Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. N., veikdama kartu su R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-01-09 nukentėjusiajai V. S. internetiniame tinklalapyje www.kreditas.lt patalpinus skelbimą, kad reikalinga 40 000 litų paskola, 2014-01-10 apie 13 val. su ja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule pažadėjus suteikti jai paskolą, apgaule įtikinus ją, kad už notaro paslaugas reikia pervesti 400 litų į jo nurodytą sąskaitą bei nurodžius D. N. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji 2014-01-13 pervedė 400 litų, bei 2014-01-14, tiksliai nenustatytu laiku, su nukentėjusiąja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule įtikinus ją, kad už paskolos draudimą papildomai reikia pervesti 400 litų į tą pačią sąskaitą ir nukentėjusioji 2014-01-16 į tą pačią sąskaitą pervedė 400 litų, tačiau nukentėjusiajai V. S. žadėtos paskolos nesuteikė, o D. N. 2014-01-13 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 400 litų ir 2014-01-16 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 390 litų, kuriuos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė R. Š., tokiu būdu savo, R. Š. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 800 litų priklausančių V. S., tuo padarydama jai 800 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji D. N., veikdama kartu su R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2013 metų gruodžio mėnesį nukentėjusiajai A. G. internetiniame tinklalapyje www.kreditas.lt patalpinus skelbimą, kad reikalinga 15 000 litų paskola, 2014-01-04 apie 18 val. su ja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule pažadėjus suteikti jai paskolą, apgaule įtikinus ją, kad už notaro paslaugas ir administracinį mokestį reikia pervesti 2500 litų į jo nurodytą sąskaitą bei nurodžius D. N. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji 2014-01-07 pervedė 332 litų, 2014-01-08 pervedė 900 Lt, 2014-01-10 pervedė 450 Lt, 2014-01-13 pervedė 450 Lt ir 2014-07-17 pervedė 450 Lt, viso 2582 Lt, tačiau nukentėjusiajai A. G. žadėtos paskolos nesuteikė, o D. N. laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-23 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune, per kelis kartus nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 2582 litus, kuriuos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė R. Š., tokiu būdu savo, R. Š. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 2582 litus priklausančius A. G., tuo padarydama jai 2582 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Š., veikdamas kartu su D. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2014-01-09 nukentėjusiajai V. S. internetiniame tinklalapyje www.kreditas.lt patalpinus skelbimą, kad reikalinga 40 000 litų paskola, 2014-01-10 apie 13 val. su ja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule pažadėjus suteikti jai paskolą, apgaule įtikinus ją, kad už notaro paslaugas reikia pervesti 400 litų į jo nurodytą sąskaitą bei nurodžius D. N. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji 2014-01-13 pervedė 400 litų, bei 2014-01-14, tiksliai nenustatytu laiku, su nukentėjusiąja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule įtikinus ją, kad už paskolos draudimą papildomai reikia pervesti 400 litų, į tą pačią sąskaitą ir nukentėjusioji 2014-01-16 į tą pačią sąskaitą pervedė 400 litų, tačiau nukentėjusiajai V. S. žadėtos paskolos nesuteikė, o D. N. 2014-01-13 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 400 litų ir 2014-01-16 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 390 litų, kuriuos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė jam - R. Š., tokiu būdu savo, D. N. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 800 litų priklausančių V. S., tuo padarydamas jai 800 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis R. Š., veikdamas kartu su D. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013 metų gruodžio mėnesį nukentėjusiajai A. G. internetiniame tinklalapyje www.kreditas.lt patalpinus skelbimą, kad reikalinga 15 000 litų paskola, 2014-01-04 apie 18 val. su ja telefonu susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei apgaule pažadėjus suteikti jai paskolą, apgaule įtikinus ją, kad už notaro paslaugas ir administracinį mokestį reikia pervesti 2500 litų, į jo nurodytą sąskaitą bei nurodžius D. N. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusioji 2014-01-07 pervedė 332 litų, 2014-01-08 pervedė 900 Lt, 2014-01-10 pervedė 450 Lt, 2014-01-13 pervedė 450 Lt ir 2014-07-17 pervedė 450 Lt, viso 2582 Lt, tačiau nukentėjusiajai A. G. žadėtos paskolos nesuteikė, o D. N. laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-23 bankomate Savanorių pr. 225, Kaune, per kelis kartus nuo savo sąskaitos paėmė į jos sąskaitą pervestus 2582 litus, kuriuos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė jam - R. Š., tokiu būdu savo, D. N. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 2582 litus priklausančius A. G., tuo padarydamas jai 2582 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad susipažino su draugu kalėjime. Šis paklausė, ar jis norėtų užsidirbti, kai išeis į laisvę. R. Š. sutiko. Maždaug po mėnesio, jam jau būnant laisvėje, kažkas jam paskambino, kaip jis suprato-iš laisvės atėmimo vietos, pasakė, kad girdėjo, jog jis norėtų kelis litus užsidirbti. Jam atsiuntė D. N. ir žmogaus, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, telefono numerius.

Su D. N. pirmą kartą jis susitiko prie prekybos centro „Hyper Mmaxim“. Prie bankomato jis nebuvo. Jam D. N. padavė pinigus. Kiek padavė, jis neatsimena, kadangi buvo ne jo pinigai. Taip jis paėmė pinigus gal 2, 4 o gal ir 8 kartus. Sau pasiimdavo tiek, kiek jam leisdavo, t.y. 20-30 Lt., o kitus išsiųsdavo į jam nurodytas sąskaitas, nuėjęs į SEB banką, esantį laisvės alėjoje. Paduodavo pinigus banko darbuotojai, pasakydavo vardą, pavardę, sąskaitos numerį žmogaus, kuriam nori pervesti pinigus. Banke pateikdavo savo asmens dokumentą.

Jo tik draugiškai paprašė, todėl jis ir pervesdavo pinigus. Galvojo, kad tiesiog padaro paslaugą. Prisipažįsta kaltu, nes paėmė pinigus ir išsiuntė, tačiau nepripažįsta, kad dalyvavo sukčiavime. Kad sukčiavo, jis to nežinojo.

Kaltinamoji D. N. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad jos pažįstama R. V. paprašė, kad ji duotų savo sąskaitą, nes jai antstoliai buvo užblokavę sąskaitą. Paaiškino, kad jos draugas T. jai turėjo pervesti kažkokius pinigus. D. N. sutiko, davė savo sąskaitą. Maždaug po pusvalandžio jai paskambino vyriškis, prisistatęs E. ir pasakė, kad pinigai yra, pasakė, kad į jos sąskaitą pervesta 600 Lt. Sakė, kad jai ir R. tie pinigai pusiau skirti Taip pat pasakė, kad reikia nuimti tuos pinigus ir juos perduoti R. Š.. Ji taip ir padarė, t.y. nuėmė pinigus bankomate, R. davė 300 Lt , o 300 Lt liko jai. Kaip ji suprato, tie pinigai jai buvo už tai, kad davė savo sąskaitą.

Apie tai, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai, ji gavo žinutę iš banko, t.y. SMS žinutėje buvo parašyta, kad kažkokia moteris pervedė pinigus. Jai kilo klausimas, kodėl taip yra, bet ką ji turėjo daryti? Perdavė pinigus R. Š.. Jai atrodo, kad kai ta moteris pervedė pinigus, tai mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta-„už notaro paslaugas“. Po to analogišku būdu ji dar kelis kartus taip nusėmė nuo savo sąskaitos jai pervestus pinigus. Visus pinigus atiduodavo R. Š. Dabar ji supranta, kad tuo metu vyko kažkas negero.

Su R. V. po to bendravo, ši sakė, kad tai- „švarūs pinigai“. Tai buvo po to, kai atidavė R. Š. pinigus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamosios D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji kalta prisipažino ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. pas ją į namus atėjo jos pažįstama R. V. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta liudytoja R. V.), kuri pasakė, kad jos sugyventiniui atliekančiam bausmę pataisos namuose, teta turi pervesti pinigus, o jis sąskaitos neturintis, todėl reikia kito žmogaus sąskaitos. R. V. jai pasakė, kad ji (D. N.) galės pasiimti sau pusę pervestos sumos. D. N. toks pasiūlymas nusikalstamas nepasirodė, ji R. V. davė savo sąskaitos numerį. Tą pačią dieną į jos sąskaitą buvo pervesti 2 pavedimai, kiek pamena 700 Lt ir 300 Lt sumos. Kad pinigai į jos sąskaitą pervesti jai pasakė R. V., o jai, kaip supratusi, apie tai pranešęs sugyventinis T.. Jos kartu su R. V. nuėjo prie bankomato Laisvės alėjoje, kur ji išgrynino pinigus, juos padavė R. V.. Tą kartą jokios dalies iš jai pervestų pinigų negavo. Grįžusi namo, prisijungusi prie internetinės bankininkystės, ji pamatė, kad į jos sąskaitą pinigus pervedė pašaliniai, jai nepažįstami žmonės. Jai kilo įtarimas dėl pinigų kilmės, todėl ji pasiteiravo R. V. kokie tai buvo pinigai. R. V. jai papasakojo, kad atliekantys bausmę pataisos namuose nuteistieji, skambindami telefonu, apgaudinėja žmones, o jie perveda pinigus. R. pasakė, kad ji perduos jos (D. N.) mobiliojo ryšio telefono numerį kartu su T. bausmę atliekančiam E., kuris su ja susisieks. E. jai paskambino po kurio laiko. E. pasakė, kad į jos sąskaitą bus pervesti pinigai, kad pinigus jis turėsianti atiduoti jo atsiųstam žmogui. E. nurodė, kad nuo pervestos į sąskaitą sumos, 30% ji galėsianti pasiimti sau. Ji suprato, kad pinigai bus gauti nusikalstamu būdu, tačiau tam neprieštaravo, su E. pasiūlymu sutiko. Į jos sąskaitą pinigai buvo pervesti keletą kartų. Apie į jos sąskaitą pervedamus pinigus jai telefonu pranešdavo E.. Pinigai buvo pervedami sumomis nuo 300 iki 1000 litų. Pinigus ji išgrynindavo bankomatuose, sau pasilikdama 30 procentų nuo pervestos sumos. Kitus pinigus perduodavo E. atsiųstam asmeniui, kuris jai paskambindavo telefonu, jie susitardavo dėl susitikimo vietos ir laiko. E. tam vyriškiui (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaltinamasis R. Š.) buvo davęs jos telefono numerį. Visuomet pinigus atiduodavo tik R. Š.. Pripažįsta, kad 2014-01-13 ir 16 d. į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai (po 400 litų), kuriuos abiem atvejais išgrynino tą pačią dieną bankomate prie „Hyper Maximos“, nuo sumos pasilikdama po 100 litų, o kitus pinigus perdavė R. Š.. Nusikalstamu būdu gautus pinigus ji išgrynindavo bankomate prie „Hyper Maximos“ arba prie IKI parduotuvės, esančios priešais „Hyper Maximą“. E. jai skambindavo iš įvairių numerių, sakydavo, kad nuolat keičia SIM korteles, kad nebūtų susektas. E. niekada nėra mačiusi, su juo bendravo tik telefonu. Asmens, kuriam perduodavo pinigus (R. Š.) telefono numerio neišsaugojusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ( b.l. 1 tomas 156 lapas).

Pagarsinus šiuo parodymus kaltinamoji D. N. paaiškino, kad jai kriminalistai liepė prisipažinti. Jie padėjo lapą, sakė, kad ją suims, o vaiką išveš. Jie sakė, ką rašyti. Net advokato nebuvo.

Svetimo-nukentėjusiajai V. S. priklausančio turto

įgijimas apgaule

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2014-01-09 būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), naršydama internetinėje svetainėje www.kreditas.lt patalpino skelbimą apie tai, kad norinti pasiskolinti 40 000 litų. Nurodė savo kontaktinį mobiliojo ryšio telefono numerį. 2014-01-10 apie 13 val. jai paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku R. G., pasakė, kad skambina pagal jos skelbimą dėl paskolos, sakydamas, kad yra galimybė paskolą jai suteikti, taip pat išvardino paskolos sąlygas. Jai jo siūlomos sąlygos tiko. Tuomet jis pasakė, kad pirmiausiai jai reikia susimokėti už notaro paslaugas 400 litų. 2014-01-13 ji į skambinusio nurodytą D. N. sąskaitą pervedė 400 litų. 2014-01-14 jis vėl jai paskambino, pasakė, kad tokia paskolos sumą yra draudžiama, todėl ji turinti susimokėti 800 litų už draudimo paslaugą. Ji pasakė, kad tokia suma jai per didelė. Tuomet su ja bendravęs vyriškis sutiko, kad ji už draudimo paslaugą sumokėtų per du kartus, t.y. po 400 litų. Ji pervedusi į D. N. sąskaitą dar 400 litų. Pervedus pinigus, vėliau su skambinusiu asmeniu susiekti nebepavyko, paskola jai nesuteikta, o pervesti pinigai negrąžinti.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė DNB banko kasos pajamų orderį, pagal kurį, 2014-01-13 V. S. į D. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmoka 413 litų (1 t., b.l. 27).

Iš Šiaulių apskrities VPK SUV duomenų matyti, kad mobiliojo ryšio abonentas Nr. 865802064, kuriuo su nukentėjusiąja V. S. bendravo nusikalstamą veiką padaręs asmuo, yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas (1 t., b.l. 30).

Iš VMI pateiktos informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra D. N. (1 t., b.l 38).

Iš AB DNB banko pateiktos D. N. sąskaitos operacijų ataskaitos matyti, kad 2014-01-13 V. S. į D. N. sąskaitą už notaro paslaugas perveda 413 litų; 2014-01-16 už notaro paslaugas perveda 400 litų (1 t., b.l. 44-47).

Iš AB DNB banko pateikto CD su vaizdo medžiaga matyti, kad bankomate 2014-01-10 14:03:07 ir 14:58:10 pinigus išsigryninoi D. N. (1 t., b.l. 51, 52-56).

Iš Šiaulių apskrities VPK SUV pateiktos informacijos apie mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (skambinusio V. S.) įeinančius ir išeinančius skambučius matyti, kad abonentas V. S. skambino 20 kartų; pirmą dieną (2014-01-13) bendrauta 9 kartus; nukentėjusioji jam skambino 1 kartą ( 2014-01-15). Bendravimas vyko „gyvai“, t.y. pokalbiais. Visi skambučiai iš „sukčiaus“ numerio buvo atlikti iš celės, kurios bokštas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 62).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo, kuris iš V. S. apgaule išviliojo 800 litų ir kuris skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su D. N., į kurios sąskaita buvo pervesti apgaulės būdu gauti pinigai, kuri tuo metu naudojosi ir šiuo metu naudojasi mobiliojo ryšio numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo 2014-01-09 – 01-17 laikotarpiu (86 sujungimai). Pokalbių metu abonentas (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinės stoties ALT04C, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 65-67).

Svetimo-nukentėjusiajai A. G. priklausančio turto

įgijimas apgaule

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. internete patalpino skelbimą apie tai, kad jai reikalinga 15000 litų paskola. 2014-01-04 apie 18 val. jai paskambino asmuo, prisistatęs G. M., prisistatė esantis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, informavo, kad gali jai suteikti paskolą, nurodydamas paskolos suteikimo sąlygas. Jis pasakė, kad paskolos suteikimui ji turi susimokėti administracinį mokestį ir už notaro paslaugas, bendrai 2500 litų.

2014-01-07 apie 11.46 val. ji į savo mobiliojo ryšio telefoną gavusi SMS pranešimą iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta: „DnB bankas (duomenys neskelbtini), D. N.“. Ji į šią sąskaitą atliko 6 pavedimus, pervesdama 2500 litų. Paskolą turėjo gauti 2014-01-17. Negavus pinigų, ji kelis kartus bandė skambinti telefonu, kuriuo jai skambino paskolą žadėjęs asmuo, tačiau neprisiskambino, paskola jai nebuvo suteikta, jos pervesti pinigai negrąžinti.

Liudytojas T. M. parodė, kad kaltinamųjų neapžįsta, jų niekada nėra matęs. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, jis pardavė jam priklausančius du treningus D. D. už 600 Lt.. Susisiekė su jo buvusios sugyventinės R. V. broliu R. V. telefonu ir paklausė, ar šis gali duoti sąskaitą. R. V. pasakė, kad gali be problemų. Po to jis telefonu atsiuntė sąskaitą. T. M. nežino, kieno ta sąskaita buvo. Jam turėjo pervesti 600 Lt. R. V. su kažkokia D. ( gal ji jo meilužė buvo) turėjo bendrą vaiką. T. M. davė 300 jai ir 300 R.. Jis pinigų negavo, juos skyrė vaikams- savo ir R..

Tarėsi dėl 600 Lt sumos pervedimo. Po 3 dienų sužinojo, kad jis pervedė virš 1000 Lt. Tuomet jis paskambino D. ir pasiteiravo, ar pervedė pinigus. Ši nekonkrečiai atsakė. Po to ji paskambino iš kito telefono, pradėjo aiškinti, kad jis ją gąsdina.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis sportinius kostiumus pardavė kartu su juo bausmę atlikinėjančiam D. D. už 600 Lt. D. D. jam pasakęs, kad jis duotų jam banko sąskaitos numerį, į kurią jis galėtų pervesti pinigus už nupirktus daiktus. Tuo tikslu T. M. paskambino savo draugei R. V., paprašė jos sąskaitos. Skambino iš D. D. jam paduoto mobiliojo ryšio telefono. R. V. savo sąskaitos numerio nedavė, pasakė, kad į jos sąskaitą pervedami alimentai ir ji nenori, kad į sąskaitą būtų pervedami kitokios paskirties pinigai. Vėliau jis paskambino savo giminaičiui R. V.. R. V. jam atsiuntė D. N., su kuria jis tuo metu gyveno, banko sąskaitą. Siuntė į tą patį telefoną, iš kurio T. M. jam skambino, t.y. iš jam paduoto D. D.. Po paminėtų skambučių, jis galimai pora dienų nebuvo susitikęs su D. D.. Susitikus, jis (D. D.) pasakė, kad pinigai pervesti. Paminėjo, kad į tą sąskaitą buvo pervesta virš tūkstančio litų. Tuomet T. M. supratęs, kad galimai D. D. ta sąskaita, t.y. D. N. sąskaita, naudojasi pinigams pasisavinti. Jis paskambino D. N. ir pasakė, kad į jos sąskaitą pervedami nusikalstamu būdu gaunami pinigai. Vėliau suprato, kad D. N. pradėjo bendradarbiauti su D. D.. Girdėjęs, kad D. N. buvo pasivadinusi A., o D. D. galėjo būti pasivadinęs E., nes tuo metu asmens, atliekančio bausmę tokiu vardu, nebuvo. Jie susigalvojo slapyvardžius, kad nežinotų tiksliai, su kuo bendrauja. T. M. parodo, kad nusikalstamose veikose nedalyvavo, jokiems asmenims neskambino, dėl paskolų suteikimo ar kitokiais klausimais, nebendravo (1 t., b.l. 191).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas T. M. paaiškino, kad jis žargoniškai pasakė, jog jei ji papuls į tas problemas, tai jis tada neatsakys ir kad ji neveltų T. M. į tas problemas. Buvo kalba apie 600 Lt. Jis ėjo aiškintis, kadangi D be jos žinios buvo „prigavę kaip ir kitas aukas“. Jis iš R. sužinojo, kokiais vardais pasivadino N.. Suprato, kad D. tinka, kad ji kažką veikia su tais pinigais.

Liudytojas D. D. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Liudytoją T. M. pažįsta, nes 2013 m. kartu su juo atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose. Su juo turėjo tik konfliktų. Jokių prekybinių sandorių tarp jų nebuvo, nes ką iš „valkatos“ galima pirkti. Jis yra sumušęs T. M. dėl asmeninių priežasčių, tačiau ne dėl skolos. Pirmą kartą girdi, kad T. M. buvo pardavęs jam du treningus. Apie piniginius pervedimus jis nieko nežino, jis niekam neskambino, T, M. jo akivaizdoje- taip pat.

.Liudytoja R. V. parodė, kad pažįsta D. N., su ja kartu mokėsi.2013 m. rugsėjo mėn. R. V. sugyventinis T. M., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, norėjo jai pervesti pinigų. Jis sakė, kad jam kažkas skolingas. Bet ji galvojo, kad jam brolis pervedė pinigus, nes brolis jį šefuoja.

Tuo metu ji tvarkėsi dokumentus- Vaikų fondui ji turėjo pristatyti duomenis, kad negauna iš niekur pinigų todėl į jos sąskaitą negalėjo pervesti pinigų. T. M. paprašė banko sąskaitos, kadangi norėjo jai pervesti pinigų. Ji žino, kad jo brolis iš Vokietijos jam padeda. Ji paprašė D. N., kad T. M. galėtų persiųsti pinigus į jos sąskaitą . D. telefonu atsiuntė savo sąskaitos numerį. Tuomet R. V. nusiuntė T. M. tą sąskaitos numerį. Vėliau jai būnant kartu su D. N., jai paskambino, tačiau, kaip jai atrodo, ne T. M. (gal nuo jo skambino) ir pasakė, kad pervesti pinigai. Ji su D. N. nuėjo iki bankomato ir nuėmė tuos pinigus. Jai turėjo duoti 200 ar 300 Lt. Kiek D. N. nuėmė pinigų, ji nežino pinigų. Daugiau tokių pervedimų nebuvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad pažįsta D. N. nuo 2013 metų pavasario. Su ja susipažino kursuose ir nuo tada pradėjo bendrauti. 2013 metų rugsėjo ar spalio mėnesį jai paskambino sugyventinis T. M., kuris atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose ir pasakė, kad jam reikia banko sąskaitos, į kurią jam brolis, kuris tuo metu buvo Vokietijoje, galėtų pervesti pinigus. Kadangi jis niekada anksčiau sąskaitų nebuvo prašęs, be to, ji žinojo, kad brolis padeda T. M., šiuo T. prašymu ir nurodyta priežastimi patikėjo. Savo sąskaitos duomenų jam nedavė, kadangi tvarkėsi reikalus dėl alimentų ir nenorėjo, kad į jos sąskaitą būtų pervedami kitokios paskirties pinigai. Tuomet ji sąskaitos paprašė savo pažįstamos D. N., pasakiusi, kad sąskaitos reikia T. D. N. davė savo sąskaitos numerį, kurį R. V. perdavė telefonu T. M.. Taip pat jam perdavė D. N. mobiliojo ryšio telefono numerį. Į D. sąskaitą buvo pervesti pinigai. Juos su D. kartu nuėmė bankomate. Iš šių pinigų ji sau pasiėmė 200 ar 300 litų, nes T. M. jai sakęs juos pasiimti, nes šie pinigai bus jų dukrai. Kiti pinigai liko pas D.. Kiek tiksliai buvo pervesta pinigų, nepamena. R. V. suprato, kad pinigus D. turėjo kažkam perduoti. Kas D. N. davė nurodymus dėl tolimesnio pinigų perdavimo, nežino. Tą kartą, paėmusi pinigus, suprato, kad pinigai perduodami kitiems asmenims, todėl ji D. N. pasakė, kad daugiau nereikia niekam duoti naudotis jos sąskaita, nes gali būti įvelta į negerus dalykus. Ar D. vėliau davė kam nors savo banko sąskaitą bei bendravusi su asmenimis iš įkalinimo įstaigos, R. V. nežino, nes D. N. jai nieko nepasakojo. R. V. daugiau niekada D. N. neprašė pasinaudoti jos banko sąskaita (1 t., b.l. 70).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja R. V. paaiškino, kad neatsimena, kodėl taip nurodė, kad pinigus N. turėjo kažkam pervesti. Jei taip sakė, tai taip buvo. Ji sakė D. N., kad daugiau neduotų savo sąskaitos, nes gali būti įvelta į „negerus dalykus“. D. jai sakė, kad ne su T. kalbėjo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamojo R. Š. nežino. Kaltinamąją D. N. prisimena, nes ją apklausė įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu. Pateikus įtarimą, buvo paprašyta jos paaiškinti nutarime nurodytas aplinkybes. Aišku, jai buvo užduodami ir klausimai. Tai užfiksuota protokole. Surašius protokolą, jis buvo pateiktas D. N. perskaityti. Ar D. N. jį perskaitė, neprisimena, bet beveik 100 procentu visi įtariamieji skaito protokolus. Jokių grasinimų D. N. nebuvo, taip pat D. N. nepateikė jokių prašymų į protokolą įrašyti aplinkybes, kurių nebuvo.

Pagarsinus kaltinamosios D. N. parodymus, duotus teisme (2 t., b.l. 136), kad ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjas liepė prisipažinti, liudytojas A. Š. nurodė, kad taip nebuvo. D. N. parodymai buvo nuoširdūs. Jis tikrai nesakė, kad, jei D. N. neprisipažins kalta, tai ją suims ar vaiką išveš. Niekas jai neliepė prisipažinti kalta.

Apklausus liudytoją A. Š. kaltinamoji D. N. nurodė, kad ji sake, kaip sake Janulevičius. Liudytojas A. Š. tikrai nieko nesakė.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. N. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuriam ji perduodavo pinigus, kurie buvo pervedami į jos sąskaitą (1 t., b.l. 72-75).

Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. N. patvirtino, kad 2013 m. rugsėjo mėn. pas ją į namus atėjo jos pažįstama R. V., kuri pasakė, kad jos sugyventiniui atliekančiam bausmę pataisos namuose, teta turi pervesti pinigus, o jis sąskaitos neturintis, todėl reikia kito žmogaus sąskaitos. R. V. pasakė, kad D. N. galės pasiimti sau pusę pervestos sumos. D. N. toks pasiūlymas nusikalstamas nepasirodė, ji R. V. davė savo sąskaitos numerį. Tą pačią dieną į jos sąskaitą buvo pervesti 2 pavedimai, kiek pamena 700 Lt ir 300 Lt sumos. Kad pinigai į jos sąskaitą pervesti jai pasakė R. V., o jai, kaip supratusi, apie tai pranešęs sugyventinis T.. Jos kartu su R. V. nuėjo prie bankomato Laisvės alėjoje, kur ji išgrynino pinigus, juos padavė R. V.. Tą kartą jokios dalies iš jai pervestų pinigų negavo. Grįžusi namo, prisijungusi prie internetinės bankininkystės, ji pamatė, kad į jos sąskaitą pinigus pervedė pašaliniai, jai nepažįstami žmonės. Jai kilo įtarimas dėl pinigų kilmės, todėl ji pasiteiravo R. V. kokie tai buvo pinigai. R. V. jai papasakojo, kad atliekantys bausmę pataisos namuose nuteistieji, skambindami telefonu, apgaudinėja žmones, o jie perveda pinigus. R. pasakė, kad ji perduos D. N. mobiliojo ryšio telefono numerį kartu su T. bausmę atliekančiam E., kuris su ja susisieks. E. jai paskambino po kurio laiko. E. pasakė, kad į jos sąskaitą bus pervesti pinigai, kad pinigus jis turėsianti atiduoti jo atsiųstam žmogui. E. nurodė, kad nuo pervestos į sąskaitą sumos, 30% ji galėsianti pasiimti sau. Ji suprato, kad pinigai bus gauti nusikalstamu būdu, tačiau tam neprieštaravo, su E. pasiūlymu sutiko. Į jos sąskaitą pinigai buvo pervesti keletą kartų. Apie į jos sąskaitą pervedamus pinigus jai telefonu pranešdavo E.. Pinigai buvo pervedami sumomis nuo 300 iki 1000 litų. Pinigus ji išgrynindavo bankomatuose, sau pasilikdama 30 procentų nuo pervestos sumos. Kitus pinigus perduodavo E. atsiųstam asmeniui, kuris jai paskambindavo telefonu, jie susitardavo dėl susitikimo vietos ir laiko. E. tam vyriškiui (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaltinamasis R. Š.) buvo davęs jos telefono numerį. Visuomet pinigus atiduodavo tik R. Š.. Pripažįsta, kad 2014-01-13 ir 16 d. į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai (po 400 litų), kuriuos abiem atvejais išgrynino tą pačią dieną bankomate prie „Hyper Maximos“, nuo sumos pasilikdama po 100 litų, o kitus pinigus perdavė R. Š.. Nusikalstamu būdu gautus pinigus ji išgrynindavo bankomate prie „Hyper Maximos“ arba prie IKI parduotuvės, esančios priešais „Hyper Maximą“. E. jai skambindavo iš įvairių numerių, sakydavo, kad nuolat keičia SIM korteles, kad nebūtų susektas. E. niekada nėra mačiusi, su juo bendravo tik telefonu. Asmens, kuriam perduodavo pinigus (R. Š.) telefono numerio neišsaugojusi.

Kaip matyti iš kaltinamosios D. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji aiškiai suprato, kad į jos banko sąskaitą pervedami pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, tai suprasdama, paimdavo pervestus pinigus, kurių dalis atitekdavo jai.

Kad kaltinamoji D. N. suprato, jog pervedami pinigai gaunami nusikalstamu būdu, matyti ir iš liudytojo T. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad jis paskambino D. N. ir pasakė, jog į jos sąskaitą pervedami nusikalstamu būdu gaunami pinigai. Vėliau jis suprato, kad D. N. pradėjo bendradarbiauti su D. D., girdėjo, kad D. N. buvo pasivadinusi A., o D. D. galėjo būti pasivadinęs E., nes tuo metu asmens, atliekančio bausmę tokiu vardu, nebuvo. Jie susigalvojo slapyvardžius, kad nežinotų tiksliai, su kuo bendrauja. T. M. parodo, kad nusikalstamose veikose nedalyvavo, jokiems asmenims neskambino, dėl paskolų suteikimo ar kitokiais klausimais, nebendravo (1 t., b.l. 191).

Kaltinamasis R. Š. nors ir nurodė, kad būdamas tarpininku, perduodant pinigus, nesuprato, kad daro nusikaltimus, tačiau tokią jo poziciją teismas vertina kritiškai, nes jis pat nurodė, kad apie tokį pinigų užsidirbimo būdą jis sužinojo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Po to jam nenustatytas asmuo atsiuntė D. N. ir žmogaus, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, telefono numerius. R. Š., susitikdamas su D. N., paimdavo iš jos pinigus. Taip jis paėmė pinigus gal 2, 4 o gal ir 8 kartus. Sau pasiimdavo tiek, kiek jam leisdavo, t.y. 20-30 Lt., o kitus išsiųsdavo į jam nurodytas sąskaitas, nuėjęs į SEB banką, esantį Laisvės alėjoje. Paduodavo pinigus banko darbuotojai, pasakydavo vardą, pavardę, sąskaitos numerį žmogaus, kuriam nori pervesti pinigus. Banke pateikdavo savo asmens dokumentą.