Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-7872-595/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
2-7872-595/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38776-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Atsakovas
G. K.
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7872-595/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38776-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 32.8; 33; 44.1; 44.2; 54; 108 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei A. A.,atsakovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 202,33 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovas teikė nurodyto namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, privalo šiuos objektus išlaikyti, mokėti mokesčius, kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų imperatyviai įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtinti Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Vilniaus miesto patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai). Atsakovei kiekvieną mėnesį jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-10-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui yra 202,33 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje nėra detalizuojama už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas yra susidariusi skola. Iš skolų valdymo ataskaitos suprato, kad iš jos reikalaujama sumokėti už avarinės tarnybos paslaugas (23,79 Lt) ir kanalizacijos remontą (160, 85 Lt), tai yra iš viso 184,64 Lt. Kokiu būdu susidaro 202,33 Lt suma atsakovei yra neaišku. Šios sumos mokėti neturi jokio teisinio pagrindo. Jos butas nėra prijungtas prie bendros keleto kitų butų bendros nuotekų sistemos, ja nesinaudoja ir niekada to nedarė, todėl nemato jokio pagrindo mokėti už nuotekų vamzdžio dalinį pakeitimą bei avarinės tarnybos iškvietimą. Jos bute susidarančios nuotekos patenka į surinkimo talpą, esančią šalia buto. Šia talpa naudojasi bei jos priežiūra bei valymu rūpinasi tik ji, už išvežimo paslaugą apmoka tik ji ir šios sumokėtos sumos nėra skirstomos kitiems namo gyventojams. Į Naujamiesčio būsto pateikiamą mėnesio sąskaitą įtraukiama suma už skystų nešvarumų išvežimą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovės skola yra susidariusi už bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio remontą bei avarinės tarnybos iškvietimą. Pripažino, kad atsakovės butas neprijungtas prie centrinės kanalizacijos, tačiau nepriklausomai nuo to atsakovė kaip bendraturtė privalo prisidėti proporcingai prie bendrojo naudojimo objektų remonto. Nesinaudojimas inžinieriniais tinklais neturi įtakos prisidėjimui prie išlaikymo.

Šalies argumentai

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad name, kuriame yra jos butas iš viso yra 5 butai iš kurių trys prijungti prie centrinės kanalizacijos, o trys nėra prijungti. Jos buto nuotekos patenka į talpyklą, ji moka už nuotekų išvežimą. Ji šiuo metu nėra prisijungusi prie centrinės nuotekų sistemos šalinimo, kadangi tai yra brangu. Ji šiame name gyvena 55 metus. Anksčiau visi namo butai nebuvo prijungti prie centrinės kanalizacijos, tik vėliau du butai 1A ir 1, kurie yra greta prisijungė prie centrinės kanalizacijos, vėliau prisijungė dar vienas butas. Kaimynai nesupranta, kodėl ji turėtų mokėti už vamzdyno remontą. Nurodė, kad ji moka mokesčius, kurie jai priklauso, tačiau už kanalizacijos remontą, kuria ji nesinaudoja, ji nesutinka mokėti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė J. S. patvirtino, kad atsakovės butas nėra prijungtas prie centrinės nuotekų valymo sistemos, atsakovės butas turi atskirą nuotekų šulinį. Namas (duomenys neskelbtini) yra medinis, turintis 5 butus. Atsakovė norėdama prisijungti prie centrinės nuotekų šalinimo sistemos turėtų parengti projektą, gauti kitų savininkų sutikimą, jų įmonė išduos tarpininkavimą dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų. Remontas buvo reikalingas nes trūko vamzdis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu ieškovas buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė yra 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Registro pažymoje nurodoma, kad atsakovės bute yra komunalinis nuotekų šalinimas. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ Šalto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktų, surašytų 2006-05-10 ir 2014-03-14, nustatyta, kad atsakovės butas neprijungtas prie miesto nuotekų tinklų, nuotekos patenka į surinkimo talpą. Iš atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. V13-100950-1, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rūsyje trūkęs kanalizacijos špižinis vamzdis, kuris į rūsį patenka per šį butą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) namo gyventojus buvo informavęs, jog 2013 metų balandžio mėnesį buvo atliktas nuotekų vamzdžio dalinis pakeitimas, kurio kaina yra 829,24 Lt ir mokestis už remonto darbus paskirstytas išsimokėtinai per 5 mėnesius namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai užimamam plotui. Iš ieškovo paruošto Suvestinių apyvartų žiniaraščio 2013 metų gruodžio mėnesiui, nustatyta, kad atsakovės skola 2013 metų gruodžio mėnesiui sudarė 202,33 Lt. Iš minėto žiniaraščio nustatyta, kad atsakovė už kanalizacijos remontą išsimokėtinai privalėjo sumokėti 161.34 Lt bei 38.31 Lt už avarinės tarnybos paslaugas.

CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose, taip pat šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalyje. DNSB įstatymo 2 str. 15 d. yra pateikia ir pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, tai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kilo namo administratoriaus (ieškovo) ir buto savininkės (atsakovės) ginčas dėl mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas. Byloje iškilęs ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti už nuotekų vamzdžio remontą bei avarinės tarnybos kvietimą remonto darbams.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-10-31 susidarė 202,33 Lt skola už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalinius mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad skola susidariusi už bendrojo naudojimo vamzdyno remontą.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji nesutinka apmokėti kanalizacijos vamzdžio remonto išlaidų, kadangi ji nesinaudoja centrine nuotekų šalinimo sistema, nes jos nuotekos patenka į atskirą talpą už kurios išvežimą ji asmeniškai apmoka ieškovui. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovo atsakovei išrašytos mėnesinės sąskaitos už suteiktas paslaugas bei užsakymų išklotinė dėl skystų atliekų išvežimo ir skystų atliekų išvežimo ataskaita.

CK 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais turi teisę naudotis pagal funkcinę jų paskirtį, kartu nepažeisdamas kitų patalpų savininkų ar naudotojų teisių ir teisėtų interesų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės butas yra nesusietos su daugiabučio namo bendrojo naudojimo sanitarine-technine įranga. Išanalizavus bylos medžiagą konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie inžinierinės sistemos, kuriai buvo atliktas remontas ir paskaičiuotos remonto išlaidos atsakovei, bendrumo faktą. Atsakovė neturi galimybės naudotis pagal funkcinę paskirtį nuotekų šalinimo sistema, kuriai buvo atliktas remontas. Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių bei liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės butas nėra prijungtas ir neturi techninių galimybių naudotis centrine nuotekų valymo sistema. Ta sistema name naudojasi tik trys butai. Atsakovės butas turi atskirą komunalinę nuotekų šalinimo sistemą, atsakovė pati moka už nuotekų išvežimą bei šios sistemos priežiūrą. Atsakovei paskaičiuotas mokestis už kanalizacijos vamzdžio, sistemos kuria ji negali naudotis, remontą prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principui (CK 1.5 straipsni 4 dalis).

Remdamasis byloje esančių įrodymų analize, pirmiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 202,33 Lt skolos atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

atmesti ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ , į/k. 121452091, ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė