- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-285-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00586-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. I., S. L., T.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-285-397/2011
Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00586-2009-9
NUTARTIS
2011 m. gegužės 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjoms advokatėms Giedrei Kazakevičienei, Ilonai Leketienei, nuteistiesiems T. I., S. L.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. I. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
UADB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš T. I. bei S. L. solidariai priteista 990 Lt.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
T. I. ir S. L. nuteisti už tai, kad jie 2008-12-30 veikdami bendrai kreipėsi į UADB „(duomenys neskelbtini)“ mieste, (duomenys neskelbtini) apgaulingai pranešdami, kad 2008-12-29 apie 21 val. mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis A. V., kurį vairavo T. I., ir automobilis „Mercedes Benz 190“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis J. L., kurį vairavo S. L., ir tuo pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą - 3173 Lt, priklausančius UADB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudiminę išmoką, kuri būtų padengusi tariamo eismo įvykio metu sugadinto automobilio remonto išlaidas. Tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes draudimo kompanija, kilus įtarimui, išmokos neišmokėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo pakeisti teismo nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, arba taikyti BK 75 str. ir vieneriems metams atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai paskyrė bausmę. Teismas neįvertino, jog jis 2010 metais sukūrė šeimą, gimė dukra, taip pat jis nedarė jokių kliūčių jo baudžiamajam persekiojimui, kadangi 2010 m. gegužę pagal išduotą Europos arešto orderį buvo pargabentas iš Anglijos. Teismas nepagrįstai vertino kitos bylos įtarimus, kadangi be įsiteisėjusio teismo sprendimo jis negali būti laikomas kaltu. Kadangi dėl ankstesnių nusikaltimų teistumai išnykę, jis turėjo būti laikomas kaip teisiamas pirmą kartą. Neturi darbo, tad rūpinasi mažamete dukra, o žmona darbo reikalais dažnai būna išvykusi į užsienį. Dėl paminėtų aplinkybių prašo pakeisti nuosprendį.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. I. prašo 2011-02-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apeliantas nesutinka su jam teisme pateiktu kaltinimu, kaltu neprisipažįsta. Teigia, jog nebuvo apklaustos apie įvykį žinojusios liudytojos R. Č. bei D. I.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp jo ir nuteistojo S. L.. Papildomos automobilių paieškos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekas neskelbė. UAB “Transporto studijos“ specialisto išvada yra tik hipotetinio pobūdžio. Iš Lietuvos teismo ekspertizių atlikto tyrimo neaišku, pagal ką specialistas nustatė, kad automobilių apgadinimai padaryti ne tarpusavio kontakto metu. Apeliantas abejoja ir specialisto Vitalijaus Matusevičiaus (Vitalij Matusevič) teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais dėl automobilių apgadinimo. Apeliantas mano, jog dėl paminėtų aplinkybių būtina skirti pakartotinę ekspertizę. Taip pat teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo peržiūrėta filmuota medžiaga. Skunde teigiama, jog byla turi būti grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, atėmę ar suvaržę proceso dalyvių teises, yra esminiai. Teismas, esant akivaizdžioms abejonėms, nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neišteisino kaltinamojo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji T. I. ir S. L. bei jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų S. L. ir T. I. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Nuteistasis T. I. prašo panaikinti nuosprendį, o nuteistasis S. L. prašo švelninti jam bausmę. Byla patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Dėl S. L. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. L. bausmę, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė S. L. teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. L. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę. Nors teistumai S. L. atžvilgiu yra išnykę, tačiau tai yra nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri vertinama kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis. S. L. ankstesni, nors ir išnykę, teistumai, bei tai, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje S. L., kaltinamas padaręs kitus nusikaltimus, rodo, kad S. L. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, paisyti įstatymų. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra perpus mažesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga.
Nuteistojo prašymas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taip pat atmetamas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. S. L. pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas gauti turtinės naudos. Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nėra pagrindo manyti, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius situacijai. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei tai, kad S. L. anksčiau teistas, nors teistumas ir išnykęs, kad eilę kartų baustas administracine, po nusikaltimo, kuriuo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis kaltinamas padaręs naujus nusikaltimus (byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Dėl T. I. apeliacinio skundo
Iš nuteistojo T. I. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo jį išteisinti ir taip pat, manydamas, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Apelianto prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti nepagrįstas. Nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali būti priimta tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegija nemano, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Apeliaciniame skunde taip pat nėra teigiama, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant reikalavimų, o prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti grindžiamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nebuvo apklaustos liudytojos R. Č., D. I., nebuvo užtikrinta, kad automobiliai „Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų perleisti kitiems asmenims, neperžiūrėta filmuota medžiaga. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, padaryti esminiai BPK pažeidimai, įrodymai tirti ir vertinti nesilaikant nustatytos tvarkos. Pagal fotonuotraukas atliktas tyrimas nėra išsamus. Visos šios apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo teiginiais, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeista T. I. teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ištyrė bei įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai S. L. ir T. I. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, T. I. kaltė, pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, skundžiamame nuosprendyje grindžiama baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Nors nuteistasis T. I. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę visų pirma patvirtina specialistų išvados ir specialisto paaiškinimai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojo parodymai, kita baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga.
Tiek 2009-02-21 UAB „Transporto studijos“ specialisto išvada Nr. TS-SI-2009-06, tiek 2009-07-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1844(09) patvirtina autoįvykio tarp minėtų automobilių nebuvimo faktą. 2009-02-21 UAB „Transporto studijos“ specialisto išvadoje Nr. TS-SI-2009-06 konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje aprašyti ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies apgadinimai techniniu požiūriu nepaaiškinami automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir priekinės kairiosios dalių apgadinimams, t.y., automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai neadekvatūs automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimams. Manytina, kad bent jau dalis abiejų automobilių apgadinimų (žr. p. 2.1.3. -2.1.4. ir 2.2.3.) turėjo būti padaryti ženkliai anksčiau nei galėjo įvykti nurodomas automobilių susidūrimas (t. 1, b. l. 7-20).
2009-07-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1844(09) konstatuota, kad automobilių Mazda 323F ir Mercedes Benz 190 išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne tarpusavio kontakto metu. Automobilio Mazda 323F priekinės dalies išoriniai sugadinimai atsirado dėl mechaninio poveikio (ar kelių poveikių) kryptimi nuo priekinės dalies link užpakalinės. Priekinis valstybinio numerio ženklas dešinėje pusėje apgaubęs po esantį priekinį bamperį. Vadinasi, šioje vietoje paviršius, su kuriuo buvo sąlytis, turėjo žemą standumą. Automobilio Mazda 323F išoriniai sugadinimai neturi slystamo pobūdžio sąlyčio požymių, todėl juos padaręs objektas (ar keli objektai) turi turėti maždaug tokio pat dydžio sugadinimus (maždaug per automobilio Mazda 323F plotį). Automobilio Mercedes Benz 190 radiatoriaus apdailos grotelių kairė briauna buvo apgadinta dėl kontakto su ribotą paviršių turinčiu objektu. Automobilio priekinio bamperio viršutinio paviršiaus sugadinimas nėra pakankamai informatyvus, kad būtų galima nustatyti jo susidarymo eigą. Pažymėtina, kad purvas nubrauktas tik nuo automobilio Mercedes Benz 190 priekinio bamperio kairio kampo, tačiau purvo nubraukimo aplinkoje nėra jokių kitų sugadinimų (sparno, kairio posūkio rodiklio). Vadinasi, aukščiau aprašyti šio automobilio išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne vienu metu. (t. 1, b.l. 44-47).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Vitalijus Matusevičius savo išvadą, kad automobiliai sugadinti ne tarpusavio kontakto metu, patvirtino, paaiškino, kad duoti kategorišką išvadą pakako pateiktų duomenų. Tad, priešingai nei teigia apeliantas, specialistas galėjo duoti kategorišką išvadą ir neapžiūrėjęs automobilių iškart po įvykio. Specialistas paaiškino, kad automobilis Mazda 323 buvo apgadintas stipriai, o automobilis Mercedes Benz nežymiai. Automobilio Mazda 323 apgadinimai dideliame plotyje, o automobilio Mercedes Benz apgadintas tik kairys priekinis kampas. Ant automobilio Mercedes Benz nėra sąlyčio pėdsakų, o jie turėtų būti. Automobilis Mazda 323 pagal nustatytus apgadinimus atsitrenkė į stovinčią kliūtį bei smūgį gavo iš iš priekio. Specialisto paaiškinimai teisme sutampa su jo paties paaiškinimais, pateiktais specialisto išvadoje Nr. 11-1844(09). Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvadomis ir specialisto Vitalijaus Matusevičiaus paaiškinimais, kadangi Vitalijus Matusevičius yra būtent šios srities specialistas, turintis tinkamą išsilavinimą bei patirtį, t.y., asmuo turintis specialių žinių. Be to, ir 2009-02-21 UAB „Transporto studijos“ specialisto išvadoje Nr. TS-SI-2009-06 padarytos išvados iš esmės atitinka Vitalijaus Matusevičiaus padarytas išvadas. Specialisto paaiškinimai paneigia nuteistųjų aiškinimus apie tai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai Mazda 323 ir Mercedes Benz 190, įvyko automobiliui Mercedes Benz 190 įvažiuojant į pagrindinį kelią, nepraleidžiant automobilio Mazda 323 ir atsitrenkiant į pastarąjį kairiu priekiniu kampu.
Liudytojas I. D. patvirtino, kad T. I. kreipėsi dėl draudimo išmokos. Tą pačią dieną, t.y. sekančią dieną po tariamo eismo įvykio, buvo nufotografuoti automobiliai Mazda 323 ir Mercedes Benz 190. Taigi, būtent I. D. užfiksavo automobilių apgadinimus. Kadangi I. D. turėjo mažą darbinę patirtį, pradžioje įtarimų dėl autoįvykio nekilo. Tačiau vėliau, įsigilinus į automobilių apgadinimus, jų mąstą, vietą, suabejojo, ar jie buvo apgadinti to paties eismo įvykio metu. Liudytojo I. D. parodymai paneigia nuteistojo S. L. teiginius, kad jo automobilis buvo nufotografuotas maždaug po savaitės ir kad jis automobilio apžiūros metu jau buvo sutvarkęs kai kuriuos automobilio apgadinimus. Liudytojo I. D. parodymai ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados ir specialisto paaiškinimai paneigia nuteistųjų teiginius apie tai, kad 2008-12-29 apie 21 val. mieste, (duomenys neskelbtini) g. kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai Mazda 323 ir Mercedes Benz 190. Tai, kad I. D. iškart nekilo įtarimas, jog autoįvykis gali būti inscenizuotas, savaime nepaneigia T. I. ir S. L. kaltės, pasikėsinus padaryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliantas, teigdamas, kad byla nebuvo išsamiai išnagrinėta, nurodo, jog nebuvo apklaustos liudytojos R. Č., D. I., neperžiūrėta filmuota medžiaga. Siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti iškilusius abejones, užtikrinti apelianto teisę į gynybą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patenkinus proceso dalyvių prašymus, buvo atliktas įrodymų tyrimas: apklaustos liudytojos R. Č. ir D. I., peržiūrėti prie bylos esantys kompaktiniai diskai.
Liudytojos R. Č. ir D. I. paties eismo įvykio nematė. Liudytoja R. Č. parodė, kad ji 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, dar iki įvykio matė Mazdą. Automobilis buvo važiuojantis, nebuvo taip stipriai sužalotas. Kai antrą kartą matė automobilį, buvo sudaužytas jo priekis. T. I. jai pasakojo, kad susidūrė su Mercedes, kad negavo draudimo išmokos. Liudytoja D. I. parodė, kad iki autoįvykio buvo važinėjama su automobiliu Mazda. Sūnus jai parodė tvarkingą automobilį, Mazda nebuvo daužta. Po įvykio automobilio ji nematė. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šių liudytojų parodymus. D. I. yra apelianto mama. Abi liudytojos gali būti suinteresuotos T. I. atžvilgiu teigiama bylos baigtimi. Jų parodymai yra nepatikimi, o be to, ir neinformatyvūs, nes, kaip minėta, paties eismo įvykio jos nematė, apie tai nurodė sužinojusios iš T. I.. Be to, jų parodymai prieštaringi. R. Č. nurodė, kad automobilis iki įvykio buvo mažiau apgadintas, o liudytoja D. I., kad automobilis buvo tvarkingas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus prie bylos pridėtus kompaktinius diskus (juose užfiksuotos sugadintų automobilių fotonuotraukos), taip pat nebuvo nustatyti kokie nors nauji duomenys, paneigiantys pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtas teismo specialistų išvadas apie galimas autoįvykio kilimo priežastis.
Apeliantas teigia, kad byla nebuvo pilnai ištirta, nes nebuvo atlikta akistata tarp kaltinamųjų, byloje nėra pagrindinių daiktinių įrodymų: automobilių Mazda 323, Mercedes Benz. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos BPK 190 str. 1 d. numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du anksčiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju kaltinamųjų parodymuose nebuvo esminių prieštaravimų. Todėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimas nebuvo būtinas. Be to, šio procesinio veiksmo neprašė atlikti ir patys įtariamieji, nors tokią teisę turėjo.
Esminiu pažeidimu nelaikoma ir tai, kad automobiliai Mazda 323 ir Mercedes Benz 190 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir apžiūrėti. Kaip jau anksčiau minėta, iškart po to, kai buvo kreiptasi į UADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos, abu automobiliai buvo nufotografuoti. Fotonuotraukose buvo užfiksuoti visi jų apgadinimai. Specialistas nurodė, kad duomenų, užfiksuotų fotonuotraukose, atlikti objektų tyrimui, ir pateikti kategorišką išvadą, pakako. Be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2009 m. gegužės mėnesį, tuo tarpu į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo buvo kreiptasi 2008-12-30. Abu automobiliai dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo parduoti tretiesiems asmenims, ir kas yra jų savininkai šiuo metu, nežinoma.
Tad įvertinusi, visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. I., veikdamas bendrai su S. L., apgaulingai pranešė UADB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2008-12-29 apie 21 val. mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. I., ir automobilis „Mercedes Benz 190“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. L., ir tuo pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą - 3173 Lt, priklausančius UABD „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudiminę išmoką. Tad, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. L. ir T. I. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų T. I. ir S. L. apeliacinius skundus atmesti.