Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-852-718/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-19
Bylos Nr.
1-852-718/2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00527-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-852-718/2012(Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00527-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1.; 1.2.4.5.,2.3.6.4.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 19 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,nukentėjusiąjam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. (L. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-05-19 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-08-14 Klaipėdos apygardos teismo nuoprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir per 3 mėn. atlyginti turtinę žalą, 2009-06-23 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 138 str. 1d.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis L. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2012 m. balandžio 12 d., apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vežamas tarnybiniu automobiliu ties Šilutės pl. 1A, Klaipėdos m., pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam tiesiogines pareigas: vengdamas teisėto sulaikymo, stengdamasis ištrūkti, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės specialistui V. S., t.y., tyčia du kartus įkando V. S. į dešinės rankos dilbį, dėl dešinio dilbio kąstinų žaizdų bei komplikuoto jų gijimo, V. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. balandžio 12 d., apie 17 val., buvo pas kelis klientus, taisė kompiuterius, televizorius. Prisimena, kad gėrė brendį, naminę degtinę pas Muzyčenko, kaip iš jo išėjo, neatsimena. Jis nežino, kas vyko toliau, atsipeikėjo areštinės kameroje. Su pareikštu kaltinimu sutinka visiškai, galėjo taip būti, kaip sako nukentėjusysis, nes taip įvyksta ne pirmą kartą, jis negali vartoti alkoholio dideliais kiekiais. Galėjo būti, kad jis pasipriešino pareigūnui. Dėl savo poelgio labai gailisi, nes tai įvyko vien dėl girtumo. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniais ieškiniais, tik neturi iš ko atlyginti.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad dirbant patrulių ekipaže 2012- 04-12 buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad į taksi automobilį įsėdo vyriškis, kuris taksistui pasakė, kad nužudė žmogų. Kadangi tuo metu tikrai buvo nužudytas žmogus, nuvyko minėtu adresu. Degalinėje sulaikė L. K., kuris paaiškino, kad nužudė žmogų. L. K. buvo uždėti antrankiai, jis įsodintas į tarnybinį automobilį ir vežamas į policijos komisariatą. L. K. buvo neblaivus, jis turėjo televizorių. Kaltinamasis pradėjo pasakoti, kad nužudė ne vieną, o 24 žmones. Kilo įtarimas, kad L. K. gali būti nestabilios psichikos. Važiuojant L. K. pradėjo draskytis automobilio salone, trankytis į priekinę sėdynę. Jis sėdėjo šalia kaltinamojo, bandė jį prispausti jį prie galinės sėdynės, bet kaltinamasis muistėsi ir įkando jam į dešinę ranką netoli riešo per striukę. Pirmo įkandimo jis nepajuto, bet nespėjus ištraukti rankos L. K. įkando vėl į dešinę ranką ir nepaleido jos. Jis pradėjo šaukti, kolega sustabdė automobilį, ir padėjo jam apsiginti. Labai skaudėjo ranka, bėgo kraujas. Tik padedant kolegai pavyko kaltinamąjį atplėšti nuo jo rankos. Ligoninėje jam suteikė pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Pirmadienį jam sukilo temperatūra, jis gėrė vaistus, 15 dienų buvo nedarbingas, kiekvieną dieną žmona jį vežė į polikliniką perrišimams, išleido 200 litų kurui ir 300 litų vaistams, vitaminams, pleistrams, masažams. Prašo priteisti iš kaltinamojo 500 litų turtinę žalą ir 3000 litų neturtinę žalą. Ant rankos liko randas, nuo kaltinamojo veiksmų jis patyrė stresą, labai skaudėjo tą vietą, kur kaltinamasis įkando. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai, buvo priverstas privalomai praeiti sveikatos patikrinimą CMEK dėl galimumo toliau tęsti savo pareigas VRM sistemoje.

Iš 2012-04-13 specialisto išvados Nr. G665/12(03) matyti, kad V. S. buvo padaryti du kąstiniai sužalojimai dešiniame dilbyje žmogaus dantimis, galimai naktį iš 2012-04-12 į 2012-04-13 ( b.l. 10)

Iš 2012 m. gegužės mėn. 2 d. papildomos specialisto išvados Nr. pG 751/12(03) matyti, kad V. S. gydymas iki 2012-04-27 yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2012-03-13 patirtais sužalojimais. Dėl dešinio dilbio kastinių žaizdų bei komplikuoto jų gijimo, V. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jo sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą ( b.l. 12-13).

Iš 2012 m. balandžio mėn. 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vyriška uniforminė striukė. Matyti, kad audinys pažeistas, matyti purvo dėmės ( b.l. 22-25).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad L. K. 2012-04-13 01.04 val. nustatytas neblaivumas 1,89 promilės ( b. I 40).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais- pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada. Teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis L. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenorėdamas vykdyti policijos pareigūno V. S. teisėtų reikalavimų, panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – t.y. tyčia du kartus įkando V. S. į dešinės rankos dilbį ir nesunkiai sutrikdė sveikatą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės specialistui V. S.. L. K. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį kaip ideali nusikaltimų sutaptis .

Kaltinamojo L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis pripažino, kad tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina ir alkotesterio parodymai. Lengvina kaltinamojo L. K. atsakomybę ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – padarytos dvi nusikalstamos veikos tyčinio pobūdžio, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų sąrašo, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę: anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstama veika padarė žalą nukentėjusiajam, kurios neatlygino. Kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai, nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas ir įtakojo nusikalstamų veikų padarymą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Bausmių apėmimo būdas taikytinas, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė teismui, kad dirba. Nors kaltinamasis praeity teistas, tačiau visą jam paskirtą bausmę atlikęs, po bausmės atlikimo praėjo beveik trys metai, administracine tvarka L. K. nebaustas. Esant šioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Lt turtinę žalą, kas sudaro 200 Lt išleisti kurui, 300 Lt išleisti vaistams, masažui. Nors nukentėjusysis V. S. nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, tikėtina, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo padaryta veika. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė materialinę žalą – jis buvo vežamas perrišimams, todėl turėjo išlaidas kurui, buvo perkami vaistai, vitaminai, pleistrai, ir tokia nukentėjusiojo pateikta pinigų suma dėl patirtos žalos yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamasis privalo nukentėjusiajam atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 500 litų turtinę žalą.

Taip pat V. S. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui nurodydamas, kad sužalojimo pasekmės iki šiol nepraėjo, dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų tarnybos metu jis iki šiol jaučia fizinį skausmą, patyrė fizines ir dvasines kančias, dėl patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai, buvo priverstas privalomai praeiti sveikatos patikrinimą CMEK dėl galimumo toliau tęsti savo pareigas VRM sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, dvi savaites jis buvo nedarbingas. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 500 Lt turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis tarnybos metu patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota jo ranka, liko randas, dvi savaites nukentėjusysis buvo nedarbingas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis dirba. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 3 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra ne per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. S. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

L. K. (L. K.) pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-12 iki 2012-04-13 ( 2 dienas).

Priteisti iš kaltinamojo L. K. 500 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. S..

Iki nuosprendis įsiteisės, L. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė