Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-81-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
1A-375-81-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. B., ir O
Advokatai
Rasa Kalkauskienė

Įžanginė dalis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-81/2012Teisėjas L. Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00805-2011-9;Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.;2.1.4.4.2.3.;2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo M. B. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam M. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti ir O. Ž., O. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad padarė LR BK 178 str. 1d. numatytą veiką, t.y. jis ir O. Ž. bei O. V., veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą, 2011-06-20 apie 21.00 val., pagrobė 100 metrų elektros kabelio, kuris buvo pritvirtintas prie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) sav., sienos, tuo savo bendrais veiksmais padarydami Sasnavos žemės ūkio bendrovei 600 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę, nes bausmė per griežta, pažeistos nuteistojo teisės ikiteisminio tyrimo metu atlikti akistatą, sąmoningai buvo nuslėpti dokumentai, skirti pristatyti teismui, be to, nepranešta apie pasikeitusią prokurorę. Skunde taip pat nurodoma, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis augina mažametę dukrą ir dar tris vaikus iš ankstesnės santuokos, tarp kurių yra ir neįgali dukra. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę dar ir tuo pagrindu, kad pažeista jo teisė į gynybą.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo, jo gynėjos, prašiusių skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.

Nuteistasis neginčija nuteisimo už LR BK 178 str. 1d., todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo motyvas nepagrįstas. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę M. B., į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, stadiją, t.y. tai, kad padarytas nesunkus tyčinis turtinis nusikaltimas, kuris yra baigtas. Įvertinta ir nuteistojo asmenybė bei pavojingumas. Teismas atsižvelgė ir teisingai įvertino tai, kad M. B. anksčiau teistas aštuonis kartus, naują nusikalstamą veiką, tyčinį turtinį nesunkų nusikaltimą, padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės rodo, jog tiek nuteistojo veika, tiek ir jis pats yra pavojingas ir tai lemia griežtesnės bausmės bei didesnės savo dydžiu bausmės skyrimą. Kadangi nuteistasis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis LR BK 27, 56 str. nuostatomis M. B. laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat ir tai, kad nuteistasis augina keturis nepilnamečius vaikus, ir skyrė bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį, teisėjų kolegijos nuomone, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei LR BK 178 str. 1d. sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, savo dydžiu artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą, darytina išvada, jog lemiamą reikšmę skiriant bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis, lėmė būtent nepilnamečių vaikų turėjimas, atsakomybę švelninanti aplinkybė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog į šias aplinkybes atsižvelgta pakankamai ir dar kartą į tai atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme pagrindo nėra, todėl darytina išvada, jog M. B. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, netenkinus prašymo atlikti akistatą, nepranešant, kad pasikeitė prokurorė, neprijungus dokumentų, o tai pat neskyrus nuteistajam gynėjo teisme. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. būtų pateikęs rašytinį prašymą, ar būtų atsisakyta tenkinti prašymą atlikti akistatą, prijungti dokumentus. Be to, byloje nėra duomenų, kad M. B. tai būtų skundęs. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog M. B. teisė turėti gynėją buvo išaiškinta (b.l. 163), tačiau įtariamasis nurodė, jog apklausiant įtariamuoju gynėjo atsisako (t1, b.l. 164, 169). Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, jo M. B. kaltę pripažino visiškai, savo parašu patvirtino, jog protokolai surašyti teisingai (t1, b.l. 168,172). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu M. B. gynėjo taip pat atsisakė (t1, b.l 173). Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą M. B. savo parašu patvirtino, jog nuo gynėjo atsisako, su byla susipažinti nepageidauja, prašymų papildymų neturi. (t 2, b.l. 71-72.) LR BPK 51 str. numatytų sąlygų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, šioje byloje nenustatyta. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog kaltinamiesiems jų teisės buvo išaiškintos, nuo gynėjų kaltinamieji atsisakė, (t2, b.l. 105) pastabų dėl protokolo nepateikta.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog M. B. teisė į gynybą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pažeista, todėl skundo argumentai dėl pažeistos teisės į gynybą yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys