Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Gintauto Koriagino teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškinį tenkino visiškai;priteisė iš atsakovo M. K. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 826,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 826,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,86 Eur žyminį mokestį;priteisė valstybei iš atsakovo M. K. 6,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

nesutinka su teismo motyvu, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo svarbu ir administracinė atsakomybė, už kokius administracinius pažeidimus pažeidėjas buvo baustas. Atsakovas buvo nubaustas ATPK 127 str. 1 ir 2 dalies pagrindu, tačiau nebuvo baustas ATPK 126 str. 5 d. pagrindu. Administracinę bylą nagrinėjęs teismas nemanė, kad atsakovas padarė pažeidimą, jei pavartojo alkoholinius gėrimus grįžęs namo po įvykio;nagrinėjant administracinę bylą buvo aiškinamasi, kada atsakovas vartojo alkoholį, kokiomis aplinkybėmis, su kuo vartojo alkoholinius gėrimus ir kt. Teismas neanalizavo sąvokos ,,alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo“. Teismas turėjo išsiaiškinti, kada laikoma, kad nustatytos aplinkybės yra po eismo įvykio. Visos eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos tada, kada atsakovas buvo išleistas iš policijos komisariato ir buvo baigti pildyti visi dokumentai. Atsakovas, išėjęs iš policijos komisariato suvokė, kad visos aplinkybės yra ištirtos, todėl pavartojo alkoholinių gėrimų. Alkoholiniai gėrimai buvo pavartoti po eismo įvykio praėjus 2-3 val.tai, kad po I. B. apklausos aplinkybės pasikeitė, nereiškia, kad aplinkybės nebuvo nustatytos iki apklausiant I. B.. teismas nepakankamai atidžiai ištyrė įrodymus, nepakankamai juos įvertino, rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu, ko pasekoje padarė neteisėtas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Priimant sprendimą vadovautasi tik ieškovo pateiktais priedais, netirti visiškai atsakovo paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Ginčo esmė – ar atsakovas M. K. alkoholinius gėrimus vartojo iki faktinių eismo įvykių aplinkybių nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. ir nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad 2013 m. lapkričio 9 d., apie 10 val. Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalojo šios transporto priemonės valdytojo sveikatą. Ieškovas Sutarties pagrindu, 2013 m. gruodžio 4 d. išmokėjo 9 000 Lt dydžio draudimo išmoką už sugadintą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 16 d. – 759,81 Lt dydžio draudimo išmoką už nukentėjusiojo gydymą ir 2013 m. gruodžio 6 d. bei 2014 m. balandžio 15 d. pareiškė atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovei jo prašomos sumos neatlygino.

Esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį.

Kaip minėta, 2013 m. lapkričio 9 d. apie 10 val. Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, atsakovas automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalojo šios transporto priemonės valdytojo sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas po eismo įvykio paprašė, kad atsakomybę prisiimtų I. B., kadangi, kaip jis nurodė, po eismo įvykio patyrė šoką, prie savęs neturėjo jokių dokumentų. I. B., į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jis vairavo automobilį, pasirašė nubraižytame autoįvykio vietos plane, jam patikrintas girtumas 0,00 promilės, atsakovas šią aplinkybę patvirtino, nurodydamas, kad jis I. B. vairuojamame automobilyje miegojo. Iš policijos komisariato M. K. išleistas apie 12 val. Tą pačią 2013 m. lapkričio 9 d., apie 14 val. iš VšĮ Druskininkų priėmimo skyriaus sužinojus, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. L. paguldytas į chirurgijos skyrių stebėjimui, spręsta dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. I. B. nurodytu metu būnant Druskininkų PK patalpose ir sužinojus apie pradedamą ikiteisminį tyrimą, I. B. savo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes atsisakė, pradėjo neigti, kad jis vairavo transporto priemonę, iš pradžių teigė, kad nežino, kas vairavo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad vairavo M. K.. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal požymius veikos BK 281 str. 2 d. įtariamojo M. K. atžvilgiu. Tą pačią eismo įvykio dieną apie 14.40 val. atsakovas atvyko į policijos komisariatą, 14.52 val. jam nustatytas 1.91 promilių girtumas. Atsakovas, nagrinėjant ATPK bylą Nr. A2.6.-166-418/2014, nurodė, kad išėjęs iš policijos komisariato, apie 13 val. su G. K. išgėrė 0,7 l butelį brendžio iki kol nepaskambimo iš policijos komisariato ir nepaprašė atvykti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą dėl atgręžtinio reikalavimo į kaltininką kreipėsi remdamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, t. y. <...> vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo <...>. Atsakovas nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo, kai eismo įvykio aplinkybės jau buvo nustatytos. Byloje nėra ginčo dėl žalos paskaičiavimo ir jos dydžio, žalą padariusio asmens ir jo padarytų teisės normų pažeidimo, kuris nustatytas ATPK byloje Nr. A2.6.-166-418/2014, byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaltė ir eismo įvykio metu kilusios pasekmės turi prejudicinę galią. Šioje byloje, vertinant AB ,,Lietuvos draudimas“ atgręžtinio reikalavimą į atsakovą M. K. esminis aspektas yra faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir atsakovo alkoholio vartojimo momentų santykis, t. y. atsakovas alkoholinius gėrimus vartojo iki ar po eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Eismo įvykio aplinkybės, tai konkrečių eismo įvykio faktinių (realių) veiksnių visuma, pažyminti eismo įvykio vietą, laiką, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, žuvusius ar sužeistus asmenis, sugadintas ar apgadintas transporto priemones, krovinius, kelią, jo statinius, eismo įvykio dalyvius ir kt. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visos eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos 2013 m. lapkričio 9 d., apie 12 val., kai jis buvo išleistas iš policijos komisariato ir baigti pildyti visi reikalingi dokumentai. Kadangi visos aplinkybės jau buvo ištirtos, dėl to grįžęs namo ir nenujausdamas, kad aplinkybės pasikeis, pavartojo alkoholinių gėrimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovas nuo tada, kai į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams buvo pateikta melaginga informacija apie transporto priemonę vairavusį asmenį I. B., būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo (galėjo) suprasti, kad visos faktinės įvykio aplinkybės iki galo nėra ištirtos (nėra nustatyta eismo įvykio aplinkybė apie faktiškai eismo įvykio metu transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį) ir bet kuriuo metu išaiškėjus tiesai jos gali pasikeisti. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo I. B., policijos pareigūnų iš pradžių nustatyta netiksliai dėl to, kad I. B. ir M. K. susitarimu reali įvykio aplinkybė apie transporto priemonę vairavusi asmenį buvo nuslėpta ir į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pateikta kaip neatitinkanti tikrovės. Taigi, dėl eismo įvykio metu pateiktų melagingų duomenų, policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės, tame tarpe aplinkybė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo I. B., negali būti laikomos faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymo momentu. Iš bylos duomenų suprastina, kad iš policijos komisariato atsakovas išėjo apie 12 val., apie 13 val. jis vartojo alkoholinius gėrimus, I. B. paneigus kaltę, atsakovas pakartotinai iškviestas į policijos komisariatą, 14.52 val. patikrintas jo girtumas, 2013 m. lapkričio 9 d. apklausos metu nuo 15.40 iki 16.30 val. I. B. nurodė, kad automobilį vairavo ir autoįvykį sukėlė M. K., kas reiškia, kad pirminė aplinkybė apie transporto priemonę vairavusį asmenį pasikeitė (paaiškėjo faktinė aplinkybė apie transporto priemonę vairavusi asmenį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į eismo įvykio, alkoholio vartojimo ir aplinkybės, kad eismo įvykį sukėlė atsakovas, paaiškėjimo momentus darytina išvada, kad atsakovas alkoholinius gėrimus vartojo laikotarpiu po eismo įvykio, tačiau dar nesant nustatytų eismo įvykio faktinių aplinkybių viseto (eismo įvykio metu iš tiesų egzistavusių aplinkybių) bei dėl to kaltas būtent atsakovas, nes teikė melagingus duomenis apie transporto priemonę vairavusį ir eismo įvykį sukėlusį asmenį.

Tai, kad atsakovui nebuvo surašytas ATPK protokolas ir priimtas nutarimas ATPK 126 straipsnio 5 dalies pagrindu už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nebuvo baustas, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovo atžvilgiu buvo spręstas klausimas dėl administracinės ar kitos rūšies atsakomybės taikymo. Kaip minėta, atsakovo veiksmai ATPK byloje Nr. A2.6-166-418/2014 buvo vertinti ir atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, šioje byloje buvo vertinamas atsakovo girtumo faktas eismo įvykio metu (kuris nenustatytas), o byloje aplinkybė dėl atsakovo alkoholio vartojimo po autoįvykio nebuvo nustatinėjama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis nurodytų aplinkybių visetu spręstina, kad atsakovo, kaip transporto priemonę vairavusio ir eismo įvykį sukėlusio asmens veiksmai po eismo įvykio (atsižvelgiant į tai, kad klaidingas faktinių aplinkybių nustatymas buvo įtakotas atsakovo ir I. B. susitarimo) atitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą – vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – sudarančią pagrindą autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės draudikui AB ,,Lietuvos draudimas“ pasinaudoti nekvestionuotina teise reikalauti žalos atlyginimo regreso teise iš atsakovo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.