Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ ieškinį atsakovams R. Č. ir V. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį pateikė tam neįgaliotas asmuo nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai ir Vilniaus apygardos teisme administracinėje byloje Nr. I3-3620-815/2020 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrijos pirmininkas V. J. negali eiti pareigų, tą jis patvirtino raštu. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas nesprendė Bendrijos pirmininko rinkimo/skyrimo klausimo, o tik bandė rasti išeitį, kaip užtikrinti, kad Bendrija būtų veiksni, nesustotų jos veikla, kas atitinka įstatymą ir įstatus. Protokole aiškiai nutarta pareikšti bendrijos pirmininkui V. J. nepasitikėjimą (3 psl.), remiantis įstatais, papildyti susirinkimo darbotvarkę (visiems įgaliotiniams sutinkant), kad bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų ir paskirti laikinai eiti pareigas kitą bendrijos narį iki naujo pirmininko išrinkimo. Nutarta, kad V. J. negali eiti bendrijos pirmininko pareigų ir laikinai bendrijos pirmininko pavesti E. K.. Toks įgaliotinių susirinkimo nutarimas atitinka Bendrijos įstatų 8.8 p. ir 7.8.10 p. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad E. K. laikinai einančiu Bendrijos pirmininko pareigas paskirtas teisėtai ir pagrįstai, tačiau VĮ Registrų centras elgiasi neteisėtai ir tyčia vilkina E. K., kaip laikinai einančio Bendrijos pirmininko pareigas, įregistravimą. Neturi būti apribotos Ieškovės teisės, neturi būti apribota Bendrijos veikla vien dėl to, kad VĮ Registrų centras atlieka neteisėtus veiksmus nevykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I3-3620-815/2020. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad paminėta nutartimi jau nustatyta, kad neregistruodamas E. K., kaip laikinai einančio Bendrijos pirmininko pareigas, VĮ Registrų centras elgiasi neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties turinio, teismas padarė išvadą, kad ieškinys pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 8 p. teismas atsisakė jį priimti.

9. Suinteresuotas asmuo (pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakytame priimti ieškinyje įvardijamas atsakovu) V. J. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimą nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka reglamentuoja CPK 314 straipsnis, kuriame numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo siūlyti atsakovui pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovo paaiškinimai datuoti vėlesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis ir pateiktas atskirasis skundas. Rašytiniai paaiškinimai, pateikti dvi dienos iki teismo posėdžio, teikiamų dokumentų kopijos nepateiktos ieškovui, dėl ko ieškovas negalėjo pateikti savo pozicijos dėl teikiamų įrodymų reikšmės. Kita vertus apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti paaiškinimai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų paaiškinimų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. LR CPK 22 str. 1 d. įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismui. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (LR CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų yra įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (LR CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (LR CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (LR CPK 55 str. 1 d.). Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 2 str. 7 d.). Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Įstatymo 9 str. 2 d. ).

12. Nagrinėjamu atveju ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ vardu pateikė E. K.. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog šis asmuo nėra įvardytas kaip 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ pirmininkas, šios bendrijos vadovu nurodytas atsakovas V. J.. Pažymėtina, jog pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog E. K. yra 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ valdymo organas (pirmininkas). Šis faktas pripažįstamas ir atskirajame skunde, kur nurodoma, jog buvusiam bendrijos pirmininkui negalint eiti pareigų, bendrijos įgaliotinių susirinkimas nesprendė Bendrijos pirmininko rinkimo/skyrimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės cituojamas 2020 m. vasario 20 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolas, kuriuo bendrijos pirmininko pareigas laikinai pavesta atlikti E. K., kai viešai skelbiamais duomenimis bendrijos pirmininkas vis dar yra V. J., nėra pakankamas pagrindas laikyti 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ valdymo organu turinčiu teisę inicijuoti ir vesti bylas bendrijos vardu. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ skundas dėl Registrų centro atsisakymo įregistruoti duomenų pakeitimus apie paskirtą Bendrijos pirmininką. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Pareiškėjos 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ skundą tenkino ir panaikino valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-25631(15.1E) „Atsisakymas registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre“. Nors atskirajame skunde remiamasi šiuo sprendimu kaip pagrindžiančiu E. K. teisę atstovauti 149-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją „Mokslininkų namas“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioms išvadoms nėra teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Kita vertus, minėtu sprendimu VĮ „Registrų centas“ įpareigotas ne įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre, o iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos dalyvio E. K. teisių ribų (laikinai eina Bendrijos pirmininko pareigas) ir Bendrijos pirmininko teisių ribų („negali eiti Bendrijos pirmininko pareigų“) registravimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog tarp šalių kilęs esminis ginčas dėl to kas laikytina 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ teisėtais valdymo organais.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenuginčytiems viešiems registro duomenims, jog 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ pirmininkas yra V. J., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 8 p.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

15. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.