Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. M1-17-462/2019 išnagrinėjusi padarytos techninės klaidos ištaisymo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi L. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, griežto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Teismo posėdyje prokuroras ir gynėjas prašė ištaisyti padarytą techninę klaidą pašalinant iš 2010-12-23 nutarties rezoliucinės dalies žodžius „iki pasveikimo“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę nuosprendžio (nagrinėjamu atveju – nutarties) vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio (nutarties) kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio (nutarties) esmė. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas turi teisę priimti sprendimą. Tarp šių atvejų yra ir sprendimai dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo bei kitokių netikslumų.

2010-12-22 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones L. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi L. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinę stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis. Šioje nutartyje padaryta techninė klaida, nurodant, jog L. B. priverčiamoji medicinos priemonė taikytina iki pasveikimo. Dėl šios techninės klaidos baudžiamoji byla laikytina neišnagrinėta ir buvo teismų informacinėje sistemoje LITEKO žymima, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka, nors iš tikrųjų baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės, nes L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte padarė sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šia liga L. B. serga ir dabartiniu metu, ji ir toliau gydoma VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl L. B. pasveikimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui įtakos neturi.

Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas (BK 98 straipsnio 7 dalis).

Iš išdėstytų baudžiamojo įstatymo nuostatų darytina išvada, jog teismas, paskirdamas asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, negali nustatyti šios priemonės taikymo pabaigos, t. y. taikyti priemonę iki pasveikimo. Kaip minėta, dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo tikslingumo kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama ne nutarties dėl tokios priemonės paskyrimo priėmimo metu, bet BK 98 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta tvarka. Todėl, vadovaudamasi BK 98 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, kad paskiriant asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę nėra galimybės nustatyti šios priemonės taikymo laikotarpio, į tai, kad panaikinus sąlyginį Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartyje nurodytą priverčiamosios priemonės pabaigos laiką – iki pasveikimo – nėra pakeičiama minėtos nutarties esmė, teisėjų kolegija ištaiso Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartyje padarytą techninę klaidą ir iš šios nutarties rezoliucinės dalies pirmosios pastraipos pašalina žodžius „iki pasveikimo“. Taip pat konstatuoja, kad ši byla Klaipėdos apygardos teismo laikytina išnagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1, 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-462/2010, rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą ir iš šios nutarties rezoliucinės dalies pirmosios pastraipos pašalinti žodžius „iki pasveikimo“.

Konstatuoti, kad ši baudžiamoji byla iš esmės išnagrinėta 2010 m. gruodžio 23 d.

Ši nutartis yra sudėtinė Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-462/2010, rezoliucijos dalis.