio ji jaučiasi nukentėjusi, tačiau nenorėtų, kad A. būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes reikia išlaikyti vaikus ir padėti jais rūpintis. Ji prašo nebetęsti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi, nes A. nori matytis su vaikais, ji taip pat nori, kad vaikai matytų tėvą ir su juo bendrautų. Ji pasižada nepriimti į namus A. iki bus priimtas sprendimas byloje. Butas paskirtas konkrečiai jai. Civilinio ieškinio byloje nereikš (T. 1, b. l. 24, 27, 28).

Liudytojos O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji pažįsta A. G. ir N. U.-G., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta juos tik iš matymo, jie yra jos kaimynai, jie gyvena atskiruose namuose, tačiau jos namas yra priešais jų namą, jos balkonas yra priešais jų balkoną. Jokių santykių su nei vienu iš jų ji nepalaiko, tik pasisveikina ir tiek. Ji žino, kad A. ir N. namuose konfliktai vyksta ne pirmą kartą, ir yra mačiusi ten atvykstančius policijos pareigūnus. N. jai visada sakydavo, kad pas juos viskas tvarkoje, niekada nepripažindavo, kad vyras ją (N.) muša, nepasakojo jai niekad apie tai, kad vyras muša, ji N. su sužalojimais nėra mačiusi. 2015 m. birželio 3 d. vakare, galimai apie 23 val., ji buvo namuose su vaikais. Jos vaikai išgirdo triukšmą lauke ir pasakė jai, ji priėjo prie lango ir pamatė, kad tame bute pas N. ir A. dega šviesa. Ji suprato, kad vyksta konfliktas pas minėtus kaimynus. Ji girdėjo, kaip N. klykė, nieko konkretaus N. nešaukė, tiesiog klykė. Ji labai išsigando, nes garsas buvo labai stiprus, be to, ji žinojo, kad tuose namuose gyvena ir mažamečiai vaikai. Ji užsidėjo chalatą ir išėjo į kiemą. Išėjusi į kiemą ji įsiklausė, iš kur sklinda triukšmas, ir iškvietė policiją. Ji matė, kad namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), balkonuose prie langų susirinkę žmonės, kurie stebėjo situaciją, tačiau nieko nedarė. Ten prie langų buvo daug žmonių, bet ji jų duomenų nežino, pažįsta tik iš matymo. Kai ji iškvietė policiją, N. buvo nustojusi klykti, ji labai išsigando ir pakartotinai skambino 112, bijojo, kad N. yra sužalota stipriai ar nužudyta. Kai atvyko policija, ji su pareigūnais nuėjo iki minėtų kaimynų buto, bet į vidų nėjo, nes bijo A., jis yra stambus vyras. Ji matė, kad policijos pareigūnai naudojo elektrošoką, matė, kad A. buvo kruvinas, bet ji nežino, nuo ko. Taip pat ji matė ir N., bet tik per duris, labai trumpai, Natalija neatrodė sumušta, tačiau ji galėjo to ir nepastebėti, nes matė N. labai trumpai. Ji matė, kad A. buvo girtas, o N., kiek ji matė, girta nebuvo. Ji matė N. po įvykio kitą dieną, N. buvo apsirengusi megztinį aukštu kaklu, kadangi vasara, ji taip ir pagalvojo, kad N. slepia sužalojimus. Ji ant N. sužalojimų tą dieną nematė, pastaroji nešlubavo ir kitaip neatrodė sumušta, vengė kalbėti apie įvykį, pasakė, jog susibarė su A. (T. 1, b. l. 33).

Liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sutuoktine G. Š., jos mama bei seserimi. Jis tame bute gyvena nuo š. m. gegužės mėnesio, nelabai pažįsta aplinkui gyvenančius žmones, jis žino tik keletą, kurie gyvena jų laiptinėje. Glaudžių santykių su kaimynais jis nepalaiko, nepažįsta N. U.-G. ir A. G.. 2015 m. birželio pradžioje, tikslios datos jis nepamena, jis buvo namuose. Apie 23 val. jis išgirdo moters riksmą. Jis tada išėjo į balkoną, nes garsas sklido iš lauko. Jis suprato, kad riksmas sklinda iš namo priešais, t. y. (duomenys neskelbtini). Tada jis pamatė, kad iš laiptinės išėjo jo kaimynė O., jis ją pažįsta iš matymo. O. ėmė jo prašyti pro langą, kad jis išeitų į kiemą ir nueitų su ja į tą namą, ji prašė, kad jis palydėtų ją pažiūrėti, kas ten vyksta. Jis apsirengė ir nuėjo. O. kieme iškvietė policiją, jis girdėjo. Visą laiką klykė moteris tame name. O. jam pasakė, kad tame name gyvena kažkokia probleminė šeima, kad vyras muša moterį, bet O. buvo labai susijaudinusi, jis nelabai suprato, ką ji kalba. Jie su O. dviese priėjo prie to namo laiptinės ir stovėjo, nes O. bijojo eiti į vidų, jie laukė policijos. O. dar porą kartų skambino į policiją. Paskui atvyko policija, jie abu su pareigūnais nuėjo prie buto. Jis pats į tą butą nėjo, tik matė, kaip įėjo pareigūnai. Jis matė tik įtariamąjį, stambų vyrą, matė, kad to vyro ranka buvo kruvina ir buvo kruvinos buto grindys. Jis taip pat matė, kad pareigūnai prieš tą vyrą naudojo elektrošoką, sutuoktinės jis nematė. Viską jis matė iš laiptinės pro praviras buto duris. Kai pareigūnai įėjo ir, panaudoję elektrošoką, uždėjo tam vyrui antrankius, jis išėjo iš laiptinės. Jis paskui lauke sutiko pažįstamą ir su ja parūkė, rūkydamas matė, kaip tą vyrą išvedė surakintą ir įsodino į policijos automobilį. Po to tą vyrą išvežė, daugiau jis nieko nematė. Kas daugiau matė įvykį, jis negali pasakyti. Jis nematė daugiau jokių žmonių bute, taip pat, kaip minėjo, jis nepažįsta kaimynų. Kaimynų buvo susirinkusių ir kieme, ir stebėjo pro langus, o policijos laukė ir kartu ėjo tik jis ir kaimynė O.. Jis tos galimai sumuštos kaimynės po to įvykio nematė. Su konflikto dalyviais jis nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko (T. 1, b. l. 35).

Liudytojo A. G. (A. G.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. birželio 3 d., apie 23.25 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. R., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras muša moterį. Atvykus nurodytu adresu prie minėto namo laiptinės juos pasitiko konflikto dalyvių kaimynai, kurie paaiškino, kad patys kvietė policiją, kaimynai palydėjo juos iki buto. Buto duris atidarė ir juos pasitiko stambus vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. G., kuris buvo kruvinas, tiksliau krauju išteptas buvo jo veidas ir nugara. A. G. paklausus, iš kur sužalojimai, šis atsakė, kad susižalojo pats, ėmė juos stumti iš buto, aiškino, kad nereikia jokios pagalbos. Buto prieškambaris buvo aptaškytas krauju. Paklausus, kur yra moteris, šis atsakė, kad šeimos nariai susitvarkys patys, kad policijos pagalbos nereikia. Jis nuėjo į kambarį ieškoti moters, kurią rado kambaryje, pamatė, kad ant jos kaklo buvo kraujosruvos, panašios į smaugimo žymes. Jis tame pačiame kambaryje ją nufotografavo ir pakvietė išeiti į prieškambarį. Namuose be minėtų dviejų asmenų buvo trys mažamečiai vaikai: D., A. ir D. G., kurie buvo kambaryje. N. U.-G. aiškino, kad jos sutuoktinis A. G. grįžo namo neblaivus, paskui tarp sutuoktinių kilo konfliktas, tačiau konflikto priežasčių ji neįvardijo. Konflikto metu, N. U.-G. teigimu, A. G. sudavė jai keletą kartų kumščiu į galvą ir ėmė ją smaugti. N. U.-G. nieko nepaaiškino apie tai, kodėl jos sutuoktinis kruvinas. Jis pats aiškino, kad susižalojo stiklo šukėmis. Nukentėjusi moteris aiškino, kad jos ir sutuoktinio konfliktą bei smurtinius veiksmus matė jų mažamečiai vaikai. A. G. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. A. G. aiškino, kad tai normalus bendravimas jų šeimoje, sutuoktiniai taip išreiškia pretenzijas vienas kitam. N. U.-G. tvirtino, kad sutuoktinis prieš ją nuolat smurtauja. Prieš A. G. buvo panaudotos specialios priemonės – elektrošokas ir antrankiai. Specialios priemonės buvo panaudotos dėl to, kad A. G. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir siekiant jį sulaikyti. Jis dėl įvykio nepatyrė jokios žalos, t. y. dėl A. G. veiksmų nepatyrė nei sužalojimų, nei fizinio skausmo, nei turtinės, nei moralinės žalos (T. 1, b. l. 37).

Liudytojo N. R. (N. R.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. birželio 3 d., apie 23.25 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras muša moterį. Atvykus nurodytu adresu prie minėto namo laiptinės juos pasitiko konflikto dalyvių kaimynai, kurie paaiškino, kad šie kvietė policiją, kaimynai palydėjo juos iki buto. Buto duris atidarė ir juos pasitiko stambus vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. G., kuris buvo kruvinas, tiksliau krauju išteptas buvo jo veidas ir nugara. A. G. paklausus, iš kur sužalojimai, šis atsakė, kad susižalojo pats, ėmė juos stumti iš buto, aiškino, kad nereikia jokios pagalbos. Buto prieškambaris buvo aptaškytas krauju. Paklausus, kur yra moteris, A. G. atsakė, kad jis su moterim susitvarkys pats, kad policijos pagalbos nereikia. A. G. nuėjo į kambarį ieškoti moters, kurią, kiek jis žino, rado kambaryje ir pakvietė išeiti į prieškambarį. Namuose be minėtų dviejų asmenų buvo trys mažamečiai vaikai: D., A. ir D. G., kurie buvo kambaryje. N. U.-G. aiškino, kad jos sutuoktinis A. G. grįžo namo neblaivus, paskui tarp sutuoktinių kilo konfliktas, tačiau konflikto priežasčių ji neįvardijo. Konflikto metu, N. U.-G. teigimu, A. G. sudavė jai keletą kartų kumščiu į galvą ir ėmė ją smaugti. N. U.-G. nieko nepaaiškino apie tai, kodėl jos sutuoktinis kruvinas. N. U.-G. atrodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ant kaklo matėsi kraujosruvos. A. G. pats nurodė, kad susižalojo stiklo šukėmis. Nukentėjusi moteris aiškino, kad jos ir sutuoktinio konfliktą bei smurtinius veiksmus matė jų mažamečiai vaikai. A. G. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo šio sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. A. G. aiškino, kad tai normalus bendravimas jų šeimoje, sutuoktiniai taip išreiškia pretenzijas vienas kitam. N. U.-G. tvirtino, kad sutuoktinis prieš ją nuolat smurtauja. Prieš A. G. buvo panaudotos specialios priemonės – elektrošokas ir antrankiai. Specialios priemonės buvo panaudotos dėl to, kad A. G. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir neįleido jų apžiūrėti moters bei stūmė iš buto. Jis dėl įvykio nepatyrė jokios žalos, t. y. dėl A. G. veiksmų nepatyrė nei sužalojimų, nei fizinio skausmo, nei turtinės, nei moralinės žalos (T. 1, b. l. 39).

2015 m. birželio 4 d. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, jog 2015 m. birželio 3 d., 23 val., (duomenys neskelbtini), girtas sutuoktinis A. G. barnio metu smaugė N. U.-G. (T. 1, b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. R. 2015 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, jog 2015 m. birželio 3 d., apie 23 val. girtas vyras pradėjo kabinėtis prie žmonos N. U.-G., gimusios 1981 m., kilo konfliktas, konflikto metu kelis kartus trenkė jai kumščiu į galvą ir pradėjo moterį smaugti, visas konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, pareigūnams atvykus visas prieškambaris buvo aptaškytas krauju, pas vyrą A. G. buvo kraujuota nugara bei veidas, vyras paaiškino, kad susižalojo stiklo šukėmis. Smurtą patyrusi N. U.-G.paaiškino, jog smurtas pasireiškė fizinės jėgos prieš ją panaudojimu, sumušimais bei smaugimu, smurtas prieš ją nuolat kartojasi, viską matė jos vaikai (T. 1, b. l. 19-21).

2015 m. birželio 4 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esantis vieno kambario butas, laiptinėje prie buto durų grindys – kruvinos, įėjus yra koridorius, jo kairėje durys į tualetą su vonia, tiesiai praėjimas į virtuvę, kurioje prie dešinės sienos yra fotelis, prie lango stalas, prie kairės vienas fotelis, skalbyklė, kriauklė, šaldytuvas, spintelė ir viryklė. Koridoriuje ir virtuvėje grindys buvo kruvinos, iš koridoriaus dešinėje durys į kambarį, kuriame dešinėje, prie galinės sienos – vaikiška lovytė, sekcija, dviaukštė lovytė, prie kairės sienos – spinta. Taip pat apžiūrėta N. U.-G., kurios kakle matomos kraujosruvos, nubrozdinimai (T. 1, b. l. 40-42).

2015 m. birželio 8 d. Bendrojo pagalbos centro įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti pranešimų apie įvykį garso įrašai ( T. 1, b. l. 45-49).

Asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog 2015 m. birželio 3 d., 23.54 val. A. G. nustatytas 2,56 promilės girtumas (T. 1, b. l. 55).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis A. G. 2015 m. birželio 3 d., apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilės girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine N. U.-G. metu, sugriebęs pastarąją viena ranka už kaklo, smaugė ją, tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai N. U.-G. fizinį skausmą. N. U.-G. ir A. G. 2014 m. liepos 15 d. susituokė, N. U.-G. yra A. G. šeimos narė. Taigi kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir įvertina aplinkybių visumą. Pirma, kaltinamojo padaryta veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis 3 dalis), veika yra baigtas tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas prieš šeimos narį – sutuoktinę. Antra, įvertinamos aplinkybės apibūdinančios kaltinamąjį – kaltinamasis A. G. teistas (T. 1, b. l. 90-94), taip pat ne kartą teistas už BK 140 straipsnyje numatytos veikos padarymą, įskaitant ir už smurtą prieš šeimos narį, administracine tvarka baustas (T. 1, b. l. 113-115), bedarbis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 1, b. l. 98), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (T. 1, b. l. 99), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, b. l. 100). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. U.–G. nurodė, kad ji susitaikė su A. G. ir prašė neskirti jam laisvės atėmimo, kadangi jie augina tris vaikus ir jai reikia paramos, sutuoktinis uždarbiauja, lankosi pas psichologą ir anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes, kad nukentėjusioji atleido kaltininkui, kad galimai jis pradėjo lankytis pas psichologą ir kad nori atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, tačiau teismas taipogi įvertina ir tai, jog kaltinamasis šių priemonių ėmėsi tik po to, kai jam eilinį kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ankstesniais nuosprendžiais A. G. paskirtos švelnesnės bausmės rūšys, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, vėliau teismo nutartimis buvo keičiamos į griežtesnes bausmes, nes A. G. nevykdydavo jam paskirtų bausmių, nesilaikydavo nustatytų įpareigojimų. Taip pat teismas pažymi, kad iš nuotraukose užfiksuotų nukentėjusiajai padarytų kraujosruvų akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo smurtiniai ir intensyvesni nei jis pats nusako; įvertinus kaltinamojo kūno sudėjimą galima daryti neabejotiną išvadą, jog nuo nukentėjusiosios draskymosi galėjo apsiginti kitais būdais nei spausdamas kaklą. Paminėtos asmenį apibūdinančios aplinkybės atskleidžia, jog A. G. nekeičia savo priešingo teisei smurtinio elgesio, yra linkęs ignoruoti jam nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. G. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2015 m. rugsėjo 4 d. kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 83), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 3 d., 23.25 val., o paleistas 2015 m. birželio 5 d., 11.10 val. (T. 1, b. l. 50, 76).

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su garso įrašais, kuris saugomas byloje (T. 1, b. l. 49), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti A. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas), t.y. nuo 2015 m. birželio 3 d., 23.25 val., iki 2015 m. birželio 5 d., 11.10 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu ir 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD-R diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė